Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo KB Kalvarijos vartotojų kooperatyvas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo KB Kalvarijos vartotojų kooperatyvas ieškinį atsakovui KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga dėl įstatų ir sprendimo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas KB Kalvarijos vartotojų kooperatyvas kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniais (t.1, b.l. 3-7, t.4, b.l.1-4, nutartis dėl bylų sujungimo į vieną bylą t.5, b.l. 1), prašydamas pripažinti 2006-10-18 įregistruotų KB Lietuos kooperatyvų sąjunga (toliau tekste – Lietkoopsąjunga) įstatų (toliau tekste – Įstatai) 3.8.8.2 ir 3.12 punktus negaliojančiais, panaikinti Lietkoopsąjungos narių susirinkimo 2006-11-16 sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Lietkoopsąjungos narių bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad Įstatų 3.8.8.2. p., kurio pagrindu jo narystė Lietkoopsąjungoje buvo suspenduota, pažeidžia CK 2.75 str. 1 d. įtvirtintą imperatyvią normą, leidžiančią juridinio asmens teisnumą apriboti tik įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to ieškovas neteko galimybės dalyvauti Lietkoopsąjungos veikloje ir valdyme, pasisakyti ir balsuoti dėl priimamų sprendimų, pats siūlyti sprendimus bei negalėjo įgyvendinti kitų savo, kaip Lietkoopsąjungos nario, teisių, numatytų Įstatų 3.8. p. Nurodytus faktus patvirtina 2006-04-12 Lietkoopsąjungos narių susirinkimo protokolas. Pažymėjo, jog įmonės bankrotas nėra įstatymuose nustatytas pagrindas apriboti juridinio asmens teisnumą, todėl šis Įstatų punktas pripažintinas negaliojančiu. Dėl Įstatų 3.12 p. nurodė, jog jis prieštarauja Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau tekste – KBĮ) 9 str., kuriame yra įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, kada kooperatinės bendrovės narys gali būti pašalintas iš kooperatinės bendrovės narių. Ginčijamas Įstatų 3.12 p. išplečia įstatymu nustatyto narystės pasibaigimo pagrindų sąrašą, todėl yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. Paaiškino, jog susirinkimo 2006-11-16 sprendimu atsakovas pašalino jį iš Lietkoopsąjungos narių po to, kai 2006-10-18 buvo pakeistas Įstatų 3.12 p., numatantis, kad nariai, kuriems iškelta bankroto byla, gali būti pašalinti iš Lietkoopsąjungos narių, nors KBĮ 9 str. įtvirtintame baigtiniame narystės kooperatinėje bendrovėje pasibaigimo pagrindų sąraše toks pagrindas nėra numatytas. Atsakovas šio savo sprendimo nepagrindė: neįvardijo, kokių pareigų ieškovas neatliko, kokioje veikloje ieškovas nedalyvavo, kokių Lietkoopsąjungos sprendimų nevykdė, nenurodė konkrečių pažeidimo faktų bei padarytos žalos. Todėl KBĮ 10 str. 2 d. ir Įstatų 3.12 p. numatytų sąlygų, pašalinti jį iš Lietkoopsąjungos narių nebuvo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčijamą sprendimą priėmė neįgalioti asmenys, nes Lietkoopsąjungos nariai nepateikė įgalinimus patvirtinančių dokumentų valdybai, kaip nustatyta Įstatų 4.3. punkte.

