Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui N. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą, prašė vaikui skirtą išlaikymą padidinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad D. R., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra N. P. ir J. R. (V). J. V. turi dar vieną išlaikytinę- dukrą B. V., gim. (duomenys neskelbtini), su jos tėvu ieškovė yra susituokusi. Ieškovė yra savo vardu įregistravusi interneto parduotuvę (duomenys neskelbtini), jai priklauso 100 proc. akcijų; jos sutuoktinis vadovauja miško savininkų kooperatyvui (toliau-MSK) (duomenys neskelbtini), kurio veiklos vieta interneto svetainėse nurodoma adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kuriame gyvena ieškovės šeima, nuosavybės teise priklauso miško savininkų kooperatyvui (duomenys neskelbtini). Buto mokesčių sąskaitos yra siunčiamos adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2019-05-01 sudarytą nuomos sutartį buto nuoma kainuoja 500 Eur, nuomos sutartį su ieškove savininko vardu pasirašė jos sutuoktinis. J. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų LR teritorijoje neturi. (duomenys neskelbtini) panaudos pagrindais ieškovei yra perdavusi naudotis gyvenamąjį namą su 6,60 ha sklypu, esančius Kretingos rajone ir 2,80 ha miško paskirties žemės sklypą Šiaulių rajone.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1637-49-06 iš N. P. sūnaus D. R. išlaikymui priteista po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovės pajamos yra 319 Eur per mėnesį. Šalių sūnus papildomai mokosi anglų kalbos, programavimo, lanko teniso treniruotes, dalyvauja varžybose, visi šie užsiėmimai papildomai kainuoja.

Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jis turi dar vieną išlaikytinį- sūnų N. P., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi negrąžintą kreditą 37728,24 E. S., AB, grąžinimo terminas 2036-11-06.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis numato, kad teismas gali padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį grindė tuo, kad sūnui augant keitėsi, t.y. padidėjo jo poreikiai. Su šiuo argumentu teismas negali nesutikti- nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo beveik 13 metų, per tą laiką išaugo vaiko poreikiai, padidėjo kainos, todėl akivaizdu, kad priteistas išlaikymo dydis 200 litų, o įvedus eurą- 57,92 Eur nėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 300 Eur per mėnesį, be to, nors ieškovė to ir nenurodė, vaikas turi teisę gauti vaiko pinigus, kurie šiuo metu yra 60 Eur per mėnesį. Ieškovė turi du išlaikytinius, todėl akivaizdu, kad pati iš savo pajamų gali skirti kiekvienam vaikui po 100 Eur. Kaip nurodė ieškinyje pati ieškovė, pareiga išlaikyti vaikus tenka tėvams, o ne tėvų sutuoktiniams, tačiau pati ieškovė šiuo metu sūnui išlaikyti gali skirti tik 100 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams išleidžia daugiau kaip 1000 eurų per mėnesį, tačiau į bylą pateikti įrodymai to nepatvirtina. Ieškovė teigė, kad buto, kuris priklauso vyro įmonei, nuoma ir komunaliniai patarnavimai kainuoja 650 eurų, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad viena vertus, neišgalint mokėti tokios sumos galima pasirinkti pigiau kainuojantį būstą, kita vertus, būsto nuomos kaina nepriklauso nuo jame gyvenančių asmenų skaičiaus, todėl vaiko dalis 150 Eur už būsto nuomą ir patarnavimus yra aiškiai per didelė. Panašiai padidintos yra ir kitos išlaidos- maistui, papildomiems užsiėmimams, rūbams. Pažymėtina, kad pateikti į bylą rūbų pirkimo kvitai rodo, kad ieškovė sūnui rūbus, avalynę pirko iš jai pačiai priklausančios interneto parduotuvės brangiau, nei tokie patys rūbai kainuoja jos interneto svetainės klientams.

Kita vertus, galimai ieškovės sutuoktinio materialinė padėtis leidžia jam geranoriškai skirti šeimos, o kartu ir ieškovės sūnaus poreikiams ženkliai daugiau lėšų, nei skiria pati ieškovė, tačiau tai nėra pagrindas reikalauti, kad atsakovas prisidėtu tokio pat dydžio suma. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą

Vertinant atsakovo N. P. turtinę padėtį, teismas neturi duomenų apie tai, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai būtų ženkliai pagerėjusi. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas yra bedarbis, reguliarių pajamų negauna, neturi savo vardu registruoto turto, turi kreditorinį įsipareigojimą, taip pat turi dar vieną išlaikytinį. Pažymėtina, kad atsakovas neturi pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, t.y. reguliariai moka įmokas bankui, todėl darytina išvada, kad pajamų atsakovas turi. Teismas sprendžia, kad ieškovei, pas kurią gyvena vaikas, tenka visi vaiko auginimo rūpesčiai- ji aprūpina vaiką būstu, maistu, jį prižiūri, todėl atsakovas turi pareigą skirti didesnę pinigų sumą, nei gali skirti pati ieškovė.

Teismas neturi duomenų apie atsakovo N. P. sveikatos problemas, kitas svarbias aplinkybes, kurios sąlygotų nustatyti, kad atsakovas neturi galimybės dirbti ir uždirbti tiek, kad prisidėtu bent prie minimalių vaiko poreikių patenkinimo. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas turi realią galimybę teikti savo sūnui 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikui suma didintina iki 200 eurų.

Laikant, kad ieškovė gali skirti sūnaus išlaikymui 100 eurų, pridėjus valstybės mokamus vaiko pinigus 60 eurų bei padidinus iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 200 eurų, susidaro 360 eurų per mėnesį suma minimalių vaiko poreikių patenkinimui.

Kadangi 2007-11-27 sprendime nėra nustatyta, kas tvarko vaiko išlaikymą, nustatytina, kad vaikui D. R. priteisto išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskiriama mama J. V..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį teismui tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis nuo teismo patenkinto reikalavimo sumos (200-57,92)x12x0,03= 51,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismui patenkinus 40 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes neviršija minimalios priteistinos sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

P. R. rajono apylinkės teismo 2007-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1637-49-06 nepilnamečiui sūnui D. R., a.k(duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį, didinant išlaikymo dydį iki 200,00 (dviejų šimtų) Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant iš atsakovo N. P., a.k(duomenys neskelbtini) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019-11-20 iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei J. V., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei J. V., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. P., a.k(duomenys neskelbtini) 200,00 (du šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo N. P., a.k(duomenys neskelbtini) 51,00 (penkiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.