Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-547-485/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-28
Bylos Nr.
AN2-547-485/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01788-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Pažeidėjas
J. M. B.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-547-485/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01788-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. M. B. atstovės advokatės M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarimo J. M. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. M. B. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį buvo surašytas dėl to, kad jis 2019 m. spalio 11 d. apie 7.54 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę pusę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nežymiai sužalota automobilio „Toyota Yaris Verso“ keleivė A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir sugadintos transporto priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarimu J. M. B. už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 (vieno šimto penkiasdešimt) eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

3. Nubaustojo atstovė skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarimą, prašo jį pakeisti ir panaikinti J. M. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieniems metams arba nustatyti jo terminą, trumpesnį nei minimali įstatyme numatyta riba.

3.1. Skunde nurodoma, kad J. M. B. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, labai gailisi ir sutinka su paskirtos baudos dydžiu, tačiau mano, kad administracinio poveikio priemonė jam buvo paskirta nepagrįstai. Neturint vairuotojo pažymėjimo, jo paties bei artimųjų gyvenimas bus neproporcingai apsunkintas. Teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažinimą ir gailėjimąsi), ir nenustatė sunkinančių, todėl be pagrindo nubaustajam skyrė specialiosios teisės vairuoti atėmimą, kuris įstatyme nenumatytas kaip imperatyvus. Šiuo atveju buvo nepakankamai įvertintos aplinkybės, kad J. M. B. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustyta sunkinančių. Jis tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, o ankstesnieji nebuvo šiurkštūs. Eismo įvykio metu sunkių pasekmių nekilo, jokių pretenzijų iš įvykio dalyvių J. M. B. nepareikšta.

3.2. Atkreipiamas dėmesys, kad nubaustasis pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo dėl to, kad sirgo (duomenys neskelbtini) liga, jis negalėjo paaiškinti aplinkybių, kurios svarbios prašant netaikyti specialiosios teisės atėmimo. J. M. B. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), o į Kauną jis atvyksta nuolat, nes kartu su sutuoktine vykdo individualią veiklą – gamina papuošalus. Iš šios veiklos jis pragyvena.

4. Atsiliepimų į nubaustojo atstovės skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nubaustojo atstovės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nubaustojo atstovė neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kaltės. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde keliamas tik nubaustajam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Taigi įstatymų leidėjas nenumatė privalomo šios administracinio poveikio priemonės skyrimo, todėl kiekvienu atveju dėl jos taikymo turi būti sprendžiama itin kruopščiai, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, jį padariusio asmens charakterizuojančius duomenis.

8. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu J. M. B. paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta 150 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 1 metų laikotarpiui. Priešingai nei teigiama skunde, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės paskyrimas, siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos skyrimo tikslus, nagrinėjamu atveju nėra perteklinis ir neproporcingas.

9. Pagrindžiant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

10. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime skirdamas administracinio poveikio priemonę apsiribojo tik lengvinančios aplinkybės nustatymu bei sunkinančių aplinkybių nebuvimu, taip pat faktu, kad nubaustojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui, tačiau savo esme sprendimas skirti aptariamą administracinio poveikio priemonę, šiuo atveju nors ir nepakankamai motyvuotas, tačiau teisėtas.

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. M. B. penkerių metų laikotarpiu iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo buvo sistemingai baudžiamas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka. Naują nusižengimą, kuriuo kitam asmeniui buvo sutrikdyta sveikata, jis padarė nepraėjus metams nuo baudos už paskutinio nusižengimo padarymą sumokėjimo (sumokėta 2019 m. sausio 17 d., o naujas nusižengimas padarytas 2019 m. spalio 11 d.). Nors skunde akcentuojama, kad nubaustojo administracinis nusižengimas padarytas veikiant neatsargia kaltės forma, tačiau šie teiginiai savaime galimybės taikyti administracinio poveikio priemonę nešalina, kadangi padidinto pavojaus šaltinio valdytojas turi būti itin atidus ir rūpestingas, sukdamas į kairę įsitikinti, kad tai daryti saugu, bei laikytis kitų Kelių eismo taisyklių, o šias pažeidus, jam kyla padariniai, numatyti atitinkamame ANK specialiosios dalies straipsnyje, be kita ko, ir veikiant neatsargiai.

12. Skunde pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas J. M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ši jo dėstoma pozicija nebuvo nuosekli viso proceso metu. Iš 2019 m. spalio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nubaustasis nurodė, jog nepastebėjo tiesiai atvažiuojančio automobilio ir jo nepraleido, dėl ko įvyko susidūrimas. Tačiau nubaustojo paaiškinime nurodomos jau kitokios įvykio aplinkybės. Nors jis vis dar tvirtino nepastebėjęs priešais atvažiuojančio automobilio ir susidūrė su juo, tačiau tuo pačiu akcentavo aplinkybę, kad greitoji išvežė nukentėjusius asmenis į ligoninę, nors šie sakėsi sužalojimų nejaučiantys. Be to, jis prašė išimti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nes jo vaikaitė matė, jog automobilis Toyota išsuko dideliu greičiu iš šalutinės gatvės (dešinėje) ir trenkėsi į jų automobilį, tvirtino turintis nuotrauką po avarijos, kurioje matyti, kad M. V. vairuotas automobilis nevažiavo tiesiai, o suko iš šalutinės gatvės. Paaiškinimą administracinio nusižengimo tyrimo metu pateikęs M. V. nurodė, kad įvykus susidūrimui prie jo priėjo automobilio Renault keleivė, o vairuotojas J. M. B. netgi nebuvo priėjęs. Nors nagrinėjant nubaustojo atstovės skundą, pastarojo padėtis negali būti sunkinama, tačiau, vertinant išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste bei svarstant administracinio poveikio priemonės skyrimo pagrįstumo klausimą, aptartos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, vis tik sudaro pagrindą abejoti nubaustojo nuoširdumu iš karto po eismo įvykio pripažįstant savo kaltę ir gailintis.

13. Vertinant aptariamą administracinio poveikio priemonę jos proporcingumo aspektu šiuo atveju reikšmės neturi tai, kad J. M. B. darbinių funkcijų atlikimui yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, taip pat tai, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Atmetant tokius skundo argumentus visų pirma pažymėtina, kad nubaustasis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo po administracinio nusižengimo įvykdymo, o individualios veiklos vykdymo pažymą išsiėmė jau po pirmosios instancijos teismo nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinio poveikio priemonė, priėmimo. Taigi nubaustajam priimant sprendimą vykdyti individualią veiką (duomenys neskelbtini) mieste jau buvo žinoma apie jam pritaikytą administracinio poveikio priemonę. Be to, deklaruota gyvenamoji vieta negali būti tapatinama su nuolatine gyvenamąja vieta, taigi vien deklaravimo faktas savaime nepatvirtina, kad nubaustasis iš tikrųjų gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, juolab kad ir skunde pateiktuose nubaustojo rekvizituose nurodoma jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Ji nurodoma ir institucijos 2020 m. rugsėjo 24 d. administracinio nusižengimo protokole, su kurio turiniu J. M. B. buvo pasirašytinai supažindintas. Dėl aptartų priežasčių vien pažeidėjo asmeniniai (darbo) interesai šiuo atveju negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą panaikinti J. M. B. pirmosios instancijos teismo paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieniems metams.

14. Skunde taip pat išreiškiamas alternatyvus prašymas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti J. M. B. specialiosios teisės atėmimo terminą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

15. Skunde nurodytos aplinkybės – asmens prisipažinimas bei gailėjimasis, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimas bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas nelaikytinos ypatingomis ar išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą vertinti, jog paskirta administracinio poveikio priemonė neatitinka teisingumo bei protingumo principų. Priešingo manymo nepatvirtina ir nubaustojo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, kadangi, sistemiškai aiškinant ANK 423 straipsnio nuostatas, negalima spręsti, jog vien tai, kad pažeidimas padarytas asmeniui veikiant neatsargia kaltės forma, nesant kitų jo naudai bylojančių aplinkybių, suponuoja pagrindą neskirti asmeniui administracinio poveikio priemonės.

16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir teisėtai nustatė, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paskyrus nubaustajam administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vieniems metams. Dėl šios priežasties nubaustojo atstovės skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. M. B. atstovės advokatės M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasAlgirdas Remeika