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-10-29 sprendimu (t. 5, b.l. 79-86) ieškovo KB Kalvarijos vartotojų kooperatyvas ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu Lietkoopsąjungos 2006-10-18 įregistruotų įstatų 3.12 p. dalį, kuria įtvirtintas Lietuvos kooperatyvų sąjungos nario pašalinimo (pasibaigimo) pagrindas - „kuriems iškelta bankroto byla“; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo valstybės naudai 126,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas ieškinyje pasisako tik dėl dalies Įstatų 3.8.8.2 ir 3.12 punktų negaliojimo, nagrinėjo ir pasisakė tik dėl įrodymais pagrįstų ieškovo reikalavimų. Dėl Įstatų 3.8.8.2 p. teismas konstatavo, kad šiuo punktu yra suspenduojamos ne juridinio asmens teisės, kylančios iš juridinio asmens teisnumo, bet Lietkoopsąjungos nario teisės, kylančios iš dalyvavimo bendrovės veikloje, ir tuo pagrindu sprendė, jog nario teisių suspendavimas nepažeidžia ieškovo teisių, kylančių iš teisnumo, bei neapriboja ieškovo teisnumo, apibrėžiamo CK 2.74 str. ir 2.75 str. Kartu teismas pažymėjo, jog tokia pozicija atitinka formuojamą teismų praktiką – „bankrutavusio kooperatyvo narystės Sąjungoje suspendavimas laikytinas logiška pradėtos bankroto procedūros pasekme ir negali būti vertinama kaip ieškovo atžvilgiu pritaikyta sankcija ar teisnumo apribojimas“ (Vilniaus apygardos teismo 2008-01-23 nutartis c.b. Nr.2A-49-492/2008). Dėl Įstatų 3.12 p. teismas konstatavo, kad atsakovas Įstatuose nustatė savarankišką kooperatyvo nario pasibaigimo (pašalinimo) pagrindą, kurio nėra KBĮ numatytuose narystės pasibaigimo pagrindų sąraše, nei baigtiniame pašalinimo pagrindų sąraše, bei pripažino, kad atsakovas neturėjo teisės Įstatuose įtvirtinti naujus kooperatyvo nario pašalinimo pagrindus, išplėsti baigtinio narystės pasibaigimo pagrindų sąrašo, numatyto KBĮ 9 str. Todėl ieškovo reikalavimą pripažinti Įstatų 3.12 p. negaliojančiu tenkintino iš dalies ir Įstatų 3.12 p. dalį, kuria įtvirtintas Lietkoopsąjungos nario pašalinimo (pasibaigimo) pagrindas – gali būti pašalinti iš Lietkoopsąjungos nariai „kuriems iškelta bankroto byla“ pripažintino negaliojančiu. Dėl Lietkoopsąjungos narių susirinkimo 2006-11-16 sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš Lietkoopsąjungos narių panaikinimo teismas vertino, ar atsakovo nurodomos veikos (pagrindai): pirma, kad ieškovui yra iškelta bankroto bylą ir jis pripažintinas bankrutavusiu; antra, nevykdo ūkinės veiklos, trečia, kad nevykdo Įstatuose numatytų nario pareigų; ketvirta, kad nevykdo Lietkoopsąjungos narių susirinkimų sprendimų, yra Įstatų 3.9.1, 3.9.2, 3.9.3 punktų arba KBĮ pažeidimas. Visų pirma, teismas, įvertinęs tai, kad žalos atsiradimas ginčijamame sprendime yra nurodytas kaip formalių pažeidimų pasekmė, bet ne pats pažeidimas ir pašalinimo pagrindas, nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su žalos buvimu ar nebuvimu, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo pareigų vykdymas suspenduotas nebuvo, nagrinėjo ir pasisakė ne dėl ieškovo teisių, o dėl jo pareigų vykdymo ar nevykdymo. Pirmą pašalinimo pagrindą – dėl pripažinimo bankrutavusia (Įstatų 3.12 p.) teismas pripažino nepagrįstu. Dėl antro pašalinimo pagrindo – ūkinės veiklos nevykdymo – teismas konstatavo, jog ieškovas nevykdė apyvartos su Lietkoopsąjungos įmonėmis, kurią privalėjo vykdyti tiek su kitais Lietkoopsąjungos nariais, tiek su jos įmonėmis ir tuo pagrindu sprendė, jog ieškovas pažeidė KBĮ 11 str. 2 d. nustatytą pareigą vykdyti apyvartą. Tuo tarpu pareigos rūpintis Lietkoopsąjungos turto didinimu nevykdymą teismas nepripažino pareigos rūpintis kooperatinės bendrovės turto didinimu nevykdymu, kadangi atsakovas jį aiškina kaip pareigos vykdyti apyvartą