- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- e2-1438-430/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27803-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- G. L., S. U.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis, Gediminas Blaškevičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams G. L. ir S. U. dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo bei baudos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme priimtas ieškovo A. M. ieškinys atsakovams G. L. ir S. U. dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo bei baudos ir palūkanų priteisimo. Ieškovas nurodė, kad jis 2009-2010 metais pradėjo bendrauti su atsakovu S. U. dėl žemės sklypo, kurio nuosavybės teise turėjo būti atkurtos atsakovei G. L., įsigijimo. Esminė derybų pradžios sąlyga buvo sklypo vieta – nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos Telšių apskrities, Plungės rajono Rietavo seniūnijoje. Ieškovui objekto vieta buvo esminė sutarties sąlyga, kadangi atkuriamas sklypas turėjo būti greta jam nuosavybės teise priklausančių sklypų. Atsakovas S. U. prisistatė ir veikė kaip atsakovės G. L. atstovas ir tarpininkas. 2010 m. sausio 21 d. ieškovas atsakovui sumokėjo 144,81 Eur (500,00 Lt), mokėjimo paskirtyje nurodydamas: avansas už išvadas. 2010 m. vasario 22 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos apskrities viršininkas surašė išvadą Nr. 01-2.12-48 pagal I. V. pateiktus dokumentus. Atsakovė, mirus jos broliui I. V., paveldėjo teisę atkurti M. V. nuosavybės teise iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje valdytą nekilnojamąjį turtą, kuris pagal išvadą turėjo būti perkeltas į Rietavo seniūniją. Po išvados pateikimo atsakovas, vykdydamas susitarimą, perdavė ieškovui 2010 m. kovo 3 d. preliminarią sutartį dėl turto-pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pagal kurią atsakovė siūlė ieškovui pirkti žemės sklypą, buvusį Gariūnų km., Vilniaus mieste, kuris bus perkeltas į kitą Lietuvos vietą, t.y. Telšių apskrities, Plungės rajono Rietavo seniūniją, pagal išvadą už 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt). Ieškovas prieš pasirašant sutartį sumoka rankpinigių 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) atsakovei. Terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti – 2013 m. gruodžio 31 d. Kartu su preliminariąja sutartimi ieškovui buvo pateiktas 2010 m. kovo 3 d. atsakovės testamentas, kuriuo atsakovė savo mirties atveju žemės sklypą, paveldėtą po brolio I. V. mirties, palieka ieškovui. Kartu ieškovui buvo perduotas 2010 m. kovo 3 d. notarinis įgaliojimas, pagal kurį atsakovė įgaliojo ieškovo sūnų N. M., atstovauti atsakovei. Kadangi visi perduoti dokumentai buvo atsakovės pasirašyti, o testamentas ir įgaliojimas patvirtinti Vilniaus miesto 20-ajame notaro biure, ieškovui nekilo įtarimų dėl atsakovės parašų autentiškumo ir dokumentų tikrumo. Ieškovas 2010 m. kovo 8 d. į atsakovo banko sąskaitą pervedė 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) pagal preliminariojoje sutartyje nustatytą avanso sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansas už žemę“. Ši suma turėjo būti perduota atsakovei. Ieškovas ir jo sūnus N. M. ėmė rūpintis nekilnojamojo turto atkūrimo klausimais. Ieškovas, suprojektavus žemės sklypą, pradėjo juo naudotis ir kartu su atsakovės įgaliotiniu N. M. rūpinosi tolimesniu nuosavybės teisių atkūrimo procesu. 