Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. R., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, t.y. ji, 2008 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.30 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto laiptinėje užpuolė nepilnametį A. R., sudavė jam per veidą, apdraskė jam rankas ir kaklą, tuo padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pareiškimą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo teismui pateikė nepilnamečio nukentėjusiojo A. R. įstatyminė atstovė E. R., kuri prašė pripažinti A. R. civiliniu ieškovu ir priteisti iš L. R. turtinę žalą pagal dokumentus, kurie bus pateikti į bylą, bei 30000 Lt neturtinės žalos. Pagrįsdama patirtą turtinę, žalą E. R. teismui pateikė advokato paslaugų apmokėjimo kvitą – 2000 Lt sumai. Pagrįsdama neturtinės žalos atsiradimą, įstatyminė atstovė nurodė, kad dėl L. R. neteisėtų veiksmų jos sūnus A. R. patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, nes dėl patirto streso jam išsivystė nervinis tikas, dėl ko jis vengia bendrauti su bendraamžiais ir dėl to labai išgyvena. Konflikto metu patirta baimė ir įtampa padarė didelę žalą jo psichikos vystimuisi. Bylos nagrinėjimo metu A. R. sulaukė pilnametystė, todėl vėlesniuose posėdžiuose savo interesus gynė pats.

Pakviestos į taikinamąjį posėdį nusikalstamos veikos padarymu kaltinama L. R. ir nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė E. R. nesusitaikė, todėl privataus kaltinimo skundas buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, įpareigojant šalis pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius privataus kaltinimo skundų ir nesutikimo su skunduose išdėstytomis aplinkybėmis motyvus. Privatiems kaltintojams taip pat buvo išaiškintos jų procesinės teisės ir pareigos. Iki įrodymų tyrimo pradžios šalys teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius privataus kaltinimo ir nesutikimo su kaltinimu motyvus, todėl byla nagrinėjama pagal tuos įrodymus, kurie patvirtina tarpusavio konflikto buvimo faktą, abiems pusėms padarytų kūno sužalojimų pobūdį ir sveikatos sutrikdymų mastą.

L. R. kalta pagal pareikštą privatų kaltinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio metu, antro aukšto laiptų aikštelėje ją pačią užpuolė A. R., kuris ją mušė ir bandė nustumti nuo laiptų. Gindamasi ir bandydama išsilaikyti, gal būt netyčia ir galėjo jį apdraskyti (b.l. 20, 48). Palydėjusi savo sūnų į lauką, kilo laiptais aukštyn į savo butą, esantį trečiame aukšte. Laiptinėje susitiko A., kuris atrodė lyg ir norėjo kažką pasakyti, tačiau kadangi jie tarpusavyje nebendrauja ji nereagavo. Jai lipant laiptais A. staiga ją stūmė, todėl, kad nenukristų nuo stačių laiptų, ji bandė įsitverti į A.. Nepavykus nustumti jos nuo laiptų, pastarasis pradėjo ją mušti. Smūgių buvo labai daug, todėl ji šaukėsi pagalbos. Iš trečiojo aukšto atbėgęs jos vyras B. R. nuo jos atplėšė A., kuris buvo labai įsiutęs, kad net įkando vyrui į ranką. Gindamasi nuo smūgių, ji vieną kartą ranka sudavė pastarajam per skruostą, daugiau nieko jam nepadarė. Kai atvyko iškviesti policijos pareigūnai, pati prašė, kad jie apžiūrėtų A. R.. Šis policijos pareigūnams sakė, kad jam įdrėksta ranka, kitų nusiskundimų neturėjo. E. R. atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad yra įvykio liudininkų ir nurodė R. R., tačiau tai yra netiesa, kadangi jo ten nebuvo (b.l. 116-17). Nagrinėjamo įvykio metu pati buvo sužalota, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl jai padaryto sužalojimo A. R. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Sąmoningai nesiekė sužaloti nukentėjusiojo, niekada nenorėjo jam padaryti ko nors blogo, jeigu ir padarė jam kokius nors sužalojimus, tai jie padaryti netyčia, o tik ginantis nuo užpuolimo. Prašo priteisti iš E. R. teismo proceso išlaidas.