nevykdymo tiesioginę pasekmę. Dėl trečio pašalinimo pagrindo – Įstatų 3.9.3. p. numatytos nario pareigos teikti Lietkoopsąjungai informaciją apie savo veiklą nevykdymo – teismas sprendė, kad ieškovas ir šią pareigą pažeidė. Dėl Įstatų 3.9.2.p. numatytos pareigos aktyviai dalyvauti Lietkoopsąjungos veikloje teismas konstatavo, jog ieškovas neginčijo ir nepateikė įrodymų pagal patvirtintą likvidavimo tvarką neturėjęs galimybės aktyviai dalyvauti veikloje, dėl to ieškovo teiginius, kad Lietkoopsąjungos veikloje jis nedalyvavo dėl teisių suspendavimo, atmetė. Dėl ketvirto pašalinimo pagrindo – Lietkoopsąjungos narių susirinkimų sprendimų nevykdymo – teismas sprendė, jog atsakovas turėjo pagrindą teigti, kad ieškovas nevykdė Lietkoopsąjungos narių susirinkimų sprendimų ir tuo pažeidė Įstatų 3.9.1 punktą. Dėl Įstatų 4.3 punkto pažeidimo teismas konstatavo, kad ieškovo teiginiai, kad Lietkoopsąjungos narių valdybai prieš 10 dienų nebuvo pateikti Lietkoopsąjungos narių atstovų įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, todėl jos nariai susirinkime neįgijo balsavimo teisės ir negalėjo priimti ginčijamo sprendimo, yra nepagrįsti. Lietkoopsąjungos narių atstovai renkami narių įstatuose nustatyta tvarka (Įstatų 4.2 p.), pagal Įstatų 3.8.5 p. jos narys turi teisę dalyvauti Lietkoopsąjungos susirinkime deleguodamas į jį savo atstovą, pagal Įstatų 4.3 p. nario atstovas įgyja balso teisę Lietkoopsąjungos narių susirinkimui patvirtinus jo išrinkimo teisėtumą. Todėl ši tvarka taikoma ne prieš kiekvieną Lietkoopsąjungos narių susirinkimą, bet jos nariui išrinkus arba perrinkus atstovą įstatų nustatytą tvarka. Atsižvelgęs į tai, kad Lietkoopsąjungos narių susirinkimo 2006-11-16 sprendime yra nurodyti keli savarankiški pašalinimo iš narių pagrindai, teismas pripažino, kad nustačius bent vieną iš tų pagrindų, laikytina, jog narys pašalintas pagrįstai. Dėl to padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai ginčijamu sprendimu ieškovą pašalino iš Lietkoopsąjungos narių, šiam nevykdžius ūkinės veiklos (apyvartos), nevykdžius Įstatuose numatytų nario pareigų, Lietkoopsąjungos narių susirinkimų sprendimų, ir dėl to prielaidų ginčijamą sprendimą pripažinti negaliojančiu nesama.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. Šios instancijos teisme nagrinėjimas yra saistomas apeliaciniame skunde įvardijamų nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvų bei teisinių argumentų, jeigu nenustatomi absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas. Nei teisinių prielaidų viešojo intereso gynimui, nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo priimtus sprendimus, sudariusius sąlygas apriboti apelianto narystę Lietkoopsąjungoje bei dalyvavimą jos veikloje, teisingai nustatė teisiškai reikšmingas ginčui spręsti aplinkybes, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, nenukrypo nuo formuojamos analogiškose situacijose teismų praktikos, todėl pagrįstai sprendė, jog ginčijamais sprendimais dėl atitinkamų įstatų punktų pakeitimo bei apelianto pašalinimo iš Lietkoopsąjungos narių nei apelianto teisnumas, nei kurios nors kitos jo įstatymais garantuojamos teisės ar teisėti interesai nebuvo pažeisti (CPK 185 str.). Teismo sprendime, priešingai nei tvirtinama skunde, pakanka argumentacijos, kodėl teismas padarė tokią išvadą. Teisėjų kolegija nenustatė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo ar taikymo, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, susijęs su teismų nustatytų precedentų netinkamu taikymu nagrinėjamojoje byloje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu. Teismų įstatymo 33 str. 4 d. (nuo 2008-09-01 įsigal. įst. red.) yra įtvirtinta teismų pareiga, priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnių instancijų teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių. Ši įstatymo redakcija galiojo teismui priimant sprendimą ir buvo jam privaloma (CPK 3 str. 8 p.). Panaši nuostata yra įtvirtinta ir CPK 4 str. Vertindamas pastarosios normos konstitucingumą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarimu (byla Nr.26-07) pabrėžė, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Kita vertus, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas, 2007-07-05, 2007-10-24 nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-08. nutartis c.b. Nr. 3K-3-52/2003; 2008-04-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-/2008; 2008-05-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-120/2008, kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi aukštesnių instancijų teismų – apeliacinio ir kasacinio teismo praktika bei teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis byloje, kurios ratio decidendi (faktinės aplinkybės) beveik tapačios šios bylos aplinkybėms, sutampa ir viena iš šalių (apeliantas). Nurodytoje byloje buvo kvestionuojamas analogiškomis aplinkybėmis pašalinto iš Lietkoopsąjungos narių to paties teisinio statuso – bankrutuojančios kooperatinės bendrovės - teisėtumas bei pagrįstumas (t.5, b.l. 14-19, 20-26). Pažymėtina, kad minimoje byloje buvo nagrinėjamas ir apelianto Įstatų 3.9.2.p., 3.9.3. p. aiškinimo, taikymo ir juose įtvirtintų nuostatų vykdymo privalomumo klausimai, nepaisant jo nariui vykdomų teisminių bankroto procedūrų. Todėl sprendžiant dėl šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi abiejų teisėjų kolegijų nutartyse įtvirtintais precedentais, kas atitinka ir precedentų formavimo tikslus - suvienodinti teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose. Pastebėtina, kad naujesnių precedentų, kuriais būtų pakeisti aptariami teisminiai precedentai, nėra.

Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai argumentavo savo išvadas dėl apelianto pašalinimo iš Lietkoopsąjungos narių ginčijamu 2006-11-16 sprendimu (t.1, b.l. 39, t.4, b.l. 102) pagrįstumo ir ūkinės veiklos nevykdymo, ir Įstatuose numatytų nario pareigų nevykdymo, ir Lietkoopsąjungos narių susirinkimų sprendimų nevykdymo aspektais, pripažinęs negaliojančia tik Įstatų 3.12 p. dalį, susijusią su bankroto bylos iškėlimu kaip sąlyga svarstyti tokius klausimus. Kolegija sutinka su teismo motyvais, jų nekartodama. Priešingai nei skunde tvirtina apeliantas, teismas savo iniciatyva jo pašalinimo pagrindų rato neišplėtė, visi šie pagrindai yra aptarti ginčijamame atsakovo sprendime dėl apelianto pašalinimo iš jo narių. Tai, kad teismas, remdamasis ir į bylą pateiktais įrodymais (t.3, b.l. 47-57) detalizavo ir atskleidė pareigų, kurių nevykdė apeliantas, turinį, nesuponuoja priešingos išvados. Būtina pabrėžti ir tai, kad apeliantas net neginčijo faktinės aplinkybės, įvardintos 2006-10-06 atsakovo neeilinio susirinkimo protokole (t.2, b.l. 118-121), kad nuo 2004-01-01 jokios informacijos apie savo ūkinę veiklą, ką įpareigoja jį daryti Lietkoopsąjungos įstatai ir priimti nutarimai (t.1, b.l. 24-33, 136-214, t.2, b.l. 69-72, 88-114, 139-177), atsakovui neteikė, kaip nevykdė ir pačios veiklos, nevykdė apyvartos su kitomis atsakovo narėmis, kooperatinėmis bendrovėmis (t.2, b.l.37-47). Apelianto skundo teiginiai, kad tai sąlygojo bankroto procedūros, todėl, jo įsitikinimu, pranešti apie realiai nevykdomą ūkinę veiklą pareigos neturėjęs, o atsakovas to ir nereikalavęs, nepagrįsti. Būdamas nariu, objektyvių kliūčių susipažinti su atsakovo įstatais, įregistruotais viešame juridinių asmenų registre, ir juose nustatytais reikalavimais (nario pareigomis) neturėjo. Nėra ginčo ir dėl to, kad anksčiau atitinkamų įstatų punktų