Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 351 – 227 / 2007

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugpjūčio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ir atsakovo Pasvalio specialiosios mokyklos apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui Pasvalio specialiajai mokyklai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į ankstesnes pareigas, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, neišmokėto atlyginimo bei neturtinės alos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

2007 m. gegužės 18 d. sprendimu Pasvalio rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino išdalies: panaikino 2006 m. birželio 21 d. Pasvalio specialiosios mokyklos direktoriaus L. K. įsakymą Nr. P-52 skirti V. M. drausminę nuobaudą. Reikalavimus panaikinti 2006 m. birželio 28 d. Pasvalio specialiosios mokyklos direktoriaus L. K. įsakymą Nr. P-53 dėl darbo sutarties su V. M. nutraukimo, jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, grąžinti jį ankstesnį darbą, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo įvykdymo, 1142,40 Lt atlyginimą už vadovavimą klasei 2005–2006 mokslo metais, atnaujinti ieškinio senaties terminą atmetė; reikalavimą priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisė iš V. M. atsakovui 133 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti; priteisė valstybei iš atsakovo Pasvalio specialiosios mokyklos 130 Lt žyminio mokesčio ir 5,01 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; grąžino ieškovui 200 Lt, jo 2007-01-15 sumokėtus kaip užstatą į teismo sąskaitą.

Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo

Teismas, remdamasis ieškovo paaiškinimu, liudytojų M. P., S. N. ir A. Š. parodymais, direktoriaus įsakymo ir kitų rašytinių įrodymų visuma nustatė, kad 2006-05-26 apie 8.15 val. mokyklos direktorius L. K. nurodė V. M., kuris tuo metu ėjo su jo vadovaujamos „Vyturių“ šeimynos moksleiviais valgyklos link pusryčiauti, nedelsiant užeiti į jo darbo kabinetą. V. M. nuėjus į direktoriaus kabinetą, moksleiviai S. N. ir A. Š. iš mokyklos pasišalino. Po kelių valandų moksleiviai buvo rasti, nustatytas S. N. neblaivumas. Teismas sprendė, kad tai, jog V. M. moksleivius paliko be priežiūros, nepalydėjo jų iki mokyklos valgyklos, formaliai žiūrint, yra jo pareigybės aprašymo 34 p., mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių 50.1. nesilaikymas. Tačiau jis, sutinkamai su šeimynos auklėtojo pareigybės aprašymo 11 p., kaip mokyklos darbuotojas turi vykdyti jos vadovo direktoriaus nurodymus. Įvertinant tai, kad direktorius nurodė ieškovui tuoj pat užeiti į jo kabinetą, tai V. M., kaip direktoriui pavaldus darbuotojas, turėjo paklusti. Žiūrint formaliai, ieškovas galėjo vadovui paprieštarauti ir neiti į jo kabinetą, nes jo globojami moksleiviai liko be kito pedagogo ar auklėtojo priežiūros, bet konkrečioje situacijoje buvo priimta vaikus trumpam palikti be priežiūros, nes ieškovas praktiškai vaikus jau buvo atvedęs iki valgyklos (ji netoliese direktoriaus kabineto), kur vaikai galėjo užtrukti pusryčiaudami 15–20 min. Todėl ieškovas galėjo manyti, jog pas direktorių jis užtruks neilgai, iki pusryčių pabaigos. Mokyklos vadovas, paliepdamas pavaldiniui užeiti į jo kabinetą ir tuo pačiu suvokdamas, kad auklėtojo pasitraukimo laikui, moksleiviai liks be priežiūros, situaciją vertino kaip leistiną. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jei direktorius manė, kad tokia padėtis nepriimtina, jis kaip atsakingas už tinkamą mokymo ir auklėjimo proceso organizavimą, veiklos rezultatus (Švietimo įstatymo 61 str., jo pareigybės aprašymo 28 p.), pats turėjo pasirūpinti priemonėmis, kad auklėtiniai būtų prižiūrėti kitų asmenų, nes direktoriui taip pat yra privalomas Vidaus darbo tvarkos taisyklių 50.3. reikalavimas nedelsiant imtis priemonių pašalinti priežastis, kurios trukdo arba apsunkina darbo sąlygas, tačiau to jis nepadarė. Ieškovas vos pastebėjęs moksleivių dingimą, ėmėsi būtinų priemonių vaikams surasti – ieškojo moksleivių mokytojų K. ir V. klasėse (M. P. parodymai), nors jo darbo laikas jau buvo pasibaigęs. Teismo nuomone, šioje situacijoje ieškovas, vykdydamas vadovo nurodymą, kuris nebuvo akivaizdžiai neteisėtas, pažeidė jo veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus, tačiau tai padaryta be kaltės ir ne dėl paties darbuotojo nerūpestingumo ar tyčios, o nesant kaltės, drausminė atsakomybė negalima. Teismas, tenkindamas šioje dalyje ieškinį, taip pat atsižvelgė į tai, jog padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, o atsakovas, skirdamas nuobaudą šių aplinkybių nevertino, nors tą daryti (atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir jo pasekmes, į aplinkybes, kuriomis buvo padarytas pažeidimas) reikalauja DK 238, 35 str., Vidaus darbo tvarkos taisyklių 65 p.

