Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Jono A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Jono A. K. ieškinį atsakovams J. B. ir A. B. dėl lėšų priteisimo, trečiasis asmuo A. U. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Jonas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 1937,50 Lt, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo ir atsakovų, kurios 1 p. nurodyta, jog ieškovai gali derinti UAB „Tiksli forma“ projekto rengėjo A. L. 2011 m. lapkričio 25 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o atsakovai su šiuo projektu sutinka. Remdamasis minėta nutartimi ieškovas 2013 m. balandžio 29 d. pasirašė su UAB „Tiksli forma“ projekto rengėju A. L. rangos sutartį Nr. AL-04-1, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti žemės sklypų suformavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (sodo pripirkimą). Rangos darbai įvertinti 3000 Lt. Parengtas projektas 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos. Šių dokumentų pagrindu 2014 m. kovo 18 d. tarp ieškovo ir atsakovų pasirašytas susitarimas dėl žemės sklypų sujungimo, naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo. 2014 m. liepos 29 d. buvo pateikta PVM sąskaita – faktūra, dėl 3000 Lt už projekto parengimą apmokėjimo. Atsakovai naudojosi parengtais dokumentais ir žadėjo išlaidas apmokėti jiems tenkančia dalimi, tačiau neatsiskaitė ir liko skolingi 1937,50 Lt.Atsakovai A. B. ir J. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai apie ieškovo sandorį su projektuotoju nieko nežinojo, savo valios sudaryti sandorį ir rangos sutartį nepareiškė. Ieškovas patas asmeniškai nesitaręs su atsakovais pasirašė rangos sutartį dėl projekto parengimo ir įsipareigojo už jos įvykdymą sumokėti. Atsakovai buvo parengę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą už kurį taip pat sumokėjo projektuotojui, tačiau pretenzijų ieškovui nereiškė. Atsakovų nuomone, taikos sutarties ir susitarimo dėl žemės sklypų sujungimo, naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo sudarymas nepatvirtina jų valios sudaryti rangos sutartį dėl projekto parengimo. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas dar 2011 m., apie jį atsakovai sužinojo 2012 m. teisme pradėjus nagrinėti civilinę bylą ir sudarydami taikos sutartį pritarė būtent šiam projektui, o ne 2013 m. balandžio 29 d. rangos sutarčiai.Trečiasis asmuo A. U. – K. su ieškiniu sutiko ir palaikė jame nurodytus argumentus bei prašė jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Jono A. K. į valstybės biudžetą 7 EUR teismo pašto išlaidų.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Įvertinęs 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygas nustatė, kad susitarimo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo plano išlaidų apmokėjimo klausimo šalys neaptarė. Tuo tarpu taikos sutarties sąlygos, kad atsakovai sutinka su projektu negalima aiškinti plečiamai ir daryti išvadą, kad šiuo pareiškimu atsakovai sutiko padengti ir prisidėti prie nurodyto žemės sklypo plano rengimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog duomenų, jog 2013 m. balandžio 29 d. rangos sutartyje nurodyti darbai buvo užsakyti ir atsakovų užsakymu, sutartyje nėra. 2014 m. kovo 18 d. ieškovas su atsakovais pasirašė susitarimą dėl žemės sklypų sujungimo, naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo, tačiau šiame susitarime plano parengimo išlaidų padengimo klausimas taip pat nebuvo sprendžiamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Jonas A. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą atidėti 2015 m. vasario 2 d. teismo posėdį ir išnagrinėjo bylą apeliantui nedalyvaujant, taip grubiai pažeisdamas jo procesines teises. Teismas už dokumentų patvirtinančių ligą nepateikimą galėjo pasinaudoti teise skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ligoniui jo būklę patvirtinantys dokumentai išduodami pabaigus gydymą, o kreiptis į gydytoją dėl greitesnio pažymų nebuvo objektyvių galimybių. Taip pat nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantas galėjo būti atstovaujamas advokato, kuris atstovauja apeliantą kitose bylose. Pažymėjo, jog sutartis su advokatu sudaroma kiekvienai bylai atskirai, tokios sutarties sudarymas reikalauja atvykimo pas advokatą, bylos medžiagos perdavimo ir honoraro sumokėjimo, kas apeliantui buvo neįmanoma dėl sveikatos būklės ir ribotų finansinių galimybių.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Atsakovai pasirašydami 2014 m. kovo 18 d. susitarimą dėl žemės sklypų sujungimo, naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo pripažino faktinius sutartinius santykius ir konkliudentiniais veiksmais parodė, kad suvokią jų prasmę ir jiems kylančias prievoles. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. taikos sutartyje nėra aptartas ruošiamų dokumentų apmokėjimo klausimas, nereiškia, kad abiem šalims reikiamų dokumentų apmokėjimo prievolė turi tekti vienai šaliai. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių ir priėmė neteisėtą sprendimą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. U. – K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Palaikė ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų pareigos padengti dalį išlaidų, kurias ieškovas patyrė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimui.

