Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-07-18 · Civilinė byla Nr. e2-13549-863/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
e2-13549-863/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Atsakovas
K. K.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Anetai Jankovskai,dalyvaujant ieškovės atstovams bendrijos pirmininkui G. K. ir advokatui M. P.,atsakovei K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 405 - osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2 756,77 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė K. K. neapmoka išlaidų namui išlaikyti, atnaujinti ir kitų rinkliavų pagal bendrijos atsakovei pateikiamus mokėjimo pranešimus (sąskaitas). Paaiškino, jog pagal įstatymą ji yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus, patalpų savininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)-36, Vilnius, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Vadovaujantis įstatais patalpų savininkas, nepriklausomai nuo jo narystės bendrijoje, privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Nurodė, jog savininkai proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, todėl atsakovei kaip vienai iš butų savininkei, kyla pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kadangi atsakovė savo pareigos nevykdė, pateiktas sąskaitas apmokėdavo tik dalinai, susidarė įsiskolinimas, kurį ir prašo priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą realiais ir pagrįstais argumentais. Nurodė, jog priešingai negu kaip nurodo ieškovė, nagrinėjamu atveju būtent jai ir jos butui buvo padaryta žala. Paaiškino, jog pirkdama butą primokėjo 54 000 Lt sumą už tai, jog name yra įkurta bendrija ir toks yra įstojimo į bendriją mokestis. Pažymėjo, jog butas buvo labai apleistas, turėjo daug išlaidų buto remontui. Be to, patyrė daug išlaidų dėl netinkamo šildymo sureguliavimo. Taip pat nurodė, jog bendrija atsisakė sureguliuoti sąskaitas už vandens mokėjimą ir nenurodė kokiu santykiu konvertavo litus į eurus.

Parengiamojo teismo posėdžio metu aiškinantis bylos nagrinėjimo ribas ieškovės atstovai paaiškino, jog dėl įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo į teismą kreiptasi pirmą kartą ir tai buvo kraštutinė priemonė po to, kai nepavyko susitarti taikiai. Atsakovė ginčo buto savininke tapo 2006 metais, prašomas priteisti įsiskolinimas kaupėsi per eilę metų, nes atsakovė mokėjo kiek norėjo ir kada norėjo, prašomas priteisti įsiskolinimas paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Atsakovė parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog neginčija bendrijos paskaičiuotų mokesčių už administravimą, lifto priežiūrą, elektrą ir kitų išlaidų, tačiau jai kyla abejonių, kokiu pagrindu buvo atlikti namo remonto darbai, jų tarpe instaliacijos ir šiukšliavamzdžių atnaujinimo darbai bei už kokią kainą įsigytas naujas liftas.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį. Papildomai nurodė, jog pateikė visas sąskaitas dėl namui atliktų remonto darbų bei dėl lifto įsigijimo, paaiškino, jog už lifto priežiūrą pirmas aukštas nemoka, antras moka 50 procentų išlaidų, o už naujo lifto įsigijimą mokestis yra paskaičiuotas visiems gyventojams proporcingai nuo turimo ploto. Papildomai nurodė, jog per klaidą sumokėjo žyminį mokestį, todėl prašė jį grąžinti.