Teismas atmetė mokyklos direktoriaus L. K. teiginį, kad jis apie 8 val. nurodė ieškovui užeiti į jo kabinetą, kai šis galės, nes jį paneigia aukščiau nurodytų įrodymų visuma: ieškovo paaiškinimas, liudytojų M. P., S. N. ir A. Š. parodymai, įsakymo skirti nuobaudą turinys, kuriame pats L. K. nurodė, jog V. M. buvo „pakviestas“ į sekretorės kabinetą apie 8.15 val., bei to paties L. K. 2006-07-05 rašto turinys (b. l. 13, t. 1, b. l. 8).

Liud. V. aiškinimą, jog ji dar iki 8 val. gatvėje sutiko Š. ir V., teismas atmetė kaip neatitinkantį faktinių aplinkybių įrodytų aukščiau išvardytais įrodymais. Š. neigia nurodytu laiku buvęs gatvėje. V., kaip minėta, į Pasvalį atvyko po 8.30 val. Todėl teismo nuomone liudytoja dėl minėtų asmenų matymo tiesiog suklydo arba supainiojo dienas, nes nustatyta, kad iki išėjimo pusryčiauti Š. buvo mokykloje.

Dėl atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, priteisimo už priverstinę pravaikštą

Teismas, iš etatų sąrašų, atsakovo atstovo paaiškinimų, liudytojos J. K. parodymų sprendė, kad iki ieškovo atleidimo iš darbo 2006-08-31 laisvų darbo vietų (etatų), kurie, kaip neužimti nurodyti J. K. sudarytoje pažymoje (t. 2, b. l. 73), realiai nebuvo. Todėl padarė išvadą, jog J. K. sudarytoje pažymoje yra nurodytos darbo vietos, kurios galėjo būti įsteigtos pagal etatų normatyvus, bet pagal direktoriaus patvirtintą etatų sąrašą ieškovo įspėjimo ir atleidimo dienomis jos nebuvo įsteigtos. Nesant įsteigtų darbo vietų, darbdavys negalėjo siūlyti kito darbo.

Teismas Švietimo ir mokslo ministerijos 2007-04-24 rašto Nr. 24-03-R-3452 (b. l. 30–

31, t. 3) nelaikė oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, nes, kaip nurodė, jame pateikta ministerijos sekretoriaus nuomonė dėl to kokiu dokumentu „turėtume“ vadovautis sprendžiant dėl laisvų etatų. Šio pareigūno nuomonė teismui nėra privaloma, nes civilinės bylos nagrinėjamos pagal galiojančią teisę, nepriklausomo bei nešališko teismo (CPK 3, 21 str.), etatų skaičiaus nustatymo, to tvarkos klausimais ministerija neturi privalomos ar išimtinės kompetencijos.

Dėl pirmenybės likti darbe

Teismas ieškovo teiginį, jog jis nebuvo atleistas iš dirbto darbo, grindžiamu tuo, jog jis buvo priimtas į darbą pedagogu auklėtoju, o pagal įsakymą atleistas iš „Vyturių“ šeimynos auklėtojo darbo, laikė nepagrįstu. Nurodė, kad nuo pat pirmos darbo dienos iki atleidimo ieškovas pas atsakovą dirbo auklėtoju, keitėsi tik šeimynų pavadinimai. Iš direktoriaus įsakymo aišku, jog jis atleistas iš auklėtojo darbo. Įsakyme nurodymas šeimynos, kurią atleidimo laiku auklėjo V. M., atleidimo faktui reikšmės neturi. Įsakyme taip tėra sutikslinta ieškovo užimta konkreti darbo vieta. Darbo sutartyje (b. l. 33, t. 1) nurodoma, jog ieškovas priimtas į darbą pedagogu. Sugretinus darbo sutarties turinio 1.1. ir 1.2. punktus, daroma išvada, jog nuoroda „pedagogas“ yra pavartota bendrąja prasme apibūdinant darbą įstaigoje, kur dirbantieji užsiims vaikų mokymu, auklėjimu, priežiūra, o nuoroda „auklėtojas“ – detalizuoja pedagoginio darbo pobūdį, konkrečią funkciją. Pastebėtina, jog „pedagogo“ sąvoka be jokių detalizavimų apskritai nėra naudojama nei etatų normatyvuose, nei etatų sąrašuose. Švietimo įstatymo 2 str. 21 d. pedagogu įvardija asmenį, įgijusį valstybės nustatytą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, t. y. sieja jį ne su atliekamu darbu, o tam tikrų kvalifikacijų turėjimu.

Nurodė, jog netenkinant reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atmetamas ir reikalavimas dėl grąžinimo į darbą ir atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Dėl atlyginimo už vadovavimą klasei 2005–2006 mokslo metais.

