- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-02
- Bylos Nr.
- II-373-586/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00079-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 20 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N8211-2023 (ROIK:23213406350).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. liepos 20 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N8211-2023 (ROIK:23213406350) A. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2023 m. liepos 2 d., 16.08 val., J. Basanavičiaus g., Gargžduose vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą. Nutarimu A. Ž. paskirta 850 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trylikai mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. skundas, kuriuo jis prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinio poveikio priemonės vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pateiktame skunde nurodoma, kad, vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, paskirtą 850 EUR baudą sumokėta, Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Teisė vairuoti reikalinga padedant nėščiai draugei nuvykti į gydymo įstaigas, vežiojant vaiką į mokyklą, bei rūpinantis pensininke močiute.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. Ž. skundu nesutinka, vertina jį kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti galioti 2023 m. liepos 20 d. priimtą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nuomone A. Ž. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Akivaizdu, kad vertinant padaryto nusižengimo pobūdį ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo jo padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių. Akivaizdu, kad kaip teigia iš vakaro vartojęs alkoholinius gėrimus ir nusprendęs vairuoti transporto priemonę, jis turėjo imtis prevencinių veiksmų įsitikinti, kad gali vairuoti transporto priemonę, pasitikrinti savo blaivumą, prekyboje esančiais, laisvai įsigyjamais alkoholio kiekio matuokliais, tačiau nesiėmė reikiamų prevencinių priemonių ir to nepadarė, jis sąmoningai ignoravo kitų eismo dalyvių teisę į saugų eismą, ir vairavo būdamas neblaivus, taip keldamas grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo A. Ž. padarytas nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip padarytas tiesiogine tyčia. Policijos turimi duomenys patvirtina, kad A. Ž. Kelių eismo taisykles pažeidinėja sistemingai. 2009 ir 2012 metais buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, nuo 2017 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 11 kartų, viena nuobauda nusižengimo padarymo metu galiojo. Akivaizdu, kad anksčiau skirtos nuobaudos nesusijusios su teisės vairuoti apribojimu, jam kaip vairuojančiam eismo dalyviui teigiamos įtakos dėl saugaus vairavimo ateityje neturėjo ir jis 2023 m. liepos 2 d., vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad A. Ž. 2023 m. liepos 20 d., institucijai pateiktame prašyme dėl administracinio poveikio priemonės sušvelninimo nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekė nuslėpti aplinkybes apie tai, kad anksčiau yra baustas už analogiškus vairavimo esant neblaiviam atvejus, nurodydamas, kad „ Iki šio įvykio nesu padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo“, todėl institucija parašo palikti 2023 m. liepos 20 d., nutarimą nepakeistu, o administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. A. Ž. prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pakeisti skundžiamą nutarimą, paskiriant švelnesnę poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių, kadangi šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus, dėl kurių gali nukentėti ne tik asmenų turtas, tačiau gyvybė bei sveikata. Todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Tačiau tai nereiškia, kad visiems administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims turi būti skiriamos vienodos nuobaudos; kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).
Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, pasirūpinti vaiku ir nėščia drauge. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad savo veiksmais nepadarė niekam realios žalos. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant administracinio poveikio priemonių terminų sutrumpinimo klausimą. Tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško A. Ž. elgesio pasekmių. Jei vairuodamas neblaivus asmuo dar ir sukelia eismo įvykį, padaro žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, atsako pagal kitas ANK normas. Šiuo atveju A. Ž. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to sprendžiant nuobaudos už vairavimą esant neblaiviam individualizavimo klausimą nereikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-414-380/2021).
Teismas sutinka, kad A. Ž. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. 0,77 (0,75 po paklaidos) promilės ne itin reikšmingai viršija leistiną neblaivumo lygį, tačiau pažymėtina, kad A. Ž. skunde nurodo, jog jo padarytas nusižengimas padarytas nesąmoningai, nepiktybiškai, nors nusižengimas nustatytas 16:08 val., protokole pats nurodė, kad alkoholį vartojo liepos 1 dienos vakare, tai reiškia jis sąmoningai pavartojęs alkoholio vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Be to, už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas 3 kartą ir toliau daro analogiškas veikas.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas nesudaro pakankamo pagrindo A. Ž. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 20 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N8211-2023 (ROIK:23213406350) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o A. Ž. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 20 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N8211-2023 (ROIK:23213406350), palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.