2013 m. gegužės 20 d. atsakovė notarų biure pateikė pareiškimą dėl įgaliojimų panaikinimo. Pareiškimu atsakovė panaikino 2010 m. kovo 3 d. N. M. išduotą įgaliojimą. Panaikinus įgaliojimą, ieškovas ir jo sūnus neteko galimybės rūpintis tolimesniais žemė sklypo atkūrimo ir pagrindinės sutarties sudarymo klausimais. Atsakovė 2013 m. gegužės 20 d. savo įgaliotiniu paskyrė K. J.. Panaikinus įgaliojimą, išduotą ieškovo sūnui dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas neteko galimybės sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, o įgaliojimo panaikinimo metu terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti dar nebuvo pasibaigęs. Atsakovė pažeidė preliminariąją sutartį ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. K. J. atsisakė vykdyti preliminariąją sutartį ir pasiūlė įsigyti žemės sklypą už ženkliai didesnę kainą. Atsakovai už savo veiksmus turi atsakyti solidariai, kadangi abu atsakovai savo veiksmais, galimai veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, vengė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl jų kaltės sutartis nebuvo sudaryta. Teismo prašo solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteisti 2 896,20 Eur sumokėto avanso, 1 448,10 Eur baudą, 144,81 Eur patirtų išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Teisme gautas atsakovės G. L. atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė ketino susigrąžinti žemę. Atsakovei buvo parekomenduotas S. L. (S. L.), kuris užsiiminėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimu. 2010 m. kovo 3 d. atsakovė, S. L. nurodymu, nuvyko pas notarę ir įgaliojo kelis asmenis tvarkyti jai atkuriamų žemės sklypų dokumentus, tame tarpe įgaliojo ir N. M.. S. L. pateikė preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią žemė sklypas turėjo būti parduotas ieškovui už 10 000,00 Lt. Vėliau atsakovė jokios informacijos apie atliktus darbus, žemės pardavimą negavo, negavo ir pažadėtų 10 000,00 Lt už žemės pardavimą. Be to atsakovė sužinojo, jog S. L. apgavo kaimyną, t.y. pasisavino jo pinigus, todėl atsakovė panaikino visus S. L. nurodymu išduotus įgaliojimus, tame tarpe ir įgaliojimą išduotą N. M.. Pažymėjo, kad įrodymų apie atliktus darbus dėl žemės įgaliotas asmuo atsakovei neteikė. Po preliminarios sutarties pasirašymo ieškovas jokių 10 000,00 Lt atsakovei neperdavė. Ieškinyje nurodo, kad minėtą pinigų sumą ieškovas perdavė S. U., kurio atsakovė nepažįsta. Preliminari sutartis neįvykdyta ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovo kaltės, t.y. jam neįvykdžius esminės sutarties sąlygos, nesumokėjus pinigų. Atsakovė ieškovui neteikė jokių paslaugų nei viena, nei jungtinės veiklos pagrindu, jokios žalos ieškovui nepadarė. Nagrinėjamu atveju negali būti taikoma solidari atsakomybė. Atsakovė neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties, tačiau negavus sutartų pinigų ir informacijos apie atliekamus veiksmus dėl žemės, atsakovė surado kitą asmenį, kuris jai galėtų padėti. Atsakovės nuomone, preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Teismo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teisme gautas atsakovo S. U. atsiliepimas į ieškinį, su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad su atsakove G. L. susipažino Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, kur ji pasiūlė pirkti neatkurtos žemės buvusios Gariūnų k. dokumentus, toliau išvadą persikėlimui į rajoną. Buvo sutarta dėl kainos, perkėlimo ir atsiskaitymo sąlygų. Atsakovas susisiekė su ieškovu ir pasiūlė jam pirkti žemės sklypą. Ieškovas su atsakovės sąlygomis sutiko, pažadėjo atsiskaityti kai bus perkelta išvada ir paruoštas įgaliojimas bei testamentas. Su atsakove buvo sutarta, kad su ja bus atsiskaityta