Nustatyta, jog 2005-09-01 mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V-1 V. M. paskirtas atsakingu už 10 klasės „dienynus, pusmečių ataskaitas ir kitą klasių dokumentaciją“ (b. l. 25, t. 2). 2005–2006 mokslo metais klasių vadovai mokykloje nebuvo paskirti. Klasių vadovai paskirti 2006–2007 mokslo metams ir mokyklos direktoriaus 2006-09-27 įsakymu Nr. V-41 patvirtintas klasės vadovo pareigybės aprašymas (b. l. 2–3, t. 3). Atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog 2005–2006 mokslo metais už vadovavimą klasėms papildomai niekam nebuvo mokama, o 2006–2007 mokslo metais klasių vadovams papildomai apmokama. Sprendžiant dėl apmokėjimo klasėms vadovams už papildomą darbą, teismas vadovaujasi 2005–2006 mokslo metais galiojusiu LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2005-07-15 ĮSAKYMU Nr. 1459 „DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 1998 M. GRUODŽIO 17 D. ĮSAKYMO NR. 1565 "DĖL ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKOS" PAKEITIMO „naujai išdėstytu įsakymu „DĖL ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“. Šios tvarkos 29 p. nustatyta, už kokius darbus mokytojams papildomai tarifikuojamos valandos ir apmokama už darbą. Nors ieškovas atliko kai kuriuos šiame punkte išvardintus darbus: darė dienyne kai kuriuos įrašus, rengė charakteristikas ir ataskaitas, tačiau dėl to, kad ieškovas dirbo mokykloje ne mokytoju, o auklėtoju, jam, kaip auklėtojui šiuo įsakymu nenustatyta galimybė gauti atlyginimą už darbą, o išvardintų darbų atlikimas neduoda pagrindo spręsti, kad jis atliko klasės vadovo funkcijas ir jam turėtų būti atitinkamai apmokama. Be to, „Vyturių“ šeimynoje dirbo du auklėtojai – ieškovas ir K. U., kuriems direktoriaus 2005-09-01 įsakymu buvo paskirti darbai: V. M. 2005-09-01 įsakymu buvo paskirtas atsakingu už 10 klasės dienynus, pusmečių ataskaitas ir kitą klasių dokumentaciją, o K. U. tos pačios dienos įsakymu Nr. V-1 paskirtas atsakingu už „Vyturių“ šeimynos vaikų rūbų priežiūrą ir apskaitos tvarkymą (b. l. 24, t. 2). Atsižvelgiant į 10 klasės vaikų skaičių, toks pareigų tarp dviejų auklėtojų paskirstymas nereiškia, jog darbuotojas, pildantis klasės žurnalą, rašantis charakteristikas ir ataskaitas faktiškai vykdė klasės vadovo funkcijas, o to nepadaręs, bet analogiškas pareigas užimantis ir atliekantis kai kurias kitas funkcijas, neatliko klasės vadovo funkcijų. Toks skirstymas teismo nuomone būtų neteisingas. Todėl nėra argumentų kodėl klasės vadovu turėtų būti laikomas ieškovas, o ne K. U., arba jie abu. Teismas pastebėjo, jog mokyklos direktoriaus įsakymu 2005-2006 mokslo metais mokykloje apskritai nebuvo patvirtinta klasių vadovo pareigybė. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog pagal Pasvalio specialiosios mokyklos nuostatų 34.11 p. (b. l. 49, t. 1) auklėtojų pareiga yra tvarkyti klasės žurnalą (dienyną), mokinių asmens bylas, pasiekimų ar pažymių knygeles, t. y. atlikti dalį darbų 2005-09-01 įsakymu pavestų V. M. Kaip nustatyta, ieškovas priimtas į darbą auklėtoju, todėl šio reikalavimo, kylančio iš mokyklos nuostatų, vykdymas nelaikytinas papildomu klasės vadovo funkcijų, kurios turi būti papildomai apmokamos, atlikimu. Pastebėtina, jog tų pačių nuostatų 36.2., numatančiame šeimynos auklėtojo pareigas, nustatyta, kad šis turi bendradarbiauti su mokytojais ir kitais specialistais planuojant ir derinant šeimynos mokinių ugdymą. Vertinama ir tai, jog pagal šeimynos auklėtojo pareigybės aprašymo (b. l. 57, 59, t. 1) 11 p. yra numatytas mokyklos vadovų nurodymo vykdymo reikalingumas, 13 ir 15 p. numato būtinumą rengti pusmetines auklėjamojo darbo programas, rašyti auklėtinių charakteristikas. Šios funkcijos yra numatytos, taigi dubliuojamos ir 2005-09-01 įsakymu Nr. V-2, todėl jų atlikimas teismo nuomone nelaikytinas šeimynos auklėtojo funkcijų išplėtimu ir klasės vadovo darbo atlikimu. Kaip įrodymu ieškovas remiasi Švietimo ir mokslo ministerijos 2006-10-16 pažyma Nr. OR-1-26 (5.1.–24), kurioje išdėstyta komisijos nuomonė dėl V. M. darbo, kaip klasės vadovu, aplinkybių ir apmokėjimo reikalingumo (b. l. 145–146, t. 1), bet pažyma nėra oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, nes jame pateikta komisijos nuomonė dėl ieškovo darbo aplinkybių. Kaip aukščiau jau minėta, pažyma teismui nėra privaloma, nes civilinės bylos nagrinėjamos pagal galiojančią teisę, nepriklausomo bei nešališko teismo (CPK 3,21 str.), įstatymų ir poįstatyminių aktų – ministro įsakymo taikymo aiškinimo klausimais komisija neturi privalomos kompetencijos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

Teismas nurodė, kad ieškovas tuo atveju jei ieškinio senatis būtų praleista, prašė ją atnaujinti, nes ji praleista dėl svarbių priežasčių, o atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties termino. Todėl nesprendžiamas klausimas dėl senaties termino ir jo atnaujinimo pagrindų.

Teismas, vadovaudamasis CPK 98 str. 2 d. taisyklėmis ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „REKOMENDACIJOMIS DĖL CIVILINĖSE BYLOSE PRITEISTINO UŽMOKESČIO UŽ ADVOKATO AR ADVOKATO PADĖJĖJO TEIKIAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ (PASLAUGAS) MAKSIMALAUS DYDŽIO“, teismo posėdžių trukmę, jų skaičių, atstovų atvykimo reikalingumą, ginčo ir rengimosi bylos specifiką, reikalavimų dydį bei kiekį, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (Rekomendacijų 2, 8.18., 11 p.), sprendė, kad pagrįstos atstovavimo išlaidos šioje byloje neturi viršyti 2000 Lt. Jas priteisė sutinkamai su patenkintų/atmestų reikalavimų skaičiumi. Analogiškai paskirstė pašto išlaidas.

Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti iš dalies: panaikinti Pasvalio specialiosios mokyklos direktoriaus įsakymą Nr. P-53 dėl darbo sutarties su V. M. nutraukimo ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas; priteisti iš atsakovo V. M. kompensaciją už priverstines pravaikštas po 523,03 Lt per mėnesį, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2006-06-31 iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovui 1142,40 Lt negautą atlyginimą už vadovavimą klasei 2005–2006 mokslo metais; priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos bei 5000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Skundą grindžia tuo, jog:1.„Vyturių“ šeimynos panaikinimas, kurioje jis su K. U. dirbo auklėtojais, nėra svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį su juo (ieškovu). Teismas, įvertinęs pavienius atsakovo darbuotojus kvalifikacijos ir pirmenybės teisių aspektu, padarė neišsamias išvadas apie atsakovo kvalifikacijos lygį, nes turėjo būti įvertintas visų 13 auklėtojų pedagogų (auklėtojų) turimas išsilavinimas, kvalifikacija bei darbo įgūdžiai, asmeninės savybes, į pedagogų (auklėtojų) tolygų pedagoginio darbo krūvio paskirstymą, bei į pedagogų (auklėtojų) dirbančių papildomą darbą darbo krūvius ir užimtumo lygį.

2. Pažymoje pateikta LR švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretoriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. potvarkiu Nr. POTV-82 sudarytos komisijos išvada, paremta Pasvalio specialiosios mokyklos dalinio patikrinimo metu aptiktų pažeidimų pagrindu. Sutinkamai su švietimo ir mokslo įstatymo bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nuostatais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija vykdydama savo funkcijas turi teisę kontroliuoti, bei tikrinti jai pavaldžių įstaigų darbą ir kompetentinga spręsti atsakomybės klausymus. Todėl teismas nepagrįstai Pažymos nelaikė įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją vertę ir be pagrindo ją vertino kaip nuomonę, neprivalomą teismui.

3.LR švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretoriaus sudaryta komisija nustatė, kad ieškovo įspėjimo metu mokykloje buvo neužimtas 1 psichologo, 0,5 gydytojo, 0,5 masažisto, 0,3 vairuotojo, 0,5 valytojo, 1 mokytojo padėjėjo etatas. Iki liepos 8 d. buvo neužimtas pastatų ir įrenginių priežiūros darbininko etatas ir šios pareigos ieškovui nebuvo pasiūlytos (Pažymos 17 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo organizavimo skyriaus vedėjos R. K. parodymai). Mokykla – biudžetinė įstaiga. Panevėžio apskrities viršininko 2002-05-30 įsakymu Nr. 128v patvirtinti mokyklų etatų normatyvai. Sutinkamai su jais pažymoje nurodyti laisvi etatai, skirti mokyklai buvo finansuojami. Todėl atsakovas turėjo ieškovui pasiūlyti laisvus neužimtus etatus. Kadangi nurodyti etatai nebuvo įsteigti, teismas, privalėjo realizuoti savo procesinę teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų konstatuojant atsakovo veikoje LR biudžetinių įstaigų įstatymo pažeidimus.