Nukentėjusysis A. R. teismui parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 10 d. buvo sekmadienis, todėl jis su mama buvo namuose. Apie 15.20 val. mama trumpam išėjo į lauką, o jis liko kambaryje. Žino, kad sode tuo metu buvo mamos pusbrolis R. R.. Iš kambario išėjęs į koridorių pamatė, kad laiptais iš trečiojo aukšto leidžiasi L. R. ir sauja barsto kažkokius miltelius. Pamačiusi jį laiptinėje, ši paklausė ką jis čia veikia ir staiga metė jam į veidą rankoje turėtus miltelius, tačiau jis spėjo užsimerkti, o tada L. R. pradėjo jį smaugti ir draskyti. Netrukus iš trečio aukšto atbėgo kaltinamosios sūnus L., kuris daiktu, panašiu į grėblį, smogė jam į nugarą. Kai L. R. nubėgo aukštyn, iš trečio aukšto nusileido B. R. ir tramdė savo žmoną. L. R. priešinosi, todėl dėdė B. jai piktai liepė atsitraukti, o A. liepė pasislėpti kambaryje. Kai išgirdusi šauksmą atbėgo jo mama E. R., ji iškarto paskambino į policiją ir R. R., kuris buvo gretimame sode. L. R. bijo, kadangi ji visą laiką konfliktuodavo su jo mama. Kol viename name negyveno L, dėdė B. jį mylėjo ir su juo žaisdavo, tačiau vėliau viskas pasikeitė. Mano, kad jeigu B. R. nebūtų jo gynęs, galėjo būti sunkiau sužalotas ( b.l. 119).

Liudytoju apklaustas B. R. teismui paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio 10 d. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai jis buvo su mažuoju sūnumi, žmona L. R. išėjo palydėti vyresniojo sūnaus į kiemą. Sūnus L. R. bijo vienas išeiti iš namų, kadangi E. R. elgiasi chuliganiškai. Netrukus išgirdo žmonos riksmą ir prašymą padėti. Skubėdamas jai į pagalbą matė, kaip A. sudavė jo žmonai į veidą ir į krūtinę. Sunkiai sekėsi išskirti žmoną ir A., kadangi jis stipriai kovojo. Nors jis ir yra silpno sudėjimo, tačiau šioje ekstremalioje situacijoje jo jėgos padidėjo. L. R. A. nemušė, o tik gynėsi nuo jo, todėl nežino kaip ant A. kūno atsirado sužalojimai. Mano, kad savo sūnų galėjo sužaloti pati E. R., kadangi ji iš jo tyčiojasi, 2-3 valandoms uždaro į tualetą, miega su sūnumi vienoje lovoje. Atsakydamas į E. R. klausimus, liudytojas nurodė, kad jis savo žmonos nei tą dieną, nei kitu laiku nėra mušęs (b.l. 168-170).

Liudytojas A. B. teismui paaiškino, kad pažįsta tiek L. R., tiek ir E. R., kadangi dirbdamas VPK patrulių rinktinėje buvo atvykęs pagal iškvietimą. Pranešimas buvo gautas apie tai, kad tarp šių moterų vyksta konfliktas. Prisimena, kad atvykus į įvykio vietą, t.y. nuosavą namą esantį Lazdynėliuose, tiksliau adreso neprisimena, juos pasitiko L. R., kurios veidas buvo kruvinas ir ji pasakė, kad kilo konfliktas su E. R. vaiku, kuris ją mušė. Užėjus į namą, E. R. atvedė savo vaiką, matė, kad jo ranka buvo apdraskyta. Ar pas A. R. buvo sužalojimų ant veido, ar tuo metu buvo kokių nors kalbų apie kažkokius miltelius, arba dar kokių nors prašymų neprisimena. Abi konflikto pusės pasakė, kad į ligoninę kreipsis savarankiškai. Kokių nors apžiūros protokolų nerašė, o tik tarnybinius pranešimus, kuriuos pateikė miesto 7 policijos komisariatui (b.l. 192).

