Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-06 · Administracinė byla Nr. P-63-5-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-06
Bylos Nr.
P-63-5-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P63 – 05/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo G. S. prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-87/2007.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2005 m. gruodžio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E349207 už tai, kad G. S., 2005 m. spalio 9 d. apie 10.40 val., Joniškio aplinkelyje, vairuodamas automobilį kelyje, kuriame važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, sukdamas į kairę, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui, prieš keisdamas judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai yra saugu ir susidūrė su kitu automobiliu, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 153 punktus, atsakomybė už tokį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2006 m. sausio 4 d. Institucijos nutarimu G. S. už minėtą pažeidimą buvo nubaustas 160 litų bauda.

Šalies argumentai

G. S. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2006 m. sausio 4 d. nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas pinigine bauda, ir administracinę bylą nutraukti.

Pareiškėjas manė, dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio Suzuki Swift vairuotojas, kuris pažeidė KET 181 punktą, numatantį, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančiąją transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir paliko nepakeistą Institucijos 2006 m. sausio 4 d. nutarimą.

Teismas, remdamasis nukentėjusiojo A. K. ir paties pareiškėjo paaiškinimais, konstatavo, kad automobilių susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies priešpriešinio eismo juostoje. Remdamasis ekspertizės išvadomis, teismas nustatė, kad automobilio Mercedes Benz 309D vairuotojo G. S. veiksmai techniniu požiūriu buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir netgi buvo pagrindinė sąlyga jam kilti. Todėl padarė išvadą, kad G. S. savo veiksmais pažeidė KET 53, 153 punktų reikalavimus. Teismo nuomone, G. S. buvo pagrįstai pripažintas pažeidusiu KET reikalavimus ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Taip pat teismas konstatavo, kad G. S. per vienerius metus buvo pakartotinai nubaustas už KET pažeidimus, todėl jam pagrįstai paskirta didesnė, nei sankcijos vidurkis, nuobauda.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartį ir Institucijos 2006 m. sausio 4 d. nutarimą paliko nepakeistus, pareiškėjo G. S. skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad G. S. veiksmai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė KET 53 ir 153 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas kelyje, kuriame važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta ir sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio jį lenkiančiai transporto priemonei. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje pagal eismo įvykio schemą bei eismo dalyvių paaiškinimus turi būti vertinama, kad apeliantas buvo sukančios į kairę, o A. K. lenkiančios transporto priemonės vairuotoju. Administracinėn atsakomybėn G. S. galėtų būti netraukiamas tik nustačius, kad eismo įvykio metu egzistavo kokios nors aplinkybės, dėl kurių jis neprivalėjo ar negalėjo įvykdyti KET 153 punkto reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta, jų nenurodė ir apeliantas. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytu byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertizės akto vertinimu. Akto išvadoje nurodyta, kad duotoje kelio situacijoje automobilio Mercedes Benz 309D vairuotojas G. S. veiksmai – kelyje, kuriame važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, jis sukdamas į kairę nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui Suzuki Swift ir prieš keisdamas judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sudarydamas kliūtį ta pačia kryptimi važiuojančio ir vykdančio lenkimą automobilio Suzuki Swift eismui bei grėsmę eismo saugumui – techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei šiuo konkrečiu atveju pagrindine sąlyga jam kilti. Nurodė, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, ekspertizės akte nėra jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų, dėl kurių šiuo aktu ir jo išvada negalima būtų remtis kaip patikimu įrodymu, vertinant jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Eksperto sudarytoje įvykio vietos schemoje nurodyti duomenys atitinka administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 53460 esančią autoavarijos vietos schemą, kurią pasirašė abu eismo įvykio dalyviai. Ekspertas teisingai nurodė, kad šioje schemoje nėra užfiksuota automobilių šukių ar detalių nuolaužų bei kitų susidūrimo objektų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti automobilių susidūrimo vietą gatvės ilgio ir pločio bei įvažiavimo į teritoriją pločio atžvilgiu. Tačiau iš pačių eismo įvykio dalyvių paaiškinimų seka, jog susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies priešpriešinėje eismo juostoje. Ekspertizės akte paskaičiuotas ir nurodytas automobilio Suzuki Swift važiavimo greitis betarpiškai prieš stabdymą ne mažesnis nei 70,7 km/h neprieštarauja kitai eksperto vartojamai sąvokai – apie 70,7 km/h. A. K. nuosekliai teigė, kad automobilis Mercedes Benz nerodė kairiojo posūkio signalo, kai tuo tarpu apeliantas tvirtino priešingai. Pabrėžė, kad šioje situacijoje ši aplinkybė nėra itin reikšminga, nes kairįjį posūkį darantis vairuotojas privalo praleisti jį lenkiantį vairuotoją, nepriklausomai nuo to, kada jis tą posūkio signalą įjungė. Pažymėjo, kad iš autoavarijos vietos schemos akivaizdžiai matyti, jog A. K. vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti jau išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, t. y. pradėjęs vykdyti lenkimo manevrą. Teismas padarė išvadą, jog automobilis Suzuki Swift į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo lenkdamas G. S. vairuojamą automobilį, o ne ketindamas išvengti susidūrimo. Tuo tarpu G. S. pradėjo sukti į kairę jau po to, kai A. K. buvo persirikiavęs jį lenkti, dėl ko šis ir buvo priverstas stabdyti. Teismas konstatavo, jog byloje surinktų duomenų pakanka išvadai, kad apelianto veiksmai dėl KET 53 ir 153 punktų reikalavimų pažeidimų ir dėl to kilusių pasekmių teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad skirti pakartotinę teismo ekspertizę nėra pagrindo, nes ekspertizės aktas yra pakankamai išsamus, ekspertas praktiškai atsakė į dalį klausimų, kuriuos vėl kelia apeliantas, klausimai, kokius KET reikalavimus pažeidė kiekvienas eismo dalyvis, yra teisinio pobūdžio ir vertinimo klausimas, į kurį atsakė pirmosios instancijos teismas. Pažymėjo, kad įvažiavimo į kavinės ,,Audruvis“ kiemą plotis bei kampo dydis duotoje situacijoje esminės reikšmės neturi, nes šie duomenys negali pakeisti nustatyto transporto priemonių susidūrimo mechanizmo, taigi ir priežastinio ryšio tarp apelianto padarytų KET reikalavimų pažeidimų ir įvykusių pasekmių. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