Dėl bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovui

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkinęs jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pažeidė ir apribojo jo procesines teises.Pažymėtina, jog šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad buvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos 2015 m. vasario 2 d. teismo posėdžio laiką ir vietą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui šaukimas įteiktas 2015 m. sausio 6 d. Tačiau ieškovas vieną dieną iki teismo posėdžio pateikė prašymą jį atidėti. Pažymėtina, jog pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t.y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).Nagrinėjamu atveju ieškovas prašyme atidėti teismo posėdį nurodė, kad nespėjo sudaryti teisinių paslaugų sutarties su advokatu, taip pat nurodė, kad yra pooperacinės sveikatinimo būklės ir negali dalyvauti teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, jog prie prašymo ieškovas nepateikė jokių nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kaip minėta prašymas dėl posėdžio atidėjimo turi būti pagrįstas įrodymais, taip pat pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir duomenų, kad neatvykimo dėl dalyvavimo kitoje byloje atvejis yra toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalėjo nukrypti. Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos išduotas pažymas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jos patvirtina, tik tai, kad apeliantas buvo gydomas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. sausio 20 d. buvo gydomas ambulatoriškai (b.l. 92-97). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui šaukimas į 2015 m. vasario 2 d. vyksiantį posėdį įteiktas 2015 m. sausio 6 d. (b.l.70). Be kita ko atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmasis posėdis šioje byloje 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskirtas 2015 m. sausio 19 d., kuris atsakovų prašymu buvo perkeltas į 2015 m. vasario 2 d.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovas turėjo pakankamą terminą pasirūpinti atstovavimu, taip pat buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą, todėl prašymas keisti suplanuotą teismo posėdžio datą, motyvuojant nespėjimu sudaryti teisinių paslaugų sutartį bei bloga sveikata ir nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų, dieną prieš teismo posėdį parodo nerūpestingą požiūrį į teismo procesą ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymais nepagrįstą ieškovo prašymą atidėti teismo posėdį, pagrįstai jo netenkino ir neatidėjo bylos nagrinėjimo taip nepažeisdamas proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų bei kitų proceso dalyvių procesinių teisių ir teisėtų interesų.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, kas lėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-687-727/2013 šalys (ieškovas ir A. U.-K. bei atsakovai J. B. ir A. B.) susitarė, kad ieškovai gali derinti UAB „Tiksli forma“ projekto rengėjo A. L. 2011 m. lapkričio 25 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o atsakovai su šiuo projektu sutinka. Ieškovas 2013 m. balandžio 29 d. rangos sutartimi užsakė „žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbus“ (sodo pirkimas). Pateiktu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 1937,50 Lt išlaidų iš 3000 Lt, patirtų rengiant žemės sklypo planą (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.).Atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Todėl kiekvienoje byloje būtina nustatyti, ką šalys privalo įrodyti, t. y. tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigą. Nagrinėjamoje byloje ieškovui reikalaujant padengti dalį išlaidų už sklypo plano parengimą, o atsakovams nepripažįstant šio reikalavimo, ieškovui teko pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovai šią paslaugą užsakė ar sutiko išlaidas už šios paslaugos suteikimą pasidalinti su ieškovu, o atsakovei pagrįsti savo teiginius dėl pareigos padengti dalį sklypo parengimo išlaidų nebuvimo.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatavo, jog ieškovas savo reikalavimo pagrįstumo neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei byloje esančius įrodymus sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovai kokiu nors būdu, t.y. raštu ar konkliudentiniais veiksmais būtų sutikę padengti dalį ieškovo už sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą patirtų išlaidų. Pažymėtina, jog CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Ieškovo pateiktoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyta, kad būtent ieškovas (J. A. K.) gali derinti UAB „Tiksli forma“ projekto rengėjo A. L. 2011 m. lapkričio 25 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o atsakovai (J. ir A. B.) su šiuo projektu sutinka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėto taikos sutarties punkto negalima aiškinti plečiamai kaip atsakovų sutikimo prisidėti prie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo išlaidų. Minėtoje taikos sutartyje sąlygos įpareigojančios atsakovus padengti dalį projekto parengimo išlaidų nėra aptariamos. Tokių sąlygų nėra ir ieškovo pateiktame 2014 m. kovo 18 d. šalių pasirašytame susitarime dėl žemės sklypų sujungimo, naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo. Ieškovo į bylą pateikta 2013 m. balandžio 29 d. Rangos sutartis, kuria užsakyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbai, taip pat patvirtina, jog šias paslaugas užsakė tik ieškovas. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų raštu ar žodžiu įsipareigoję lėšomis prisidėti prie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir jų pateiktą teisinį įvertinimą, daro išvadą, kad teismas nustatė ir įvertino reikšmingų šalių teisiniams santykiams kvalifikuoti aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo atsakovams pagrįstumo. Šios išvados padarytos tinkamai taikant įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas bei nenukrypstant nuo aktualios, šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.