- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-07
- Bylos Nr.
- e1-1152-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27859-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas – profesinis, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas už nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskiriant jam bausmę – 1 900 eurų baudą, baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą tris metus vairuoti transporto priemones bei išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 130 eurus, bausmė neatlikta, vyksta baudos išieškojimas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. S. tiesiogiai davė kyšį, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent – 2020 m. liepos 14 d. apie 14 val., siekdamas išvengti atsakomybės už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai O. K. tiesiogiai į rankas padavė 20 eurų kyšį (dvi kupiūras po 10 eurų).
2. Taip pat A. S., 2020 m. liepos 14 d. apie 13.44 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,80 promilių neblaivumas), R. D. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, važiavo (duomenys neskelbtini) – vairavo minėtą transporto priemonę.
3. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 227 straipsnio 4 dalimi, tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
4. Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
5. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
6. Kaltinamojo A. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
6.1. Kaltinamasis A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 14 d. apie 12 val., jo sugyventinei R. D. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas draugą Raimondą, pavardės nežino. Kaltinamojo sugyventinė nežinojo, kad jis (kaltinamasis) vairuos jai priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Kaltinamasis su draugu išgėrė butelį 0,7 l degtinės, o, kadangi gyvena netoliese, nusprendė pats parvairuoti automobilį į namus. Apie 13.30 val. važiavo namo keliu (duomenys neskelbtini), sukdamas į dešinę dėl neblaivumo nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį, automobilis užklimpo, todėl negalėjo išvažiuoti, nutarė palaukti pagalbos. Užsirakino automobilio dureles ir sėdėdamas prie automobilio vairo užsnūdo. Maždaug po 20 min. atvyko policijos pareigūnai ir nuvedė kaltinamąjį prie tarnybinio automobilio. Norėdamas išvengti atsakomybės, kad vairavo neblaivus ir įvažiavo į griovį, iš piniginės išėmė 20 eurų (dvi kupiūras po 10 eurų) ir padavė policijos pareigūnei. Neprisimena, ar policijos pareigūnė jį įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 227 straipsnyje. Po kaltinamojo bandymo papirkti policijos pareigūnę, jam buvo nustatytas neblaivumas. Nurodė, kad dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų. Prašo dėl šių padarytų nusikalstamų veikų baigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 79-81).
6.2. Liudytoja O. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. liepos 14 d. 13.44 val. dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu I. D., gavo pranešimą, kad nuo Gilučių kaimo pusės, apie 1 km, neprivažiavus Gabriliavos kaimo, į griovį yra įvažiavęs automobilis (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra neblaivus. Apie 13.54 val. atvykus nurodytu adresu – kelyje (duomenys neskelbtini), griovyje, priekine dalimi link (duomenys neskelbtini), stovėjo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio ratai buvo įsikasę į smėlį. Užrakintame automobilyje prie vairo sėdėjo ir telefonu kalbėjo vyriškis, kaip vėliau buvo nustatyta, tai A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Vairuotojui išlipus iš automobilio, jis buvo neblaivus, svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis vos pastovėjo ant kojų, ant jo kūno jokių akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo, vairuotojas niekuo nesiskundė, medikų pagalbos atsisakė. Vairuotojas, apžiūrint jį prie tarnybinio automobilio, pasakė „tai gal susitarsim“. Pareigūnė jį įspėjo, kad dėl pareigūno papirkimo jam gresia baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 227 straipsnyje, tačiau jis pasakė „draugiškai susitarsime ir visiems bus gerai“. Paėmė piniginę, kuri buvo tarnybinio automobilio sulaikymo patalpoje, iš jos išėmė dvi kupiūras po 10 Eur ir primygtinai įspraudė pareigūnei į rankas – viskas buvo užfiksuota prie tarnybinės uniformos pritvirtinta vaizdo kamera. Vairuotojui 14.12 val. alkoholio matuokliu buvo nustatytas – 2,80 promilių neblaivumas, 14.35 val. nustatytas – 2,83 promilių neblaivumas. Automobilio vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (1 t., b. l. 49-51).
6.3. Remiantis BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. liepos 14 d. gautas pranešimas apie tai, kad nuo (duomenys neskelbtini), į griovį įvažiavęs automobilis (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Paminima, kad vairuotojas pranešėjui pažįstamas, jis yra neblaivus (1 t., b. l. 42-46).
6.4. Remiantis įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), važiuojant kelio asfaltuota danga (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje, kelio kelkraštyje matomas tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybinis automobilis stovi su atidarytomis galinėmis sulaikymo patalpos durimis. Tarnybinio automobilio sulaikymo patalpoje įvykio vietos apžiūros metu sėdėjo sulaikytas asmuo. Šalia tarnybinio automobilio atidarytų sulaikymo patalpų durų stovėjo Reagavimo skyriaus pareigūnė O. K., kuri rankose laikė dvi kupiūras po 10 eurų, kupiūros unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), jos supakuotos į voką Nr. 1 (1 t., b. l. 19-26).
6.5. Remiantis įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, nustatyta, kad apžiūros objektas – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris apžiūros metu stovi įvažiavęs į griovį (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilio kėbulas be išorinių mechaninių sugadinimų, apgadinta galinio bamperio apatinė dalis. Automobilio kėbulas ties arkomis padengtas korozija. Apžiūros metu galinės dešinės pusės automobilio durelės neatsidaro. Automobilio salone objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta ir nepaimta. Apžiūros metu jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Apžiūros metu automobilio variklio užvedimo raktelis guli ertmėje po rankinio stabdžio rankenėle (1 t., b. l. 9-18).
6.6. Remiantis administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. liepos 14 d. A. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (ROIK) (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 96).
6.7. Remiantis kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, kuris buvo daromas 2020 m. liepos 14 d. 13.44 val. vaizdo kamera Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra tvirtinama prie policijos pareigūno uniformos. Įraše matomas kelias su asfalto danga, kelio kairiajame kelkraštyje matomas greitosios pagalbos automobilis bei žymėtas policijos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto numeris (duomenys neskelbtini), su įjungtais švyturėliais. Vaizdo įraše matoma, kad einama link policijos tarnybinio automobilio. Girdimas vyriškas balsas, kuris sako „aš nevairavau“. Girdimas kitas vyriškas balsas, kuris sako „sodinam gal iškart“. Vyriškas balsas klausia „išvešit? Nevežkit“, moteriškas balsas atsako „išvešim“. Vaizdo įraše matoma, kai atidaromos policijos tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos durys. Moteriškas balsas prašo ištraukti viską iš kišenių, klausiama, ar turima neleistinų daiktų. Vaizdo įraše matomas vyriškis, vilkintis mėlynos spalvos marškinius, kuris sako „aš labai jūsų prašau, čia gi mano namai šalimais, imkit va“. Vyriškio prašoma sėdėti ir atiduoti visus turimus daiktus. Vyriškis, vilkintis mėlynus marškinius, kažką šnabžda, tačiau vaizdo įraše negirdima. Vyriškas balsas sako „va jūsų piniginė įdėta“. Vaizdo įraše matoma, kaip vyriškis, vilkintis mėlynus marškinius, praveria piniginę ir iš piniginės išima dvi kupiūras po 10 Eur, ir kaire ranka paduoda pinigus policijos pareigūnei sakydamas „jūs nematėt ir aš nemačiau“. Vaizdo įrašo 01.38 s matoma, kaip policijos pareigūnė į vaizdo kamerą parodo jai duotas dvi kupiūras po 10 Eur. Vaizdo įrašo 02.50 s vyriškis, vilkintis mėlynus marškinius, įsodinamas į automobilyje esančią sulaikymo patalpą, vyriškas balsas sako „jūs esate sulaikomas, nes vairavote neblaivus“. Vyriškis, vilkintis mėlynus marškinius, sako „aš nevairavau“. Automobilio sulaikymo patalpos durys uždaromos (1 t., b. l. 27-29).
6.8. Remiantis alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKA-0030, duomenimis, kaltinamajam A. S. alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu nustatytas 14.12 val. – 2,80 promilių neblaivumas, 14.35 val. – 2,83 promilių neblaivumas (tokius duomenis patvirtina ir 2020 m. liepos 14 d. neblaivumo nustatymo aktas (1 t., b. l. 38)) (1 t., b. l. 34-37).
6.9. Remiantis informacijos apie kelių transporto priemones duomenimis, nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra R. D. (1 t., b. l. 59).
6.10. Remiantis VšĮ „Emprikis“ duomenimis, transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje – 1 107 Eur (be PVM, su PVM – 1 340 Eur) (1 t., b. l. 60).
Motyvuojamoji dalis
7. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama A. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai – siekdamas išvengti atsakomybės už administracinį nusižengimą, tyrėjai tiesiogiai į rankas padavė 20 Eur kyšį; vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,80 promilių neblaivumas, teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 4 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad A. S. nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – siekdamas išvengti atsakomybės už administracinį nusižengimą, tyrėjai tiesiogiai davė kyšį ir vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus.
8. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir kaltinamajam skirti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, skirti – 10 parų arešto bausmę; už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 45 parų arešto bausmę (paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir sumažinus 1/3 – skirti kaltinamajam 30 parų arešto bausmę), taip pat skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkeriems) metams uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 340 Eur.
9. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu sutinka (1 t., 106-109).
11. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); tačiau kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką veiką, nedirba. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis nebaustas administracine tvarka, padarė nesunkius nusikaltimus.
13. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 227 straipsnio 4 dalyje, paskyrus BK 227 straipsnio 4 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – areštą, trumpesniam, nei įstatyme numatytas arešto trukmės vidurkis, terminui – 10 parų; už padarytą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – areštą, trumpesniam, nei įstatyme numatytas arešto trukmės vidurkis, terminui – 45 parom. Pagal BK 63 straipsnį paskirtos bausmės apimamos. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
14. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
15. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
16. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
17. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas penkeriems metams.
18. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
19. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamojo sugyventinei R. D. – nenustatyta, kad pastaroji žinojo, davė sutikimą, jog automobilis butų panaudotas nusikaltimui daryti.
22. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš savininko, iš kaltinamojo A. S. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 107 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje išieškoma konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018 ir kt.).
23. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. liepos 14 d. 14 val. iki 2020 m. liepos 15 d. 12.22 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (1 t., b. l. 66-71).
24. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 86-88), ir specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti kelių transporto priemones) (b. l. 83-85), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
25. Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. dvi kupiūros po 10 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 10 parų arešto bausmę.
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apimti ir A. S. skirti 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto bausmę, areštą atliekant areštinėje.
A. S. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. liepos 14 d. 14 val. iki 2020 m. liepos 15 d. 12.22 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš A. S. išieškoti, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 107 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septynis eurus) valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–2 dalimis, konfiskuoti 20 eurų, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1–2 dalimis, – prie paskirtos bausmės pridėti neatliktą bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę – 39 MGL (1 900 Eur), ir galutinę subendrintą bausmę skirti 30 parų arešto ir 39 MGL (1 900 Eur) baudą.
A. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikintinos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, A. S. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmę arba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.