4.Komisija nustatė, kad atsakovas nesuderino mokyklos etatų su steigėju. Nesuprantama, kuo vadovaudamasis teismas daro išvadą, kad atsakovo įstaigos direktoriaus patvirtinti etatų sąrašai buvo pateikti steigėjui ir pastarasis dėl jų nepateikė pastabų, nes, atsižvelgdamas į šiuos sąrašus, nustatė jiems atitinkantį finansavimą. Atsakovas neginčijo ir nepareiškė pastabų dėl komisijos nustatytų ir pažymoje nurodytų faktų. Neaišku, kokiais įrodymais teismas vadovaujasi, atmesdamas ieškovo argumentus, kad atsakovo įstaigos vadovo etatų sąrašai yra negaliojantis ir neatitinka įstatymo reikalavimų bei neatspindi faktinio etatų skaičiaus mokykloje. Teismas net nebando nustatyti faktines aplinkybes. Atvirkščiai teismas sprendime daro nepagrįstą išvadą, kad neracionalus biudžeto lėšų panaudojimas atsakovo įstaigoje yra nepriimtinas.

5.Teismas nustatė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2006 m. rugpjūčio 31 d., jo kasmetinių atostogų metu. Vadinasi galiojant DK 131 str. draudimui nutraukti atleisti iš darbo atostogų metu .

6.Teismo išvada, kad nors ieškovas ir atliko dalį klasės vadovo funkcijų tačiau dėl to, kad ieškovas atsakovo įstaigoje dirbo ne mokytoju, auklėtojų taip pat dėl to, kad ieškovui dalis šių funkcijų buvo pavesta pagal lokalinių aktų nuostatus, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo apmokėjimą už vadovavimą klasei, nepagrįsta ir prieštarauja LR DK 114 str., 119 str., bei 197 str. nuostatoms, LR švietimo ir mokslo ministro nustatytai švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkai. Komisija nustatė, kad mokyklos mokytojams atsakingiems už vadovavimą klasei (jų tarpe ir ieškovui) už minėtą darbą nebuvo mokama visus metus, nebuvo papildomai tarifikuotos valandos už vadovavimą klasei. Teismas neatsižvelgė į tai, jog po šio patikrinimo mokykloje buvo įvestas vadovavimas klasei, kas rodo, kad atsakovo vadovas sutiko su patikrinimo metu nustatytais pažeidimais ir juo šalino.

7.Teismas nepagrįstai sumažino neturtinės atlyginimo sumą iki 1000,00 Lt. Komisijos pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės (Pažymos 13–17 punktai) leidžia daryti išvadą, kad Pasvalio specialiosios mokyklos direktorius L. K., naudodamasis savo tarnybine padėtimi, sistemingai bandė morališkai paveikti ieškovą, dėl ko pastarasis ilgą laiko tarpą patirdavo dvasinius išgyvenimus bei psichologinę įtampą.

8.Teismas, darydamas išvadą, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti neturėtu viršyti 2000,00 Lt nenurodo motyvų, argumentų, bei paskaičiavimų pagrindžiančių tokią teismo nuomonę. Teismas visiškai neįvertina ieškovo atstovo keliones išlaidų iš Vilniaus į Pasvalį ir atgal. Taip pat tai, kad civilinėje byloje buvo skirti net aštuoni teismo posėdžiai kurie truko po 5–7 val., ieškinio patikslinimus, laiką susipažinimui su bylos medžiaga ir pan. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodęs, kad nėra pagrindo svarstyti klausymo dėl ieškininės senaties termino praleidimo, nes atsakovas neprašė taikyti ieškinio senatį, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausymą, teismas jau laiko, kad šis reikalavimas buvo atmestas ir tokiu pagrindu mažina iš atsakovo priteisiamų bylinėjimosi išlaidu sumą.

Apeliantas nurodo kitas aplinkybes, išdėstytas ieškiniuose.

Atsakovas – Pasvalio specialioji mokykla – apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo sprendimą dalyse, kuriose ieškovo reikalavimas patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti jam iš ieškovo 1900 Lt advokato pagalbai.

1.Teismo išvada, jog V. M. turėjo vykdyti nurodymą užeiti pas direktorių į kabinetą ir tuo pačiu galėjo palikti vaikus be priežiūros ir palikdamas vaikus be priežiūros nepadarė pažeidimo, nepagrįsta, nes ieškovo pareiginėse instrukcijose yra imperatyvus reikalavimas, draudžiantis palikti vaikus be priežiūros. Ta aplinkybė, kad buvo nurodymas užeiti į direktoriaus kabinetą, neatleidžia ieškovo nuo tiesioginių pareigų vykdymo ir atsakomybės už netinkamą pareigų įvykdymą. Nors teismas ir nurodo, kad ieškovas neprivalėjo vykdyti mano nurodymo užeiti į kabinetą, tačiau nurodymą traktavo kaip ieškovo atsakomybę šalinančią aplinkybę.

2.Ieškovas apie vaikų dingimą nepranešė nei direktoriui, nei pavaduotojai iš karto po to, kai nustatė, jog vaikų valgykloje nėra, nors pareiginiai nuostatai tai reikalauja padaryti nedelsiant. Taigi, ieškovas yra padaręs kelis pažeidimus, ir už juos yra nubaustas. Taikant nuobaudos rūšį buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, jų tarpe ir į teismo nurodytas, tačiau nurodytos aplinkybės nepanaikino ieškovo atsakomybės už padarytą pažeidimą. Ieškovui buvo paskirta pakankamai švelni nuobauda, nuobaudų taikymo procedūros išlaikytos.