reikalavimų apeliantas paisė, taigi iš esmės jo pareigos, susijusios su naryste, buvo žinomos. Be to, byloje esanti apelianto atstovų susirašinėjimo su atsakovu medžiaga leidžia teigti, jog paties apelianto bendrovės iniciatyva jau buvo kilusios diskusijos dėl pajaus grąžinimo, kas faktiškai reiškia jo išstojimo iš Lietkoopsąjungos narių iniciavimą (t.1, b.l. 231-232, t..4, b.l. 27). Taigi buvimu atsakovo nariu pats apeliantas subjektyviai nebuvo suinteresuotas ir jau kurį laiką savo iniciatyva buvo nusišalinęs nuo dalyvavimo Lietkoopsąjungos veikloje. Tai, kad ši apelianto pozicija dėl teismui neįvardintų priežasčių vėliau pakito, vėlgi neleidžia tvirtinti, kad būtent atsakovas kuriais nors veiksmais iki pašalinimo dienos užkirto kelią apeliantui dalyvauti Lietkoopsąjungos veikloje, neinformuodavo apie susirinkimus ir juose svarstomus klausimus. Priešingai, apie 2006-11-16 susirinkimą, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl apelianto, apeliantui buvo pranešta (t.4, b.l. 36), jo atstovas sprendžiant su apeliantus susijusį klausimą, dalyvavo (t.4, b.l. 80-84). Tokioje teisinėje situacijoje, t.y. kilus ginčui dėl apelianto nario teisių nepagrįsto apribojimo, būtent jam buvo privalu įrodyti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sudaromas kliūtis tinkamai realizuoti savo norą dalyvauti atsakovo veikloje, teikti atitinkamus duomenis, vykdyti įstatuose bei teisės aktuose nustatytus įpareigojimus sąjungai - (CPK 12 str., 178 str.), tačiau šioje ginčo dalyje rungimosi principas nebuvo įgyvendintas.

Kolegija nesutinka su skunde pateiktu jau minėtos teisminės praktikos iš esmės analogiškoje civilinėje byloje traktavimu, manant, kad joje suformuluota taisyklė, kad pašalinimui pakanka konstatuoti vien nario pareigų nevykdymo faktą, nagrinėjamojoje byloje netaikytina. Ieškovo (apelianto) nario teisių suspendavimas buvo sąlygotas tame tarpe ir bankroto bylos jam iškėlimu, o tai iš dalies taip pat susiję su dalyvavimo atsakovo veikloje apsunkinimu (priežastis ir pasekmė), todėl vertinti šias dvi kategorijas visiškai atsietai, kaip tą daro apeliantas, negalima. Akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaraujantis teisei ir toks skundo teiginys, kad apeliantas neturėjo pareigų atsakovui vykdymo prievolės, o šis neturėjo tokios reikalavimo teisės. KBĮ 11 str. 2 d. nustatyta, kad kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, tausoti kooperatinės bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu. Lietkoopsąjunga veikia pagal šį įstatymą (Įstatų 1.1. p., t.1, b.l. 24), todėl nario, taigi ir apelianto, įpareigojimas vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove suprantamas ir kaip apyvartos vykdymas su kitais Lietkoopsąjungos nariais. Toks aiškinimas išplaukia iš pačių sąjungos tikslų, įvardintų Įstatų 2.1 p.(t.1, b.l 24), t.y. suburti narius – kooperatyvus (kooperatines bendroves) ir pertvarkytus į uždarąsias akcines bendroves narius, jiems atstovauti ir ginti jų interesus, stiprinti jų ekonominį pajėgumą ir konkurencingumą, palaikyti ryšius su partneriais, ir iš įstatymo nuostatų analizės. Antai pagal KBĮ 2 str. 5 d. kooperatinės bendrovės nario prekių ir paslaugų apyvarta su kooperatine bendrove - finansiniais metais kooperatinės bendrovės nario su kooperatine bendrove įvykdytų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, vertė. Pagal KBĮ 2 str. 2 d. kooperatinė bendrovė suprantama kaip įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta būtent jos narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti, o Lietkoopsąjunga, kurios teisinė forma taip pat yra kooperatinė bendrovė, visus šiuos tikslus įgyvendina išimtinai jos narių interesais, atlikdama Įstatuose (2.2. p.) numatytas funkcijas.