IV.

Pareiškėjas 2007 m. gruodžio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-174-289/2006. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tuo pačiu metu, kaip ir pareiškėjas, dėl Institucijos 2006 m. sausio 4 d. nutarimo, kurį pareiškėjo atžvilgiu priėmė Institucija šioje administracinio teisės pažeidimo byloje skundą pateikė ir nukentėjusysis A. K. , tačiau šis skundas buvo nagrinėjamas atskirai nuo pareiškėjo pateiktojo skundo ir buvo išnagrinėtas Šiaulių apygardos administraciniame teisme tik 2007 m. kovo 9 d. Teismui nukentėjusysis pateikė specialisto išvadas apie jam ir kartu jo automobiliu važiavusioms R. E. K., L. C. padarytus nesunkius sveikatos sutrikdymus. Teismas priėmė šiuos dokumentus ir 2007 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-52-355/2007 konstatavo, jog pareiškėjo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, požymių, iš dalies patenkino A. K. skundą, panaikino 2006 m. sausio 4 d. Institucijos priimtą nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskirta 160 Lt bauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir bylą perdavė Joniškio rajono apylinkės prokuratūrai dėl nustatytų nusikalstamos veikos požymių.

2. Pareiškėjo ir nukentėjusiojo skundai nebuvo nagrinėjami kartu, nors skundžiamas tas pats nutarimas toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje, Šiaulių apygardos administracinis teismas, panaikindamas Institucijos priimtą 2006 m. sausio 4 d. nutarimą, nesprendė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutarties ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 5 d. nutarties teisėtumo ir galiojimo klausimo: buvo panaikintas pradinis nutarimas, tačiau teismų nutartys, kuriomis nutarimas buvo paliktas galioti, atmetus pareiškėjo skundus, paliktos galioti. Apie tai pareiškėjas sužinojo netrukus po nutarties priėmimo, gavęs nutarties nuorašą, t. y. 2007 m. kovo mėnesį ir mano, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turėtų būti skaičiuojamas nuo tos datos (ABTĮ, 156 str.). Manė, kad panaikinus Institucijos nutarimą, galios netenka ir dėl šio nutarimo galiojimo priimtos vėlesnės aukštesnių instancijų teismų nutartys, todėl nekėlė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 5 d. nutarčių galiojimo klausimo.

3. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarties pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 62-2-008-07, 2007 m. birželio 13 d. pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas. 2007 m. liepos 13 d. Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. nutarimu iš dalies buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas įpareigotas paskirti užduotį specialisto išvadai gauti Lietuvos teismo ekspertizės centrui Vilniuje, specialistui užduoti papildomi autotechniniai klausimai, išvada dar negauta, tęsiamas ikiteisminis tyrimas.

4. 2007 m. rugsėjo mėn., pareiškėjui buvo įteikti procesiniai dokumentai (tarp kurių 2007 m. rugsėjo 8 d. nutartis dėl civilinės bylos iškėlimo) civilinėje byloje, iškeltoje Šiaulių miesto apylinkės teisme, iš kurių paaiškėjo, kad pareiškėjas yra atsakovas civilinėje byloje dėl žalos ir nuostolių atlyginimo. Ieškinio pagrindu nurodoma įsiteisėjusi 2007 m. sausio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje preziumuojama pareiškėjo kaltė dėl autoįvykio.

5. Prašo pripažinti priežastis, dėl kurių praleistas terminas proceso atnaujinimui, svarbiomis, nes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad įsiteisėję nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje bus panaudotos prieš jį kaip prejudiciniai faktai kitoje – civilinėje byloje, nekreipiant dėmesio į tai, kad kaltės klausimas, kuris nustatytas ginčijamose nutartyse, iš naujo sprendžiamas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 62-2-008-07, kurioje iki šiol nebaigtas ikiteisminis tyrimas (ABTĮ 156 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas tenkintinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinio teisės pažeidimo byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą (ABTĮ 157 str. 2 d.).

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. priėmė nutartį, kuria panaikino 2006 m. sausio 4 d. Institucijos nutarimą, kuriuo pareiškėjui vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi paskirta 160 Lt bauda ir bylą perdavė Joniškio rajono apylinkės prokuratūrai, nes pažeidimas turi nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje požymių. Pareiškėjas pripažįsta, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kada jis sužinojo apie priimtą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartį.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tik 2007 m. gruodžio 14 d., t. y. praleidęs ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti iš esmės grindžia aplinkybe, kad nežinojo, jog panaikinus Institucijos nutarimą, lieka galioti dėl šio nutarimo priimtos teismų nutartys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai pripažįstama, jog asmens nežinojimas, nesuvokimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybės ir nelaikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybes, jog esant įsiteisėjusioms Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutarčiai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 5 d. nutarčiai, kuriomis pripažinta, jog Institucijos 2006 m. sausio 4 d. nutarimas yra teisėtas ir paliktas nepakeistas, tas pats Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė nutartį Institucijos 2006 m. sausio 4 d. nutarimą panaikinti ir nustačius nusikalstamos veikos požymius bylą perduoti Joniškio rajono apylinkės prokuratūrai, susidaro situacija, kad dėl to paties nutarimo tame pačiame teisme priimti skirtingi sprendimai ir kyla pagrįstų abejonių, ar nėra pažeistas asmens nebaudžiamumo už tą pačią veiką du kartus (non bis in idem) principas, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principai. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-87/2007 yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuris numato, jog procesas administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-174-289/2006 dėl Institucijos 2006 m. sausio 4 d. nutarimo, kurį pareiškėjo atžvilgiu priėmė Institucija šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, skundą pateikė ir nukentėjusysis A. K. , tačiau šis skundas buvo nagrinėjamas atskirai nuo pareiškėjo pateiktojo skundo ir buvo išnagrinėtas Šiaulių apygardos administraciniame teisme tik 2007 m. kovo 9 d. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis A. K. šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pateikė Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadas dėl jo, R. E. K. ir L. C. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kaip minėta, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-52-355/2007 konstatavo, jog pareiškėjo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių, iš dalies patenkino A. K. skundą, panaikino 2006 m. sausio 4 d. Institucijos priimtą nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskirta 160 Lt bauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir bylą perdavė Joniškio rajono apylinkės prokuratūrai dėl nustatytų nusikalstamos veikos požymių. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarties pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 62-2-0008-07, 2007 m. birželio 13 d. pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas. Iš papildomai gautos medžiagos matyti, jog baudžiamoji byla Nr. 62-2-0008-07, kurioje kaltinamasis G. S. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, 2008 m. birželio 2 d. perduota Joniškio rajono apylinkės teismui ir yra teisminio nagrinėjimo stadijoje.

ATPK 250 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, prašymas pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl to procesas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. S. prašymą atnaujinti procesą tenkinti. Atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-87/2007.

Perduoti šią administracinę bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas