Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-651/2016

Teisėja Nijolė Šimkienė Teisminio proc. Nr.1-06-1-02031-2013-0

2016 m. lapkričio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A., R. A., R. A., E. Š. gynėjo advokato Dariaus Pociaus apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnį 1 dalį ir nuteista 30 MGL dydžio bauda (1129 eurų).

R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnį 1 dalį ir nuteistas 30 MGL dydžio bauda (1129 eurų).

R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnį 1 dalį ir nuteistas 30 MGL dydžio bauda (1129 eurų).

E. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnį 1 dalį ir nuteista 30 MGL dydžio bauda (1129 eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., R. A., R. A., E. Š. nuteisti už tai, kad (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-08-16 iki 2013-10-17, veikdami bendra tyčia, pažeisdami 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (2009 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. VA- 79 redakcija) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą FR0792 formą“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 (2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. VA-61 redakcija) patvirtintų Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro 9.5 punktą, kuriame nurodyta, kad „kiti individualią veiklą vykdantys gyventojai, draudėjai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną“, 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „Kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje ..., kurioje: 4.1. asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis;...“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V- 255 patvirtintų kasos aparatų naudojimo taisyklių 13 punktą, kuriame nurodyta, kad aparato naudotojas Tvarkoje nustatytu būdu turi kreiptis į kasos aparatus aptarnaujančią įmonę dėl visų kasos aparato įrengimo, parengimo dirbti, techninės priežiūros ir remonto darbų bei kasos aparato įsigijimo, perpardavimo ir kitokio perdavimo įforminimo. Aptarnavimo įmonės specialistas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka atlieka visus būtinus darbus ir įformina kasos aparato techniniame pase, taip pat Tvarkoje bei šiose Taisyklėse nustatytais atvejais jį užregistruoja ar perregistruoja TVMI“, neįregistravusi individualios veiklos ar įmonės, neįsirengusi ir nenaudodama kasos aparato, kaip fizinis asmuo versliškai ir stambiu mastu neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla:

laikotarpiu nuo 2011-08-16 iki 2013-10-17 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilutės poskyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nepateikdama nustatytos formos prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, neinformavo mokesčio administratoriaus apie vykdomą individualią veiklą (pagal VMI išduodamą individualios veiklos vykdymo pažymą), susijusią su gaminių iš mėsos gamyba, jų pardavimu;

laikotarpiu nuo 2011-08-16 iki 2013-10-17 gaminių iš mėsos gamybos ir pardavimo veiklai neįsteigdama įmonės;

laikotarpiu nuo 2011-08-16 iki 2013-10-17 iš UAB „L.“, ūkininko A. Č. ūkio įsigydama kiaulienos skerdieną ir subproduktus, iš viso už 371 144 Lt sumą, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtose mėsos apdirbimo patalpose kartu su E. Š., R. A., R. A. iš kiaulienos skerdienos gamindama (išpjaustydama, prieskoniuodama, sūdydama, rūkydama ir atlikdama kitus gamybos proceso veiksmus), mėsos gaminius (rūkytą kumpelį, rūkytą nugarinę, rūkytą dešrą, rūkytus lašinius ir kitus);

laikotarpiu nuo 2011-08-16 iki 2013-10-17 adresu (duomenys neskelbtini), įrengtoje prekybos vietoje, neįsigijusi ir nenaudodama kasos aparato priiminėdama grynuosius pinigus iš gyventojų už įsigyjamus mėsos gaminius ir subproduktus, iš veiklos gaudama ne mažiau kaip 371144 Lt pajamų, ir taip neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu vykdė veiklą, susijusią gaminių iš mėsos gamyba, jų pardavimu.

Anot apeliantų, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistieji vykdė iš esmės legalią veiklą, kurios metu galbūt ir buvo padaryti atskiri šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Mėsos pjaustymas, prieskoniavimas bei sūdymas, t. y. paruošimas rūkymui, anot apeliantų, nesuteikia pagrindo teigti, kad nuteistieji tiriamu laikotarpiu teikė paslaugas be verslo liudijimo sąmoningai ignoruodami valstybės nustatytą tvarką. Jų manymu, tokie veiksmai gali būti vertinti tik kaip administraciniai teisės pažeidimai ir jie neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 202 straipsnį.

