Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Jose C. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Procesiniai dokumentai atsakovui ieškovo, o taip pat paties atsakovo 2018-07-01 vekselyje, nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti, AB Lietuvos paštas pranešime pažymėta, kad atsakovas, kuriam dokumentų neįteikus, paliktas pranešimas, jų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

Atsakovui procesiniai dokumentai, tame tarpe teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu.

Atsakovui apie teismo posėdį taip pat pranešta Juridinių asmenų registre (Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas yra MB „Ispano virtuvė“ vadovas) nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), ieškovo nurodytu elektroniniu paštu i(duomenys neskelbtini), taip pat skambinta Juridinių asmenų registre bei 2018-07-01 vekselyje nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatsiliepė.

Atsakovas į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas Jose C. A. 2018 m. liepos 1 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2018 m. liepos 29 d. sumokėti ieškovui 3 150 Eur (vekselio originalas, elektroninės bylos priedo 4 lapas).

Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalį paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamu atveju 2018 m. liepos 1 d. paprastąjį vekselį didesnei kaip 3 000 Eur sumai išdavė fizinis asmuo, tačiau jis nebuvo įformintas įstatymo nustatyta tvarka, t.y. patvirtintas notaro.

CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Tai reiškia, kad ieškovo pateiktas dokumentas negali būti pripažįstamas vekseliu, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, todėl jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovo byloje pateiktas paprastasis vekselis negali būti vertinamas kaip paskolos raštelis (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta, ginčo šalys paskolinių santykių notarine tvarka neįformino.

CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal to paties straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje esantis 2018 m. liepos 1 d. paprastasis vekselis neatitinka reikalaujamos notarinės formos, jis pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, konstatavęs niekinio sandorio faktą teismas privalo ex officio išspręsti niekinio sandorio pasekmes (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016).

Aptariamu atveju bylos duomenys suponuoja išvadą, kad šalys siekė sukurti paskolos teisinius santykius, nors jų tinkamai ir neįformino. Skolos dokumento, pavadinto paprastuoju vekseliu, originalas buvo pas ieškovą (pateiktas teismui ir saugomos elektroninės bylos popieriniame priede, lapas 4), jame užfiksuotas atsakovo besąlyginis įsipareigojimas sumokėti ieškovui 3 150 Eur sumą, atsakovas pinigų perdavimo fakto neginčija. Jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, kad ieškovas perdavė atsakovui pateiktame dokumente nurodytą pinigų sumą, byloje nėra. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą tikėtinai išvadai, kad atsakovas prašomą priteisti sumą iš ieškovo gavo (CPK 178, 185 straipsniai).

Taigi, 2018 m. liepos 1 d. atsakovo pasirašytą paprastąjį vekselį pripažinus negaliojančiu dėl įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymo, ir byloje nustačius, kad ieškovas perdavė atsakovui 3150 Eur sumą, taikytina restitucija, ieškovo naudai iš atsakovo priteisiant 3 150 Eur sumą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus šalių 2018 m. liepos 1 d. paprastojo vekselio pagrindu sudarytą sandorį negaliojančiu, konstatuotina, kad šiuo dokumentu jokios prievolės viena kitos atžvilgiu šalims sukurtos nebuvo, todėl nėra pagrindo sutikti, kad atsakovas turėjo prievolę sumokėti ieškovui 3150 Eur ieškovo nurodomu terminu. Dėl šios priežasties negalima teikti, kad atsakovui kyla pareiga mokėti palūkanas už prievolės savalaikį neįvykdymą, o tai sudaro pagrindą ieškinio reikalavimą dėl 48,76 Eur palūkanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Naują prievolę atsakovui sumokėti ieškovui 3150 Eur sumą sukūrus teismo sprendimu, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo gali būti patenkintas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 150 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas už byloje pareikštus reikalavimus sumokėjo 72 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 98,48 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistina 70,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (72 Eur x 98,48 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Pripažinti 2018 m. liepos 1 d. atsakovo Jose C. A., gim. 1962 m. gegužės 2 d. (a. k. A4340007400) pasirašytą paprastąjį vekselį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio).

Priteisti ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Jose C. A., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)), 3 150 Eur (tris tūkstančius šimtą penkiasdešimt eurų), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 150 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,91 Eur (septyniasdešimt eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.