3.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo pagrįstai paskirta drausminė nuobauda, turi būti panaikinta ir teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Teismo priteista žalos atlyginimo suma yra akivaizdžiai per didelė.

4.Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neatsižvelgęs į tai, jog advokatui sumokėjo 1900 Lt, laikė, kad atsakovas patyrė 1200 Lt advokato pagalbai išlaidų. Teismas atsakovo naudai turėjo daugiau priteisti bylinėjimosi išlaidų ir dėl to, kad ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą, bei dauguma ieškovo reikalavimų buvo atmesti.

Atsiliepimais šalys prašo priešingos šalies apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ir atsakovo skundai tenkinami iš dalies

Sprendimo dalis dėl draudiminės nuobaudos-papeikimo panaikinimo paliekama nepakeista (CPK 336 str. 1 d. 1 p.)

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, priimant skundžiamą procesinį sprendimą, panaikinusį ieškovui 2006-06-21 paskirtą draudiminę nuobaudą-papeikimą, pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 178, 180, 185 straipsniai). Taip teismas sprendė, kad nors ieškovas, palikdamas be priežiūros vaikus ir jų nepalydėdamas iki mokyklos valgyklos, formaliai žiūrint pažeidė auklėtojo pareigybės aprašymo 34 punktą ir mokyklos vidaus tvarkos taisyklių 50.1, tačiau šį pažeidimą padarė vykdydamas tiesioginio vadovo-mokyklos direktoriaus reikalavimą „tuoj pat“ užeiti pas direktorių, t. y. veikė pagal šeimynos auklėtojo pareigybės aprašymo 11p., kuomet mokyklos vadovui pirmiausia tenka atsakomybė už visos mokyklos veiklą, jų tarpe už vaikus, jų saugumą. Tai reiškia, kad direktorius, duodamas privalomą savo pavaldiniui nurodymą užeiti į jo kabinetą nedelsiant (šios aplinkybės atsakovas įrodymais nepaneigė) tuo metu, kai tas lydėjo vaikus į valgyklą ir kai jam ieškovas priminė, kad su juo vaikai (liud. P. parodymai) ir žinodamas, kad tik jis, o ne ieškovas gali duoti kitiems auklėtojams nurodymus prižiūrėti vaikus, iš esmės prisiėmė atsakomybę už vaikus, jų saugumą ir tokiu būdu nuo šios pareigos atlikimo – vaikų priežiūros, atleido ieškovą. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sutinka su apylinkės teismu, kad šis ieškovo padarytas drausminis pažeidimas – mažareikšmis. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas, pastebėjęs dingus vaikams, jų ieškojo. Nepaneigta, jog ieškovas apie vaikų dingimą 8 val. 40 min pranešė direktoriui, o prieš tai – 8 val. 30 min buvo informuota M. P. Taigi, kolegija, nekartodama apylinkės teismo motyvų, su apylinkės teismo išvada, jog ieškovui V. M. 2006-06-21 Pasvalio specialiosios mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. P-52 nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda-papeikimas, sutinka. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė. Todėl atsakovo apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovas yra padaręs kelis drausminius nusižengimus ir jam skirta švelni drausminė nuobauda, atmestinas kaip nepagrįstas. Esant šioms aplinkybėms nurodyta sprendimo dalis, kaip pagrįsta ir teisėta paliekama nepakeista (CPK 336 str. 1 d. 1 p.).

Kita sprendimo dalis naikintina, nes neatskleista bylos esmė. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir tai neužvilkins bylos išsprendimo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Dėl atleidimo iš darbo, pirmenybės likti darbe ir kitų reikalavimų.

DK 129 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nuostata, pagal kurią darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjus darbuotoją DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatytos priežastys, kurios laikytinos svarbiomis ir suponuojančiomis darbdavio teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį nesant darbuotojo kaltės. Kai, remiantis DK 129 straipsnio 2 dalimi, darbdavio iniciatyva nutraukiama neterminuota darbo sutartis, darbdavys turi nurodyti, o kilus ginčui įrodyti, konkretų faktą (ar faktus), dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo, ir įvardyti tai nulėmusias svarbias priežastis. Teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas V. M. yra atleistas iš darbo, nes panaikinus „Vyturio“ šeimyną ir neįsteigus naujos – mažinamas darbuotojų skaičius. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Pirmenybė likti darbe įtvirtinta asmenims, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje kvalifikaciją (DK 135 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, darbdavys pasirenka darbuotojus su kuriais tęsti darbinius teisinius santykius, nes darbuotojo kvalifikaciją, sugebėjimus atlikti konkrečias pareigas lemia praktiniai to darbuotojo darbo rodikliai. Todėl darbdavio pareiga įrodyti ne tik vykdomą pertvarkymą, bet ir kriterijus, kuriais vadovaujantis jis pasirinko darbo sutarties nutraukimą su vienu ar kitu asmeniu, nes vien ta aplinkybė, jog neliko darbo vietos, kaip šiuo atveju – „Vyturio“ šeimynos, neduoda pagrindo nutraukti darbo sutartį su šios šeimynos auklėtoju-ieškovu, priimtu į Pasvalio specialiąją mokyklą pedagogu (auklėtoju), kurio atleidimo iš darbo metu, galima manyti, nes oficialių dokumentų byloje nėra, dirbo 13 auklėtojų. Šios aplinkybės neišaiškintos. Be to, apylinkės teismas darydamas išvadą, jog ieškovas pagrįstai atleistas iš darbo, apsiribojo palygindamas ieškovo darbo stažą su K. U., R. G. ir ieškovo išsilavinimą su K. U.