Nesutinka su teismo išvada, kad byloje yra įrodyta, kad už šią veiklą nuteistieji gavo 371 144 Lt pajamų, nes byloje nėra pateikta tai patvirtinančių duomenų. Tvirtina, jog rūkytais gaminiais jie neprekiavo ir jokių pajamų už tai negavo. Mėsą iš UAB „L.“ ir A. Č. ūkio įsigydavo tik norėdami pakeisti iš klientų gautą ir rūkymo procese sugadintą mėsą bei savo reikmėms ar giminėms už jų pačių duotus pinigus. Šias aplinkybes patvirtina liudytojai E. N. ir A. A.. Klaipėdos apskrities VMI Šilutės poskyrio pareigūnės D. G. teigimu, būtent tokiems veiksmams verslo liudijimas nebuvo reikalingas. Jis būtų reikalingas tik tais atvejais, kai iš veiklos būtų gaunamos pajamos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Tik tada, kai pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tiek nusikalstamos veikos subjektyvieji, tiek objektyvieji požymiai, padaryta veika gali būti vertinama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik esant tiesioginiai tyčiai, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininkas veikė suvokdamas vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti

Kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino liudytojų parodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad byloje yra visi BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Apeliantai tvirtina, kad iš esmės jie veiklą vykdė legaliai turėdami verslo liudijimus, o konstatuoti teisės aktų pažeidimai gali būti traktuojami kaip administraciniai teisės pažeidimai, nes mėsos paruošimas rūkymui neduoda pagrindo išvadai apie nuteistųjų siekį nagrinėjamu laikotarpiu teikti paslaugas be liudijimo, sąmoningai ignoruojant valstybės nustatytą tvarką. Be to, tvirtina, kad byloje nėra įrodyta, kad jie veiką vykdė versliškai ar stambiu mastu.

Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos perduota medžiaga dėl neteisėtos ūkinės, komercinės veiklos, kuri atitinka juridinio vieneto veiklos požymius, vykdymo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad įvairiais laikotarpiais 2011–2013 metais A. A., R. A., R. A. buvo įsigiję verslo liudijimus, kuriuose nurodoma veiklos rūšis: grupė: paslaugos, kodas: 052, Pavadinimas: Žuvų, mėsos ir jų gaminių rūkymas. Verslo liudijimuose nurodomas veiklos vykdymo adresas (duomenys neskelbtini) (2, b. l. 128–181). Iš Klaipėdos AVMI 2014-07-31 rašte pateiktos informacijos matyti, kad gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą „Žuvų, mėsos ir jų gaminių rūkymas“, gali suteikti tik paslaugą, t. y. rūkyti žuvį, mėsą ir jų gaminius ir negali užsiimti gamyba ir prekyba. Rašte nurodoma, kad tai reglamentuoja 2002-11-19 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1797„Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ (t. 3, b. l. 20–21). Taigi apeliantai turėjo verslo liudijimus, leidžiančius tik vykdyti paslaugą – rūkyti kitų jau paruoštą mėsą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai mėsos paruošimą rūkymui vertina taip pat kaip paslaugos teikimą, o ne kaip produkcijos gamybą, todėl mano, kad tokią paslaugą galėjo teikti pagal įsigytus verslo liudijimus. Kolegija nesutinka su tokia apeliantų pozicija. Iš prieš tai nurodytų duomenų aiškiai matyti, kad pagal įsigytus verslo liudijimus nuteistieji galėjo vykdyti tik mėsos, žuvies rūkymo paslaugą. Konkretus paslaugos nurodymas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl žaliavos įsigijimas, jos paruošimas rūkymui niekaip negali būti siejamas su nuteistiesiems pagal įsigytus verslo liudijimus leidžiama vykdyti paslauga. Tokie veiksmai pagrįstai traktuoti kaip mėsos gaminių gamyba, o ne paslauga, numatyta nuteistųjų įsigytuose verslo liudijimuose. Be to, apeliantų iškeltą versiją paneigia pagamintos produkcijos prekyba. Tai patvirtina, kad nuteistieji gamino naują produkciją ir ja prekiavo kaip savo gaminiais, o ne tik atliko paslaugą – rūkė mėsą. Apeliantų argumentai, kad iš esmės vykdė legalią veiklą, tik pažeisdami kai kuriuos įstatymų reikalavimus, kurie galbūt gali būti traktuojami kaip administraciniai teisės pažeidimai, yra nepagrįsti. Ruošti mėsą rūkymui ir ja prekiauti apeliantai neturėjo jokio teisėto pagrindo. Vadinasi, byloje yra aiškiai įrodytas vienas iš BK 202 straipsnio 1dalyje numatytų objektyvių veikos požymių – nuteistieji ėmėsi ūkinės komercinės veiklos neturėdami licencijos (leidimo), kuriai ji (jis) reikalinga.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantais, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad neteisėta veikla buvo verčiamasi stambiu mastu arba versliškai.

BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik tam, kas neteisėtos ekonominės veiklos ėmėsi versliškai ar stambiu mastu. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą stambaus masto kriterijų, atsižvelgiama į ATPK 173 straipsnyje pateiktą administracinės atsakomybės taikymo kriterijų. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kurie viršija 500 MGL dydžio sumą. Versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar reikšmingas papildomas kaltininko pajamų šaltinis. Didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) patvirtina išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-539/2013, 2K-262-697/2016).

Stambus mastas ir versliškumas BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos kaip alternatyvios sąlygos, todėl veikai kvalifikuoti pagal šį straipsnį pakanka nustatyti vieną iš jų, tačiau bylos medžiaga neabejotinai patvirtinta, kad apeliantai jiems inkriminuojamą veiką vykdė versliškai ir stambiu mastu: gautos pajamos iš nelegalios veiklos žymiai viršijo 500 MGL ir tokia veikla buvo užsiimama nuolat. Neteisėta veikla buvo pagrindinis nuteistųjų pragyvenimo šaltinis, kitokio darbo tuo metu nė vienas iš nuteistųjų neturėjo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistieji laikotarpiu nuo 2011-08-16 iki 2013-10-17 įsigijo kiaulienos skerdienos ir subproduktų iš A. Č. ūkio, UAB „L.“ už 371 144 Lt. Šį faktą patvirtina iš ūkininko A. Č., UAB „L.“ paimti finansiniai dokumentai, patvirtinantys, kad nuteistieji iš jų pirko kiaulienos skerdieną (t. 1, b. l. 22–35, 40–200; t. 2, b. l. 1–67), bei liudytojų A. Č., A. Č., J. M. (ūkininko A. Č. ūkio buhalteris), L. J. (UAB „L.“ direktorius) parodymai. Iš 2014-06-10 dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad UAB „L.“ A. A., R. A., R. A. pardavė kiaulienos skerdienos, kiaulienos subproduktų iš viso 37608 kg už 261 300,83 Lt. Nuteistieji nuo 2011-08-16 iki 2013-09-25 UAB „L.“ sumokėjo 249 374,05 Lt grynųjų. Iš ūkininko A. Č. ūkio įsigijo 7 797,63 kg kiaulienos už 109 8463,45 Lt. Nuteistieji ūkininko A. Č. ūkiui sumokėjo 99 178,01 Lt. Iš viso nuteistieji iš UAB „L.“ ir ūkininko A. Č. ūkio įsigijo 45 405,63 kg kiaulienos skerdienos, kiaulienos subproduktų už 371 144,28 Lt (t. 2, b. l. 74–81).

FNTT pareigūnų surašytame patikrinimo akte nurodoma, kad mėsos gaminiais prekiavo E. Š., neįsigijusi verslo liudijimo, mėsos gaminius rūkymui ruošė L. L., R. A.. Patalpose yra mėsos žaliava, rūkymui paruošti mėsos gaminiai. Mėsos žaliava, pagaminti mėsos gaminiai kartu su Šilutės veterinarinės tarnybos pareigūnais buvo susverta (t. 2, b. l. 82–88). Iš 2013-10-11 kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate yra įrengtos mėsos gaminių apdirbimo, sandėliavimo, prekybos patalpos, juose yra šaldytuvai mėsos gaminių saugojimui. Sandėliavimo patalpoje yra įrengtos lentynos, juose sudėtos dėžės su rūkytais mėsos gaminiais. Mėsos gaminių apdirbimo patalpoje yra metaliniai stalai, plastikiniai indai su mėsos gaminiais, mėsos pjaustymo įrankiai, juose darbuojasi du darbininkai. Prekybinėje patalpoje yra eksponuojamos dėžės su rūkytais mėsos gaminiais, yra šaldytuvai, kuriuose saugoma skerdiena, stalas, ant kurio sudėti prapjauti rūkyti mėsos gaminiai, taip pat svarstyklės, pinigai, pakavimo medžiagos. Prie ūkinio pastato yra dvi mėsos gaminių rūkyklos, vienoje iš jų kabinami rūkymui mėsos gaminiai. Apžiūros metu kompiuterine technika buvo padarytos patalpų vaizdo nuotraukos bei sudaryta fotolentelė (t. 2, b. l. 89–95, t. 3, b. l. 186–191). Nurodyti duomenys patvirtina, kad ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo ruošiama mėsa rūkymui. Pažymėtina, kad šio fakto nuteistieji iš esmės neginčija, tačiau teigia, jog mėsą rūkymui ruošė savo poreikiams bei giminaičiams paprašius. Tokius argumentus paneigia byloje esantys duomenys apie vykdytą rūkytos mėsos bei kiaulienos subproduktų prekybą.