iki einant pas notarą pasirašyti paruošto įgaliojimo. Kai buvo paruošta išvada žemės persikėlimo, visi nuvyko pas notarą dėl įgaliojimo ir testamento sudarymo. Pas notarą atsakovė ieškinyje minimą sumą gavo asmeniškai, su ja kartu buvo dar vienas žmogus. Atsakovė neprieštaravo dėl sutarties sąlygų, todėl jai vienai turi būti keliami reikalavimai. Dėl ieškinyje minimų 144,81 Eur, tai jie buvo pervesti kelionei į Vilnių ir atsiskaitymui pas notarę. Teismo prašo atsakovui S. U. pareikštą ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo sumokėtų pinigų už žemės sklypą, tačiau žemės sklypo negavo. 2010 m. kovo 3 d. preliminarios sutarties 3 punkte nurodyta, kad atsakovė G. L. gavo 10 000,00 Lt sumą, taip pat buvo sudarytas testamentas, jog atsakovė žemę palieka ieškovui, bei tą pačią dieną sudarytas įgaliojimas, kad atsakovė įgalioja N. M., ieškovo sūnų, tvarkyti žemės klausimus. Preliminarioje sutartyje buvo numatytas pagrindinės sutarties pasirašymo terminas – 2013 m. gruodžio 31 d., o 2013 m. gegužės 20 d. ieškovas gavo pranešimą iš atsakovės, kad ji panaikino įgaliojimą išduotą N. M.. Tokio įgaliojimo panaikinimas reiškė atsakovės preliminarios sutarties nutraukimą. Be įgaliojimo ieškovas nebūtų galėjęs registruoti žemės sklypo. Pozicijos, kad atsakovė negavo pinigų pagal sandorį, atsakovė niekada nebuvo išreiškusi, tokią poziciją ji išreikė tik tada, kai gavo ieškinį iš teismo. Pažymėjo, kad ieškovas niekada nepažinojo ir nematė S. L.. Ginčo dėl preliminarios sutarties sudarymo nėra. Joje yra atsakovės paršas. Minėtos sutarties 3 punktas turi būti traktuojamas kaip grynųjų pinigų perdavimas. Iš atsakovės nebuvo nei vieno pranešimo ieškovui sumokėti 10 000,00 Lt sumą. Nurodė, jog gali egzistuoti galimybė, kad atsakovas S. U. neperdavė 10 000,00 Lt atsakovei G. L., tačiau ieškovo nuomone, pinigus S. U. perdavė, kadangi G. L. tiek metų apie pinigų negavimą nieko nesakė. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė G. L., jos atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad preliminari sutartis buvo sudaryta per atstovą, kadangi šalys vieną kitą pamatė tik teismo posėdyje. Buvo išduotas įgaliojimas N. M., kuris turėjo tvarkyti reikalus su žeme. Per tris metus N. M. nieko nepasakė atsakovei nei apie pinigus, nei apie žemės reiklaus. Jokių duomenų dėl pinigų perdavimo byloje nėra. Sutarties 1 punkto neįvykdė pats ieškovas. Sutartyje minimus pinigus gavo S. U. ir jis jais disponuoja iki šiol. Atsakovė G. L. jokių pinigų negavo ir sutartį neįvykdė ne atsakovė, o pats ieškovas. Jokių įgaliojimų S. U. ieškovė nėra davusi dėl sutarties sudarymo. Prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovės ir trečiojo asmens K. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu, vykusio 2016 m. gruodžio 15 d., atsakovas S. U. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad 2009 metais atsakovo pradėjo ūkininkauti ir pradėjo ieškoti žemių. Atsakovas kreipėsi į Plungės žemėtvarkos skyrių. 2009 m. atsakovui paskambino ieškovas, kuris telefoną gavo iš matininkų. Prašė pagalbos dėl sklypo. 2010 metų pradžioje atsakovas nuvyko į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių tvarkytis reikalus dėl žemės, kur sutiko atsakovę G. L., ji norėjo susitvarkyti su žeme. Atsakovas paskambino ieškovui, kadangi jis norėjo pirkti žemę toje vietoje. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutiko, buvo aptarta kaina. Atsakovė parašė prašymą dėl žemės perkėlimo. Atsakovas jokio įgaliojimo iš atsakovės neturėjo. Kai buvo paruoštos išvados žemėtvarkos skyriuje, atsakovas su G. L. vyko pas notarą. Preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį parengė atsakovas S. U., ji buvo pasirašyta pas notarę, prieš tai sutartis buvo suderinat su ieškovu ir atsakove. 10 000,00 Lt tuo metu ieškovas nebuvo pervedęs atsakovui. Minėtą sumą atsakovas S. U. atsakovei G. L. sumokėjo grynais pinigais. Atsakovė pasiėmė pinigus, juos perskaičiavo ir pasirašė preliminarią sutartį. Jokių pretenzijų neturėjo, tai įrodo, kad pinigai buvo sumokėti. Notarė paklausė atsakovė, ar su ja atsiskaityta. Atsakovė patvirtino, kad buvo atsiskaityta. Pas notarę dalyvavo ir atsakovės dukra. Pinigų perdavimo faktą matė atsakovės dukra, ieškovas ir S. L.. Atsakovas norėjo pagelbėti ieškovui, jokio kito intereso neturėjo. Atsakovas yra jau nusipirkęs sau apie 100 ha. Jeigu ieškovas nebūtų pasirašęs sutarties, tada atsakovas būtų pasirašęs pats ir įsigijęs teisę įsigyti išvadą. Atsakovui yra likę 500,80 Lt suma, t. y. minimalūs nuostoliai. Sutarties tekstą parašė atsakovas S. U.. Dėl testamentų sudarymo, patarė notarė. Atsakovas pažįsta ir ieškovą ir N. M.. Įgaliojimus darė ieškovo prašymu. Dokumentus įgaliojimų sudarymui notarei teikė atsakovas. Pinigų perdavimo faktą patvirtina preliminari sutartis. Notarų biurą parinko atsakovas S. U.. Atsakovė pirko ir daugiau išvadų, bet tarpininkavo ne atsakovas. Prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovas S. U., apie posėdį pranešta tinkamai (2 tomas, e. b. l. 5), prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010 m. kovo 3 d. tarp ieškovo ir atsakovės G. L. pasirašyta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (1 tomas, e. b. l. 13). 2010 m. sausio 21 d. ieškovas atsakovui S. U. sumokėjo 144,81 Eur (500,00 Lt), mokėjimo paskirtyje nurodydamas: avansas už išvadas (1 tomas, e. b. l. 11). 2010 m. kovo 3 d. atsakovė G. L. pasirašė testamentą, kuriuo atsakovė savo mirties atveju žemės sklypą, paveldėtą po brolio I. V. mirties, palieka ieškovui (1 tomas, e. b. l. 14). Ieškovas 2010 m. kovo 8 d. į atsakovo S. U. banko sąskaitą pervedė 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) pagal preliminariojoje sutartyje nustatytą avanso sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansas už žemę“, kuri, ieškovo teigimu, turėjo būti pervesta atsakovei G. L. (1 tomas, e. b. l. 17). 2013 m. gegužės 20 d. atsakovė notarų biure pateikė pareiškimą dėl įgaliojimų, suteiktų pagal 2010 m. kovo 3 d. N. M. išduotą įgaliojimą panaikinimo (1 tomas, e. b. l. 18-19).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų solidarios atsakomybės pagal preliminariąją sutartį, avanso grąžinimo, baudos ir patirtų išlaidų priteisimo.
Ieškovas, kildindamas reikalavimą iš 2010 m. kovo 3 d. preliminariosios sutarties dėl turto-pirkimo-pardavimo, pasirašytos tarp ieškovo ir atsakovės G. L., reiškia reikalavimą solidariems skolininkams. Atsakovų prievolės solidarumą ieškovas sieja su ta aplinkybe, jog tarp ieškovo ir atsakovės G. L. buvo pasirašyta sutartis, o atsakovui S. U., kaip avansą už žemės sandorį 2010 m. kovo 8 d. ieškovas pervedė 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) (1 tomas, e. b. l. 17).
CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, teismas turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015). Byloje nagrinėjamu atveju, į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimus dėl prievolės solidarumo, o 2010 m. kovo 3 d. preliminariosios sutarties dėl turto-pirkimo-pardavimo, pasirašytos tarp ieškovo ir atsakovės G. L. (toliau – Sutartis) sąlygos aptaria tik atsakovės G. L. įsipareigojimus. Tai, jog tipinę sutartį, darydamas rankraštinius įrašus, parengė atsakovas S. U., jis patvirtino teismo posėdžio metu, pasisakydamas, jog tuo laikotarpiu pats supirkinėjo žemes ir turėjo praktikos šioje srityje. Pagal Sutarties 3 punktą „A. M. prieš pasirašant šią sutartį sumoka rankpinigių 10000,00 Lt“. Nors minėta Sutarties sąlyga nenuginčyta, tačiau vertinant kitų rašytinių įrodymų kontekste, galima daryti išvadą, jog prieš pasirašant Sutartį G. L. pinigai nebuvo sumokėti, ką kategoriškai neigia ir pati atsakovė. Tai, jog nei ieškovas, nei atsakovė nebuvo susitikę ir individuliai Sutarties sąlygų neaptarė teisminio nagrinėjimo metu pavirtino abi šalys. Pagal į bylą pateiktą A. M. sąskaitos išrašą ieškovas A. M. 10000,00 Lt pervedė atsakovui S. U. 2010 m. kovo 8 d., t.y. praėjus penkioms dienoms po Sutarties pasirašymo. Pažymėtina ir tai, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – duomenys iš pagrindinių Lietuvos kredito įstaigų patvirtina, jog ginčo laikotarpiu nei į atsakovės, nei į jos dukros E. T. sąskaitas nebuvo pervestos ar įneštos grynaisiais piniginės lėšos. Taigi, nėra duomenų, jog A. M., kaip nurodyta Sutarties 3 punkte, būtų prieš pasirašant Sutartį sumokėjęs atsakovei G. L. 10000,00 Lt, o A. M. minėtas sąskaitos išrašas patvirtina, jog pinigai buvo sumokėti atsakovui S. U.. Teismo vertinimu, atsakovo S. U. argumentai, jog savo asmenines lėšas – 10000,00 Lt jis sumokėjo atsakovei G. L. Sutarties pasirašymo metu mažai tikėtini, kadangi rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas S. U. perdavė 10000,00 Lt atsakovei G. L. nepateikta, o kiti argumentai, vertinant protingo žmogaus požiūriu, laikytini prieštaraujančiais bendram žmogiškam supratimui, tuo labiau, jog atsakovas turėjo didelės patirties tokių sandorių sudaryme. Argumentai dėl itin didelės sumos perdavimo nepažįstamam asmeniui (kaip atsakovas S. U. teigė teismo posėdžio metu, atsakovė buvo atsitiktinai sutiktas žmogus Žemėtvarkos skyriuje) ir raštiškai neįforminant didelės sumos perdavimo fakto ne tik kad nepatvirtina prielaidos apie pinigų perdavimą, bet vertintini kaip nerimti. Teismo posėdžio metu apklausto liudytojo S. L. paaiškinimais, jog jis matė pinigų perdavimo faktą teismas nesivadovauja dėl to, kad jie negali būti lemiantys kitų įrodymų kontekste. Tuo labiau, kad kita liudytoja E. T., kuriai, kaip teigė liudytojas S. L., dalyvaujant atsakovas S. U. perdavė pinigus atsakovei G. L., neigė buvusi pas notarą Sutarties pasirašymo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog nei iš ieškovo, nei iš atsakovo S. U. atsakovė G. L. 10000,00 Lt negavo. Neesant nei šalių susitarimo, nei įstatymo, atsakovai nelaikyti solidariais skolininkais, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Įvertinus minėtas aplinkybes, šioje byloje taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas, numatantis bendrąsias civilinės teisės subjektų pareigas grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą (arba turtą, kurio įgijimo pagrindas išnyko) bei atlyginti neteisėtu nesąžiningu praturtėjimu padarytus nuostolius tam, kieno sąskaita buvo įgytas turtas ar nesąžiningai praturtėta. Kadangi nepagrįsto praturtėjimo instituto normos yra skirtos suinteresuotų asmenų teisėms ginti tokiose situacijose, kai skolininkas jų sąskaita jau įgijo (gavo) turtą ar praturtėjo, t. y. faktiškai turtą valdo, tačiau nėra turto įgijimą (turėjimą) legalizuojančio teisinio pagrindo, kas šiuo atveju ir yra, t.y. tarp ieškovo ir atsakovo S. U. nėra piniginių lėšų įgijimą legalizuojančio teisinio pagrindo, iš atsakovo S. U. ieškovo naudai