Ieškovo teigimu kai kurie mokyklos auklėtojai viršijo LR Vyr. 2003-09-30 nutarimu Nr. 1195 patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos, 2 dalimi nustatytą leistiną savaitės darbo laiką – 36 val., tarp kurių; B. ir kt. (t. 2, b. l. 87), iš kurių S. L. darbo laikas siekė 42,5 val. per savaitę , todėl, jo teigimu, svarstant darbuotojo atleidimą iš darbo dėl darbo krūvio sumažėjimo, pirmiausia turėjo būti svarstomas tolygus pedagoginio krūvio paskirstymas, atsižvelgta į pedagogų (auklėtojų) dirbančių papildomą darbą darbo krūvius ir užimtumą. Šioje byloje apylinkės teismas nustatė, kad kai kurie mokyklos pedagogai dirbo daugiau nei leistina darbo valandų, tačiau nesiaiškino, ar ieškovo įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo, jo atleidimo iš darbo dėl darbo krūvio sumažėjimo metu ir netrukus po to, tuo pat metu kitiems auklėtojams nebuvo nustatytas darbo krūvis, viršijantis aukščiau nurodytą LR Vyriausybės nutarimą, bei LR Švietimo ir mokslo ministro 2005-12-29 įsakymą Nr. ĮSAK-2668 ir ar tokiu būdu nebuvo pažeistos ieškovo teisės kitų asmenų interesais, kuomet įstatymas draudžia darbo sutarties šalims susitarti dėl darbo sutarties sąlygų, jų tarpe darbo krūvio, prieštaraujančių įstatymui, ar kitiems norminiams teisės aktams.

Kaip nurodė atsakovas, jis ieškovui pasiūlė užimti dar nesančios, tačiau 2006/2007m. formuojamos pirmosios lavinamosios klasės pedagogo padėjėjo pareigas. Kokie etatai patvirtinti nurodytiems 2006/2007 mokslo metams – duomenų nėra. Ieškovas teigė, jog steigėjas patvirtino mokyklų etatų normatyvus, tačiau dėl to, kad atsakovas nesuderino su steigėju etatų sąrašo, jo manymu, mokyklai finansavimas buvo skirtas pagal normatyvus, o ne etatų sąrašus. Todėl, jo teigimu, atsakovas privalėjo vadovautis etatų normatyvais , iš kurių, bei iš atsakovo pateikto etatų sąrašo matyti, kad mokykloje jo įspėjimo ir atleidimo iš darbo metu buvo laisvų etatų, kurių jam nepasiūlė užimti darbdavys. Kaip to patvirtinimą nurodo mokyklos buhalterės paruoštą neužimtų nuo 2006-05 mėn. iki 08 31 etatų sąrašą (t. 2, b. l. 73), bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos raštą (t. 3, b. l.30–31). Apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog kitų laisvų vietų nebuvo, sprendė, kad byloje reikia vadovautis atsakovo nustatytu etatų sąrašu ir nors jis nepatvirtintas steigėjo, tačiau steigėjas etatų sąrašui neprieštaravo ir pagal jį skyrė mokyklai finansavimą. Vienok, apylinkės teismas nenurodė, kokiais įrodymais remiasi darydamas tokias išvadas. Kolegija negali patikrinti ieškovo teiginių ir teismo nustatytų aplinkybių, nes byloje nėra jokių įrodymų apie mokyklos finansavimo tvarką, dydį. Taip pat neturi galimybės palyginti Panevėžio apskrities specialiųjų internatinių mokyklų etatų normatyvų su mokyklos etatų sąrašu, nes byloje esantys specialiųjų internatinių mokyklų etatų normatyvų nuorašai – t. 1, b. l. 107–10) ir t. 3, b. l. 34–35, jeigu taip juos galima pavadinti, yra skirtingi, išskyrus tai, jog abiejuose numatyta direktoriams teisė keisti nustatytus etatus, neviršijant patvirtinto metams darbo užmokesčio fondo, o papildomus etatus, nenumatytus sąraše įvesti gavus steigėjo sutikimą. Taip atsakovo pateiktame, 2006-10-14 mokyklos sekretorės parašu (pavardė neįskaitoma) bei mokyklos anspaudu patvirtintame normatyvų sąrašo nuoraše (t. 1, b. l. 107 –108) duomenys netapatūs su ieškovo atstovo pateiktame etatų normatyvų nuorašo duomenimis(t. 3, b. l. 34–35). Be to, juose nurodytos skirtingos patvirtinimo datos. Iš to, kad atsakovas pateikė jo patvirtintą normatyvų sąrašą, esantį t. 1, b. l. 107–108, galima spręsti, jog juo atsakovas naudojosi savo darbe, kitu gi, esančiu t. 3, b. l. 34–35, galima manyti, vadovavosi Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretoriaus sudaryta komisija, tikrindama V. M. ir kt. asmenų prašymuose pateiktą informaciją apie Pasvalio specialiosios mokyklos direktoriaus L. K. veiklą, nors ir jame (t. 1, b. l. 145) nurodytas skirtingos datos Panevėžio apskrities viršininko įsakymas (nurodyta 2002-05-20 įsakymas Nr. 128v ir jo 2002-05-17 įsakymo Nr. 201 v redakcija), kuomet t. 3, b. l. 34 – nurodyta kaip patvirtintas 2002-05-30 įsakymu Nr. 128v su 2002-10-17 įsakymo Nr. 201 v redakcija. Byloje nėra tinkamai patvirtinto Panevėžio apskrities viršininko įsakymo ir jo pagrindu patvirtintų Panevėžio apskrities specialiųjų internatinių mokyklų etatų normatyvų ir iš sprendimo neaišku, kuriais etatų normatyvais ir kokiu pagrindu vadovavosi apylinkės teismas spręsdamas ginčą ir tuo pačiu atmesdamas ieškovo teiginius.