Nepaisant to, kad šis konkretus KBĮ 11 str. 2 d. pažeidimas tiesiogiai neįvardintas kaip teisinis pašalinimo pagrindas, sprendime (t.1, b.l. 39) KBĮ nuostatų pažeidimas yra aptartas apibendrintai, taigi ir šis skundo argumentas atmestinas.

Apeliantas kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo suformuotą poziciją dėl Įstatų 3.8.8.2 p., teigdamas, kad ši įstatų nuostata apriboja jo civilinį teisnumą. Kolegija ir šį skundo argumentą atmeta bei pažymi, kad tokia Įstatų nuostata neapriboja juridinio asmens teisnumo plačiąja prasme – jo gebėjimo turėti ir įgyti bet kokias civilines teises bei pareigas, ką iš esmės lemia įstatyminis reglamentavimas (CK 2.75 str.), o nustato vieną iš narystės (arba dalyvavimo) kooperatyvų sąjungos veikloje, užtikrinant visų jos narių poreikių tenkinimą, sąlygų. Juridiniai asmenys, susibūrę į atitinkamą sąjungą ar organizaciją, turi teisę nusistatyti dalyvavimo toje organizacijoje specialias sąlygas, jeigu šios sąlygos nepažeidžia imperatyvių teisės normų. KBĮ 22 str. leidžia kooperatinėms bendrovėms jungtis į sąjungas jų įstatuose numatytiems tikslams pasiekti. Sąjungų nariais gali būti ir kiti juridiniai asmenys (bendrovės, asociacijos, draugijos ir kt.), jei jų narystė atitinka kooperatinių bendrovių sąjungų tikslus. Akivaizdu, kad ūkinės veiklos nevykdanti KB negali užtikrinti nei savo pačios narių, nei kitų sąjungos, kuriai ji priklauso, narių ekonominių, socialinių bei kultūrinių poreikių tenkinimo, nors būtent šiuo tikslu ir buvo susiburta į minėtą sąjungą. Taigi aptariamas įstatų punktas, susijęs su dalyvavimu Lietkoopsąjungos veikloje, įstatymais ginamo civilinio teisnumo neapriboja, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino tinkamai.

Kiti skundo motyvai taip pat nepatvirtina skundžiamos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo ir nesudaro teisinių prielaidų skundžiamo teismo sprendimo daliai panaikinti.

Skundo nepatenkinus, iš apelianto kitai ginčo šaliai priteistinos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 str.). Nors atsakovas pateikė įrodymus dėl 13 310 Lt apmokėjimo už teisinę pagalbą, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei atstovavimą teisme, tokių atsakovo turėtų išlaidų dydis nėra pagrįstas įstatymu. Ginčą laimėjusiai šaliai gali būti kompensuojamos ne didesnės su atstovavimu susijusios išlaidos, nei nustatytos Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į procesinių dokumentų ir bylos apimtį, į teisinės problemos naujumą, į teismo posėdžio trukmę, į Rekomendacijų 2 p., 4 p., 7 p., 8.11. p., 8.18. p. ir 9 p., iš apelianto atsakovo naudai priteistinos maksimaliai galimos šioje situacijoje – 1320 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

Taip pat iš apelianto priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos - 7,15 Lt ( t.5, b.l. 115) valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš KB Kalvarijos vartotojų kooperatyvas 1320 (vieną tūkstantį tris šimtus) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga naudai.

Priteisti iš KB Kalvarijos vartotojų kooperatyvas 7 (septynis) litus 15 centų pašto išlaidų valstybės naudai.