Liudytojas R. R. teismui paaiškino, kad E. R. prašymu dažnai būdavo su ja ir jos sūnumi A. R., nes dėl nuolatinio B. R. šeimos spaudimo jie bijodavo likti vieni. Įvykio dieną taip pat buvo netoli šių namų, t.y. gretimame sode, todėl turėjo galimybę matyti, kas vyksta prie tų namų. Matė, kad E. išeina iš namų, į kuriuos grįžta maždaug po pusvalandžio ir tuoj pat paskambina jam, pasakydama kad sumuštas A.. Atėjęs jis pamatė, kad A. yra apdraskytas kaklas ir ranka. A. jam pasakė, kad laiptinėje jį užpuolė L., o B. R. ją nuo jo atitraukė. Tuo metu, kai jis kambaryje kalbėjosi su A., E. aiškinosi su atvykusiais policijos pareigūnais, vėliau visi važiavo pas gydytoja. Būdamas lauke prie automobilio, girdėjo triukšmą sklindanti iš namo trečiojo aukšto, t.y. pykosi L. ir B. R.. Tuo metu, kai jis automobilyje prie Lazdynų ligoninės laukė E. ir A., matė, kaip ten atvyko B. R. su šeima. Atsakydamas į E. R. klausimus, liudytojas patvirtino, kad namo laiptinėje jis ir pats yra matęs pribertų miltelių. Dėl to buvo rakinamos visos patalpų durys. Kai pro šalį eidavo kas nors iš B. R. šeimos narių, A. slėpdavosi, kadangi yra labai nedrąsus.

Teismo posėdžio metu apklausta VšĮ centro poliklinikos gydytoja S. K. teismui paaiškino, kad A. R. buvo jos pacientu nuo 10-ies iki 18 metų. Remdamasi medicininiais dokumentais, t.y. įrašais paciento kortelėje, liudytoja teismui paaiškino, kad nuo 12 metų amžiaus nuolat buvo fiksuojama, kad A. fizinė būklė nėra harmoninga, jam trūksta svorio. Gydytoja taip pat patvirtina įrašų, padarytų med. kortelėje teisingumą (b.l. 201-202).

Nukentėjusiojo A. R., jo įstatyminės atstovės E. R. parodymus dėl patirto skausmo ir sužalojimų patvirtina byloje esančios specialisto išvados: 2008-08-11 Nr. G 3905/08(01), 2009-09-29 Nr. 3809/09 (01) ir 2009-10-29 Nr. G 4177/09(01) iš kurių matyti, kad buvo padaryti odos įdrėskimai sprando srityje ir kairiajame dilbyje Sužalojimai galimai padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2008-08-10. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat nustatyti du odos pakeitimai nugaroje, iš kurių vienas yra neaiškios, o kitas randinės kilmės. Randinis odos pakitimas liko sugijus paviršinei žaizdai, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai, kad A. R. tikrai buvo sužalotas 2008-08-10 d. patvirtina ir kiti byloje esantys med. dokumentai, bei medicinos įstaigų pranešimai policijai (b.l. 6, 82,83). Kreipdamiesi į teismą privataus kaltinimo tvarka nei nukentėjusysis, nei jo įstatyminė atstovė nenurodė, kad sužalojimai nukentėjusiojo nugaroje padaryti neteisėtais L. R. veiksmais. Apie tai, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti dėl to, kad kažkokiu daiktu (panašiu į grėblį smūgiavo kaltinamosios mažametis sūnus L. R. šie asmenys papasakojo tik teisiamojo posėdžio metu, todėl netikėti šiais parodymais pagrindo nėra. Tai, kad įstatyminė atstovė kreipėsi į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka tik praėjus beveik metams po to kai A. R. buvo sužalotas, taip pat teismui nekelia abejonių dėl jų parodymų teisingumo. Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 18-1-01609-08 dokumentai patvirtina, kad 2008-08-12 dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2008-08-27 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu nutrauktas, išaiškinant teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Šį prokuroro nutarimą E. R. skundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. 2008-11-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėja prokuratūros nutarimą pripažino pagrįstu ir E. R. skundą atmetė. Be to baudžiamojo proceso kodeksas nenumato termino per kuri asmuo privalo kreiptis į teismą dėl nusikalstamais veiksmais pažeistų jo interesų gynimo.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą klausimą, svarbu yra jos pavojingumo įvertinimas, nes tai – esminis požymis, atribojantis šią baudžiamajame įstatyme numatytą veiką nuo ATPK numatyto teisės pažeidimo. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą konstatuotina, kad neginčijamai nustatyta, kad L. R. smurtavo prieš nepilnametį A. R. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Smūgio į veidą sudavimo ir nustatytų įdrėskimų neginčija ir pati kaltinamoji L. R., tačiau nurodo, kad tokiu būdu ji gynėsi nuo nukentėjusiojo. Tokie kaltinamosios teiginiai laikytini jos gynybine pozicija, kadangi bylos duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. Į bylą pateikti dokumentai iš baudžiamosios bylos, kurioje A. R. kaltinamas L. R. sužalojimu, negali būti laikomi neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais gynybos poziciją. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgiant į tai, kad A. R. atžvilgiu dar nėra priimtas ir juolab įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Be to, vertindamas L. R. ir jos gynėjo pasisakymus bei paaiškinimus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad buvo nuolat akcentuojamos ir nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos aplinkybės, bei vertinami toje byloje surinkti įrodymai. Ypatingą dėmesį teismas atkreipia į tai, kad šių asmenų pasisakymai nukentėjusiojo atžvilgiu daugeliu atveju buvo ne tik kad nekorektiški, tačiau retkarčiais netgi užgaulūs. Nukentėjusysis, iškreipiant gydytojų išsakytus teiginius apie tai, kad A. R. nelinkęs konfliktuoti, buvo vadinamas psichopatine asmenybe, ateityje iš kurios galima tikėtis serijinio žudiko, smurtautojo.