Klaipėdos apskrities VMI ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą ir nustatė, kad 2013-09-13 buvo prekiaujama mėsos gaminiais, neįregistravus teisėtos veiklos, neturint kasos aparato. Tikrinimo metu mėsos apdirbimo patalpose buvo rasta 1741,267 kg mėsos žaliavos ir rūkytų mėsos gaminių, gamybinėse patalpose dirbo L. L., su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis. Tikrinimo metu buvo rasti dokumentai, kad mėsos žaliavą iš tiekėjų UAB „L.“, ūkininko A. Č. ūkio įsigyja A., R. ir R. A.. Patikrinimo metu buvo rastos užrašų knygutės su kontaktiniais telefonų numeriais. Susisiekus su 9 asmenimis jie patvirtino, kad adresu (duomenys neskelbtini), pirko mėsos gaminius (t. 1, b. l. 1–4). 2013-09-13 faktų fiksavimo pažymoje nurodoma, kad 2013-09-13 11 val. adresu (duomenys neskelbtini), E. Š. pardavė mėsos gaminius už 35 Lt, neišdavė kasos aparato kvito, patikrinimo metu kasos operacijų atlikimo vietoje rasta 300 Lt suma (t. 1, b. l. 5–6). Iš 2013-10-17 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad VMI pareigūnai su FNTT pareigūnais atliko patikrinimą prekybos rūkytais mėsos gaminiais vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu E. Š. pardavė rūkytų mėsos gaminių už 30 Lt. E. Š. prekybos vietoje laikė rūkytus mėsos gaminius (rūkytos nugarinės 17,97 kg, rūkyto kumpio 45,52 kg, rūkytos dešros 38,19 kg, rūkytos šoninės 1,68 kg), ir 1 188,50 Lt. Rūkytus mėsos gaminius svėrė svarstyklėmis. E. Š. nepateikė verslo liudijimo ir kitų dokumentų, leidžiančių teisėtai vykdyti veiklą. 2013-10-17 E. Š. paaiškinime nurodė, kad prekiavo mėsos gaminiais neįsigijusi verslo liudijimo, kuriuos rūko šeimos nariai. Pirkėjai pardavė produkcijos už 30 Lt, prekybos vietoje turėjo 1 188,50 Lt, iš kurių 282 Lt už rūkymą, o likusi suma už parduotą produkciją (t. 2, b. l. 97–117). Nuolatinį prekiavimą rūkytais mėsos gaminiais, kiaulienos subproduktais patvirtina ir liudytojai V. M., A. G., A. S., I. L., R. P., A. G. J., G. K., D. V., R. N., L. L., J. J., V. P.. Visi jie patvirtino, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įsigijo rūkytų mėsos gaminių ar kiaulienos subproduktų (mėsos rinkinių šaltienai). Vien faktas, kad liudytojai nenurodė, kad produktus pirko tiesiogiai, nepaneigia, kad prekyba buvo vykdoma nuolat. Rūkytos mėsos gaminimo ir prekiavimo faktą patvirtino liudytojai, kurie visiškai nesusiję su nuteistaisiais ir kurie apie prekiaujamą produkciją sužinodavo iš visiškai pašalinių asmenų, o tai rodo, kad įsigyti nuteistųjų pagamintos rūkytos mėsos gaminių ar kiaulienos subproduktų galėjo neapibrėžtas ratas asmenų, kurių nustatyti nėra jokios galimybės. Vien šis faktas, kad apie vykdomą prekybą buvo žinoma neapibrėžtam ratui asmenų, kad bet kuris asmuo turėjo galimybę atvykti ir įsigyti nuteistųjų tiekiamos produkcijos, suponuoja išvadą, kad veikla buvo vykdoma nuolat. Šią aplinkybę patvirtina ir ryšiai su tiekėjais, išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra. Nuteistųjų versija, jog jie jokiais mėsos gaminiais neprekiavo ir už tai jokių pajamų negavo, vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. O liudytojų A. A. ir E. N., kurie yra nuteistųjų giminaičiai, parodymai vertinti kritiškai ir jais remtis kaip visiškai teisingais nėra pagrindo.

Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad vien mėsos įsigijimo faktas už 371 144 Lt nepatvirtina nusikalstamos veikos padarymo, tačiau sistemiškai vertinantį šį faktą kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, patvirtinančias, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo ruošiama mėsa rūkymui ir po to buvo nuolat prekiaujama ne tik rūkytais mėsos gaminiais, bet ir subproduktų rinkiniais, akivaizdu, kad kiaulienos skerdieną nuteistieji pirko siekdami ją apdoroti ir parduoti, o ne giminaičiams, savo poreikiams ar norint pakeisti klientų rūkymo procese sugadintą mėsą. Pažymėtina, kad teismas vertina ne pavienius įrodymus, o jų visumą (BPK 20 str. 5 d.). Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji įsigijo kiaulienos skerdienos iš viso už 371 144 Lt ir byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji vykdė komercinę ūkinę veiklą, todėl pagrįstai buvo konstatuota, kad nuteistieji iš neteistos veiklos gavo ne mažiau nei 371 144 Lt pajamų, o tai viršija 500 MGL. Šiuo atveju apeliantų argumentai dėl administracinės atsakomybės taikymo yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.

Apeliantų argumentai, kad teismas, konstatuodamas nuteistųjų bendrą tyčią su E. Š., kuri prekiavo mėsos gaminiais, rėmėsi tik prielaidomis, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju yra neginčijamai įrodyta, kad visi nuteistieji bendra tyčia neteisėtai, stambiu mastu ir versliškai vertėsi komercine ūkine veikla, o nurodyta versija, kad E. Š. mėsos gaminiais prekiavo kitiems nuteistiesiems nežinant, yra visiškai neįtikinama ir paneigta bylos duomenimis. Kad neteisėta veikla buvo šeimos verslas ir joje dalyvavo visi nuteistieji, veikdami bendra tyčia, patvirtina tai, kad A. A., R. A. ir R. A. skirtingais laikotarpiais buvo įsigiję verslo liudijimus. SODROS duomenimis A. A. nuo 2004 m. niekur nedirbo, nuo 2011 m. pradėjo dirbti su verslo liudijimu, o 2013-11-28 įsidarbino UAB „G.“. R. A. nuo 2003 m. niekur nedirbo, nuo 2012 m. dirbo įsigijęs verslo liudijimus, o 2013-11-28 pradėjo dirbti UAB „G.“. R. A. dirbo tik pagal verslo liudijimą, o 2013-12-19 pradėjo dirbti UAB „G.“. E. Š. nuo 2009 m. niekur nedirbo, o 2013-11-28 pradėjo dirbti UAB „G.“ (t. 4, b. l. 79, 100, 123, 141). Už įsigytą mėsą iš UAB „L.“ ir ūkininko A. Č. ūkio sumokėdavo vienas iš A. šeimos narių (t. 2, b. l. 74–81). Tai patvirtina iš UAB „L.“ ir ūkininko A. Č. ūkio gauti finansiniai dokumentai bei liudytojų J. M., A. Č., A. Č. parodymai.

E. Š., kuri į A. A. 2011–2013 m. išduotus verslo liudijimus buvo įrašyta kaip šeimos narys, nuolat prekiavo kitų šeimos narių pagamintais mėsos produktais, mėsos rinkiniais. Kaip nustatyta bylos medžiaga, 2013-09-13 rasta 300 Lt suma, o 2013-10-17 vietoje rasta 1 188,50 Lt. Be to, patvirtinta, kad prekiauta mėsos gaminiais buvo ne vienerius metus. Kratos metu pas E. Š. rastos užrašų knygutės, sąsiuvinis, kuriuose surašyti mėsos pavadinimai, pardavimo kaina, atlyginimai (t. 4, b. l. 2–42, 168–183–191). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nuteistieji buvo pasiskirstę darbus, todėl teigti, kad neteisėtą veiklą vykdė tik E. Š. kitiems nuteistiesiems nežinant, nėra jokio pagrindo. Tokia versija yra visiškai neįtikinama, nes atliekant patikrinimus patalpose, kuriose buvo prekiaujama rūkytos mėsos gaminiais bei kiaulienos rinkiniais, 2013-10-17 buvo rasta 108 kg visų gaminių, be to, liudytojų patvirtinta, kad produkcija buvo išdėliota pagal atskiras rūšis į atskiras dėžes, produkcijai pakuoti paruošti polietileniniai maišeliai, liudytojos J. J. parodymai, kad prieš ją buvo dar keli pirkėjai, paneigia versiją, kad E. Š. prekiavo kitiems šeimos nariams nežinant, siekdama papildomai užsidirbti. Nustatytas paruoštos produkcijos gaminimo ir pardavimo mastas, prekybos vietos įrengimas suponuoja išvadą, kad visi nuteistieji žinojo apie kiekvieno vykdomus veiksmus ir veikė bendra tyčia. Bylos duomenimis paneigta ir tai, kad E. Š. tik kelis kartus pardavė kitiems asmenims mėsos gaminių, todėl vien prekybos mastas nesuteikia pagrindo teigti, kad E. Š. tai galėjo daryti be kitų nuteistųjų žinios. Be to, kad R. A. žinojo apie vykdomą prekybą, patvirtino liudytoja J. J. patvirtindama, kad būtent jis parodė, kur reikia nueiti nusipirkti gaminių, ir palydėjo (t. 5, b. l. 154–155). Vertinant nuteistųjų atliktų veiksmų loginę seką, byloje pateiktų įrodymų visumą, kurie vienas kitą papildo, nėra pagrindo abejoti, jog nuteistieji stambiu mastu ir versliškai vykdė ūkinę komercinę veiklą neturėdami tam leidimo ar licencijos. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinės atsakomybės taikymas šiuo atveju būtų visiškai nepakankamas ir neproporcingas padarytos veikos pobūdžiui.

Apeliantai tvirtina, jog byloje nėra įrodyta ir subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė. Teigia, kad jie nežinojo, jog teikiant mėsos pjaustymo, prieskoniavimo, sūdymo paslaugas reikėjo atskiro leidimo ir netiko jų įsigyti verslo liudijimai. Nurodo, kad VMI pareigūnai jiems paaiškino, kad įsigyjami verslo liudijimai suteikia jiems teisę paruošti žuvį, mėsą ir jų gaminius rūkymui. Kadangi buvo suklaidinti pareigūnų, todėl tvirtina, kad nebuvo jų tyčios veikti.

Su tokiais apeliantų argumentais kolegija neturi pagrindo sutikti ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistieji laikotarpiu nuo 2011-08-16 iki 2013-10-17 versliškai, stambiu mastu neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, tai aiškiai suvokdami ir to norėdami. Nustatant nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės buvimą, vertinama ne tik tai, kaip nuteistieji iš esmės suprato savo veikimą ir kaip jie tai aiškina, bet atsižvelgiama į objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kurie gali atskleisti subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę. Byloje neginčijamai įrodyta, kad nuteistieji neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla versliškai ir stambiu mastu, todėl akivaizdu, kad suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, jų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, kolegija konstatavo, kad apeliantai suprato, kad pagal įsigytus verslo liudijimus galėjo vykdyti tik paslaugą, o ne prekybą. Apeliantų versija, kad jie tik ruošė mėsą rūkymui ir ja neprekiavo bei negavo pajamų, paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Tai įrodo, kad apeliantai aiškiai suvokė, kad leidimo vykdyti tokiai veiklai neturėjo, tačiau nepaisant to ją vykdė ir gavo pajamų.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies aiškiai matyti, kad teismas atitinkamas išvadas padarė remdamasis rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, kurie atitinka rašytinę medžiagą. Teismas tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, naikinti ar keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. A., R. A., R. A. ir E. Š. advokato Dariaus Pociaus apeliacinį skundą atmesti.