priteistina be teisinio pagrindo gauta 2896,20 Eur suma (CK 6.237–6.242 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą pagrindinę sutartį. Taigi, trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Pagal CK6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą pagrindinę sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Byloje nagrinėjamu atveju Sutartis atitinka preliminarios sutarties bruožus, kadangi šalys susitarė dėl esminių sąlygų, tokių kaip sutarties objektas, kaina, terminai bei pagrindinės sutarties sudarymo. Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės G. L. 1448,10 Eur baudą pagal Sutarties 6 punktą, kuriuo šalys susitarė, jog „jeigu G. L. atsisako parduoti aukščiau nurodytą turtą, ji privalo grąžinti gautus 10000,00 Lt A. M. ir G. L. įsipareigoja sumokėti A. M. 5000,00 Lt baudą“.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį turi vadovautis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti ir elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.). Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės G. L. kaltės. Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės patvirtino, jog atsakovė pinigų (avanso) pagal Sutartį negavo ir, teismo vertinimu, būtent dėl ieškovo nerūpestingumo pinigai buvo pervesti be teisinio pagrindo bei įsipareigojimų neturinčio asmens sąskaitą, t.y. būtent ieškovas nedėjo pastangų tinkamai vykdyti susitarimą dėl avanso, kuris buvo ir visa Sutarties kaina, vykdymo. Pažymėtina ir tai, jog ieškovo interesams buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, jo naudai bei interesų apsaugai buvo sudaryti kiti vienašaliai sandoriai, tokie kaip 2010 m. kovo 3 d. atsakovės G. L. testamentas, kuriuo atsakovė savo mirties atveju žemės sklypą, paveldėtą po brolio I. V. mirties, palieka ieškovui; 2010 m. kovo 3 d. pasirašytas įgaliojimas, kuriuo atsakovė įgaliojo ieškovo sūnų N. M. atstovauti valstybės institucijose, vesti atsakovės brolio I. V. paveldėjimo bylą, savo nuožiūra parduoti A. M. ginčo žemės sklypą ir kt.(1 tomas, e. b. l. 14, 129). Teismo vertinimu, tokių vienašalių sandorių sudarymas su garbaus amžiaus asmeniu vertintinas kaip nesąžiningas ieškovo elgesys. Svarbu ir tai, jog atsakovė neatsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, ginčo žemės sklypas nėra parduotas, kas patvirtina, jog atsakovė siekė sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu ir tik kilus abejonių dėl įgaliotinių sąžiningumo, įgaliojimų apimties, įgaliojimai buvo panaikinti, tačiau tai neturėjo jokios įtakos Sutarties vykdymui. Ieškovas galėjo vykdyti savo įsipareigojimus ne per įgaliotinius ar jokių sutartinių įsipareigojimų neturinčius asmenis, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kurie būtų lėmęs atsakovo negalėjimą veikti pačiam. Tiek paties ieškovo aktyvus nedalyvavimas Sutarties galiojimo metu, nesirūpinimas savo įsipareigojimų vykdymu, tiek iniciatyvos rodymas dėl pagrindinės sutarties sudarymo praėjus daugiau nei metams po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo (paklausimas dėl preliminarios sutarties vykdymo rašytas 2015 m. kovo 13d., kai terminas pagrindinei sutarčiai pasirašyti buvo pasibaigęs 2013 m. gruodžio 31 d.), vertintina kaip ieškovo nesilaikymas bendradarbiavimo, kooperavimosi ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje. Ieškovei negavus pinigų už žemės sklypą pagal Sutartį ir pasirašant pagrindinę sutartį (avansas atliko mokėjimo funkciją ir buvo visa sutarties kaina) būtų nepateisinama rizika, nes sudarytų prielaidas prarasti turtui. Įvertinus minimus argumentus bei įrodymus, darytina išvada, jog ieškovas dėjo pastangas ne Sutarties tinkamai įvykdymui, o savo interesų atsaugai ir būtent ieškovo neatsakingas elgesys, nesirūpinant, jog pinigai būtų sumokėti pardavėjai – byloje atsakovei, lėmė tai, jog nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į nurodytą, reikalavimas priteisti iš atsakovės G. L. 1448,10 Eur baudą atmetamas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis).
Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo S. U. 144,81 Eur patirtų išlaidų. Pagal į bylą pateiktą ieškovo sąskaitos išrašą ieškovas atsakovui S. U. 2010-01-21 per vedė 500,00 Lt už išvados pateikimą (1 tomas, e. b. l. 1). Ginčo dėl to, jog nebuvo rašytinių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovo S. U. byloje nėra, o tai, jog atsakovas įvykdė šalių žodinį susitarimą dėl išvados pateikimo, ieškovas patvirtina ieškinyje, be to, aplinkybę dėl susitarimo tinkamo įvykdymo neginčijo ir teisminio nagrinėjimo metu. Kadangi pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog „po išvados pateikimo atsakovas, vykdydamas susitarimą, perdavė ieškovui dokumentus“, laikytina, jog atsakovas tinkami įvykdė prievolę, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti už paslaugą sumokėtą sumą (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, 6.205 straipsnis).
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo S. U. priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2896,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas ir atsakovas S. U. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų patvirtinančių atstovavimo išlaidas nepateikė, todėl įvertinus patenkintų reikalavimų dalį (64,98 procentai), ieškovui iš atsakovo S. U. priteisiama dalis ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, kas sudaro 64,98 Eur (100,00 Eur x 64,98 procentų = 64,98 Eur) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Reikšdamas reikalavimą teismui, ieškovas ieškinyje į procesą buvo įtraukęs K. J., kuris teismo protokoline nutartimi pašalintas iš proceso kaip neturintis materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kadangi K. J. patyrė 250,00 Eur atstovavimo išlaidas dėl atsiliepimo į ieškinį rengimo, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo. Pažymėtina, jog šios išlaidos priteistinos nevertinant patenkintų reikalavimų proporcingumo, kadangi jos susiję ne su reikalavimų patenkinimu, o asmens įtraukimu į procesą. Teismas įvertinęs tai, jog atsakovę G. L. ir K. J. atstovauja tas pats advokatas, dėl ko darbo ir laiko sąnaudos rengiant atsiliepimus į ieškinį sumažėjo, byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi išlaidos mažina. Teismas, įvertinęs teisinės pagalbos apimtį ir vadovaudamasis bei atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti mažina ir priteisia iš ieškovo atsakovės G. L. naudai 500,00 Eur, o K. J. naudai 150,00 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, pašto išlaidos iš šalių nepriteisiamos, kadangi yra mažesnės nei yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. U., a.k(duomenys neskelbtini) 2896,20 Eur (du tūkstančiai aštuoni tūkstančiai devyniasdešimt šeši Eur 20 ct), 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (2896,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,98 Eur (šešiasdešimt keturi Eur 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės G. L., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penki šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 150,00 Eur (šimtas penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.