Nurodytos aplinkybės visiškai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, sudarančius šios veikos sudėtį, todėl kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1d.

L. R. atsakomybę lengvinančių bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, į tai, kad konfliktai tarp E. R. ir L. R. yra kilę dėl turto dalybų, į tai, kad į šiuos konfliktus yra įtraukti ir jų vaikai bei kiti šeimos nariai. Kaltinamoji įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Ji anksčiau teismo neteista, gydosi Vilniaus miesto Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centre (b.l. 75), psichiatrijos ligoninėje negydyta, į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 68,68), augina du mažamečius vaikus, nusikalto pirmą kartą, kas sąlygoja bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, skyrimą. Už padarytą nusikalstamą veiką L. R. parinktinabausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str., parenkant nuo BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto tokios rūšies bausmės vidurkio.

Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Pateikdami civilinį ieškinį, A. R. ir E. R. prašė priteisti turtinę žalą pagal dokumentus, kurie yra ir bus pateikti į bylą, bei 30000Lt neturtinės žalos atlyginimui. Iki įrodymų tyrimo pradžios, išskyrus advokato teisinės pagalbos apmokėjimo kvitą 2000 Lt sumai, teismui nepateikti jokie kiti įrodymai, pagrindžiantys turtinės žalos dydį, todėl teismas daro išvadą, kad civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti tik bylos vedimo išlaidas. Atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies. Akivaizdu, kad dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto, nukentėjusysis patyrė stresą, kitokius neigiamus psichologinius išgyvenimus, o gavęs smūgį į veidą patyrė fizinį skausmą, tačiau prašoma priteisti suma neproporcinga patirtų sveikatos sužalojimų sunkumui, sužalojimų pasekmėms, dvasiniams išgyvenimams. Remiantis teismų praktika kitose bylose, 25000 Lt suma neturtinė žala gali būti įvertinta sunkaus sveikatos sužalojimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2004). Nukentėjusysis A. R. patyrė sužalojimus, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam priteistina 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, iki nuosprendžio įsiteisėjimo jai kardomoji priemonė neskirtina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. R. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir nubausti ją laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nebendrauti su A. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. R. nukentėjusiajam A. R. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tūkstančiai litų) proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK nusikaltimų tyrimo skyriui grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 18-1-01609-08.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.