Iš to seka, kad apylinkės teismas neišaiškino reikalavimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo aplinkybių ir su šiuo reikalavimu neatsiejamai susijusių kitų reikalavimų: kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, už vadovavimą klasei, bei neturinės žalos atlyginimo ir neatskleidė bylos esmės. Kadangi pagal byloje esančius dokumentus negalima iš esmės apeliacinėje instancijoje bylos išnagrinėti, nes reikia rinkti papildomai įrodymų, o byloje esantys dokumentai negali būti laikomi rašytiniais įrodymais vien dėl to, kad jie neatitinka formai ir turiniui keliamiems reikalavimams: nepasirašyti, nepatvirtinti ir jie prieštaringi, todėl nurodytoje dalyje byla gražintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Naujai nagrinėjant minėtus reikalavimus, tikslinga išsiaiškinti 2005-09-01-2006-10-01 laikotarpiu galiojusius ir Pasvalio specialios mokyklos darbe taikytinus norminius aktus: etatų normatyvus, vieningą etatų sąrašą, kuriame būtų nurodyti visi etatai, jų tarpe laisvi ir užimti, darbuotojų pavardės, visi pasikeitimai (pateiktais abejotina ir dėl to, kad nėra vieningo, nesant ginčo, jog mokykloje vadovauja direktorius, jis etatų sąraše nenurodytas ir kt. – t. 3, b. l. 113, 114, 115, t. 2, b. l. 73), būtina išsiaiškinti finansavimo tvarką, įvertinant oficialaus asmens išduotą LR Švietimo ir mokslo ministerijos pažymą. Minėta, ieškovas priimtas dirbti pedagogu (auklėtoju) (t. 1, b. l. 33) ir dirbo „Vyturių“ šeimynos auklėtoju. Kaip nustatė apylinkės teismas, jis atliko kai kurias klasės auklėtojo funkcijas, tačiau dėl to, kad jis nepriimtas mokytoju, jam nepriklauso papildomas atlyginimas už dalies klasės auklėtojo funkcijų atlikimą, be to, direktoriaus įsakymu 2005-2006m. nebuvo patvirtinta klasių vadovo pareigybė. Sutinkamai su Pasvalio specialiosios mokyklos šeimynos auklėtojo pareigybės aprašymu (t. 1, b. l. 57) auklėtojui tarp kitų reikalavimų nustatytas auklėtojo kvalifikacijos turėjimas (II.6), kuomet auklėtojo kvalifikacija, kaip tokia, valstybės teisės aktais nenustatyta, o yra nustatyta pedagogo kvalifikacija. Pagal LR Švietimo įstatymo 48 str. teisė dirbti mokytoju suteikiama asmeniui įgijusiam aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir turinčiam pedagogo kvalifikaciją. LR švietimo ir mokslo ministras nustatė, kad klasės vadovais skiriami mokytojai(o ne auklėtojai), kuriems už vadovavimo klasei tarifikuojama. Atsižvelgiant į tai, būtina išsiaiškinti, kuo ieškovas dirbo, kokį darbą privalėjo atlikti pagal savo pareigas, koks papildomas darbas jam buvo skirtas 2005-09-01 mokyklos direktoriaus įsakymu ir ar jis įėjo į klasių vadovo darbo funkcijas, nustatytas klasės vadovo pareigybėse . bei įvertintinus tai, jog 2005/2006 mokslo metais klasių vadovai nebuvo paskirti ir tokie paskirti tik 2006/2007 mokslo metams ir kitas aplinkybes, spręsti klausimą ar darbdavys pagrįstai nemokėjo ieškovui už papildomai atliktą darbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas 2006 m. birželio 21 d. Pasvalio specialiosios mokyklos direktoriaus L. K. įsakymas Nr. P-52 skirti V. M. drausminė nuobaudą palikti nepakeistą. Likusią sprendimo dalį panaikinti ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

.