Atsiliepimas

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovė nurodė, jog savo nesutikimą su ieškiniu išdėstė atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, jog susipažinus su ieškovės pateiktais dokumentais jai tapo aišku už kokią kainą buvo įsigytas liftas ir mano, jog mokestis už liftą yra paskaičiuotas netinkamai, t. y. mano, jog mokestis neturėtų būti skaičiuojamas nuo buto ploto, o nuo gyvenančių asmenų ir jų pajamų. Taip pat pažymėjo, jog butą įsigijo apgailėtiname stovyje, permokėdama 54 000 Lt, nes buvęs pirmininkas P. patikino, jog namas bus renovuojamas, tačiau kur tie pinigai nuėjo nežino, galimai buvo išvaistyti. Nei buvęs buto savininkas nei ieškovė nesuteikė jai informacijos apie su UAB „Vilniaus energija“ sudarytas sutartis, apie jas sužinojo tik 2010 metais teisme. Taip pat nurodė, jog buvęs pirmininkas būtent jai pasiūlė tapti bendrijos tarybos nare, o kai ji nesutiko, labai sunerimo. Ieškinį prašė atmesti visą apimtimi, nes nuo pat pradžių ieškovė buvo nesąžininga, neatskleidė būtinos informacijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė K. K. nuosavybės teise valdo 48,44 kv. m butą Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namo bendro naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai nuo 1995 metų yra įsteigę bendriją – 405-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją. Bendrija kreipėsi į teismą dėl 2 756,77 Eur įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Nesutikdama su ieškovės prašomos priteisti sumos paskaičiavimais atsakovė nurodė, jog nesutinka su mokesčio už naują liftą apskaičiavimu, mano, jog pastarasis paskaičiuotas netinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1-5 punktuose nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); bendros pastato inžinerinės sistemos, jų tarpe pastato elektros skydinė, šilumos punktas, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai; pastato bendrojo naudojimo patalpos; taip pat vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punktą statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos. Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu daugiabučio namo liftai yra bendrijos savininkų bendra dalinė nuosavybė. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad bendrajai taisyklei, pagal kurią bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Pardavimo ir montavimo sutarties Nr. SCH2940 pagrindu bendrija iš UAB „Schindler-Liftas“ įsigijo seno lifto demontavimo ir naujo pagaminimo bei sumontavimo paslaugas už 41 987 Eur. 30 procentų lifto kainos – 12 596,10 Eur buvo sumokėta iš Bendrijos sukauptų lėšų, likusi suma – 29 390 Eur yra išdėstyta 36 mėnesių laikotarpiui, kiekvienam butui mokėtina suma yra paskaičiuota proporcingai turimam plotui, visiems butams, kurių plotas - 48,44 kv. m mėnesio įmokos dydis – 12,89 Eur ( el. b. t. II, l. 108 - 112). Nagrinėjamu atveju ieškovės pasirinktas mokesčio paskirstymo bendraturčiams būdas – proporcingai turimai nuosavybei yra numatytas įstatymo, todėl ieškovės argumentai, jog mokestis turėjo būti paskirstytas kitokiu būdu, atmestini kaip nepagrįsti.

Jokių kitokių nesutikimo su ieškovės pateiktu įsiskolinimo paskaičiavimu ir jo pagrindimu atsakovė nepateikė. Atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės apie informacijos apie su UAB „Vilniaus energija“ sudarytas sutartis nepateikimą bei šildymo nesureguliavimą buvo teismo nagrinėjami ir dėl jų pasisakyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-466/2011, kurioje buvo sprendžiamas atsakovės ir UAB „Vilniaus energija“ ginčas dėl įsiskolinimo už šildymo energiją priteisimą. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie tai, jog už nuosavybės teise valdomą būdą permokėjo buvusiajam savininkui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir niekaip negali įtakoti atsakovės pareigos prisidėto prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Duomenų, jog dalis buto kainos buvo sumokėta ar perduota ieškovei byloje nenustatyta, todėl tokie atsakovės argumentai atmestini, kaip neįrodyti.

Įvertinus tai, jog jokių kitų nesutikimo su ieškiniu argumentų atsakovė nepateikė, ieškinys tenkintinas pilnai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 756,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 400 Eur advokato pagalbos išlaidas už konsultacijas ir ieškinio parengimą. Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu teismas visas minėtas ieškovės advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 62 Eur žyminio mokesčio. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalimi ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis. Valstybei mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 5,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir 62 Eur žyminis mokestis iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Iš viso iš atsakovės priteistina – 67,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei 405-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai , juridinio asmens kodas 124796891, 2 756,77 Eur ( dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir 77 euro centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 756,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 67,20 Eur (šešiasdešimt septynių eurų ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti ieškovei 405-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai , juridinio asmens kodas 124796891, 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio (mokestis sumokėtas 2019 m. vasario 24 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZH34676), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok