Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 44 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 5 d. apie 17.50 val. Dariaus ir Girėno g. 99, Vilniuje, vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Tokiais veiksmais M. M. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 44 straipsnio 2 dalyje.

M. M. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Teismas sprendžia, kad M. M. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad norint pritaikyti LR ATPK 44 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. pripažinti, kad asmuo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, byloje privalo būti pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu yra nustatoma, ar asmuo iš tiesų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, nes tokio fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-1235/2010, Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-145-495/2014).

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, nustatyta, kad M. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą yra grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-56337910-16 duomenimis bei policijos pareigūno T. V. 2016 m. balandžio 5 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog minėtą dieną buvo sulaikytas M. M., kuris buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Tarnybiniame pranešime nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog M. M. tikrai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, t. y. jame net nenurodyta, kaip sulaikytas asmuo atrodė, kokia buvo jo būsena tuo metu, kaip elgėsi ir pan.

Kaip minėta, fakto, kad asmuo vartojo narkotinę medžiagą, konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas vien tik įtarimu ar paties asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio pažeidimo protokolas, sutikimu (prisipažinimu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole net nenurodyta, nuo kokių konkrečiai medžiagų buvo apsvaigęs M. M.. Nors protokole įrašytas M. M. sutikimas su protokole išdėstytomis aplinkybėmis, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo pažeidimo fakto. Taip pat policijos pareigūnai nėra specialistai, kurie galėtų nustatyti faktą, jog asmuo yra tikrai vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas ir kokias. Pareigūnai gali tik įtarti esant tokią aplinkybę, bet ne kategoriškai patvirtinti faktą. Norint konstatuoti faktą, kad asmuo iš tikrųjų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, turi būti pateikta specialisto išvada. Šioje byloje specialisto išvados, kurios pagrindu būtų galima neginčijamai nustatyti, kad M. M. iš tiesų vartojo narkotines medžiagas, nėra.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų (specialisto išvados), patvirtinančių, kad M. M. būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, o policijos pareigūno tarnybinis pranešimas net nėra informatyvus, jame net neaprašyta sulaikytojo asmens būsena, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas konstatuota, jog neįrodyta, kad M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

M. M. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.