Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Š. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 76 MGL (3800 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu D. Š. į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. spalio 20 d. iki 2019 m. spalio 21 d. ir nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Š. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0248, patikros sertifikato numeris Nr. 1142320, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2,98 promilių neblaivumas. Veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1. nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi D. Š. savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Taigi, kaltinimas D. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino.

1.2. D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistu.

1.3. D. Š. nepasimokė iš jau ne kartą padarytų nusikaltimų neblaiviam vairuojant automobilį, jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo efektyvios, nepasiekė bausmės tikslų, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausią maksimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę.

1.4. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes nėra jokio pagrindo, nes nebus pasiekti bausmės tikslai. Be to, D. Š. yra pavojingas visuomenei, nes nuolat neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus vairuoja padidinto pavojaus šaltinį, išvadų nedaro.

1.5. D. Š. naują nusikalstamą veiką padarė po Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau paskirtos ir subendrintos bausmės neatliko, baudos nesumokėjo. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio (laisvės atėmimo bausmė) ir visiško (baudos bausmė) sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės bei visą baudą 76 MGL - 3800,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama D. Š. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę.

5. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. Š. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam D. Š. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

6. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į D. Š. nusikalstamos veikos pobūdį – padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog D. Š. iki nuosprendžio priėmimo teistas 9 kartus, tame tarpe 2 paskutinius kartus už analogišką nusikaltimą (transporto priemonių vairavimą neblaiviam), bausmės neatlikęs, paskirtų baudų nesumokėjęs, atliko realias laisvės atėmimo bausmes. Taigi, būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, D. Š. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti.

7. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, jog D. Š. 5 kartus baustas administracine tvarka, iš jų net 3 kartus už vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti. Informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Eismo įvykių informacinėje sistemoje užfiksuoti 2 atvejai dėl D. Š. eismo įvykių sukėlimo, nors asmuo neturi teisės vairuoti. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. Š. sistemingai daro teisės pažeidimus.

8. Kaip matyti, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad D. Š. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi bei šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. Š. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis). BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

9. Nuteistasis D. Š. nusikalstamas veikas darė sistemingai, neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais D. Š. skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Akivaizdu, kad tokiu savo elgesiu D. Š. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė D. Š. griežčiausią sankcijoje numatytą maksimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga.

10. Prie apeliacinio skundo pateiktu prašymu nuteistasis D. Š. prašo taikyti naujas pataisas, kurios įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d. Tačiau pateiktame prašyme nėra konkretizuota kokius teisės aktų pakeitimus nuteistasis prašo taikyti bei nenurodyta jokių išsamesnių prašymą pagrindžiančių motyvų. Teismas pažymi, kad teisės aktų pakeitimai įsigalioję nuo 2020 m. liepos 1 d., kurie susiję su bausmės švelninimu, yra BK 75 straipsnio „Bausmės vykdymo atidėjimas“ pakeitimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas yra nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, taigi formaliai D. Š. atitinka BK 75 straipsnio nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

11. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad D. Š. iki nuosprendžio priėmimo teistas 9 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka. Nuteistasis žinodamas, kad įstatymai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą piktybiškai ignoruoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

12. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. Š. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskyrus bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio ir visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 76 MGL (3800 Eur) bauda.

13. Taigi, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai subendrino su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės bei visą baudą – 76 MGL (3800 Eur). Pažymėtina, kad piniginė bauda jam paskirta ne skundžiamu nuosprendžiu, o subendrinus bausmes su ankstesniu nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta bauda ir kuri nuteistojo nebuvo sumokėta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. Š. bausmę, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, baudžiamojo įstatymo normas taikė tinkamai ir pagrįstai.

14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam D. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį sumažino vienu trečdaliu ir, kuri buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, o laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.