Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2008-01-23 · Civilinė byla Nr. 2A-49-492/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-01-23
Bylos Nr.
2A-49-492/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
Ieškovas
Bankrutavusios kooperatinės bendrovės Jiezno vartotojų kooperatyvo administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“
Atsakovas
Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos, Kooperatinės, Kooperatinei bendrovei Lietuvos
Advokatai
Paulius Markovas, Laimontas Gasiūnas

Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-49-492/2008 Teisėja Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorija:

27.3.2.2.; 27.6.; 35.4.; 35.5.;

121.15.; 121.18.;121.21.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Henricho Jaglinskio, Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,

dalyvaujant ieškovo Bankrutavusios kooperatinės bendrovės Jiezno vartotojų kooperatyvo administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ atstovams advokatams Pauliui Markovui ir Vaidotui Puklevičiui,

apelianto atsakovo Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos advokatui Laimontui Gasiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1082-96/2007 pagal ieškovo bankrutavusios kooperatinės bendrovės Jiezno vartotojų kooperatyvas ieškinį atsakovui Kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai dėl sprendimo pašalinti iš Sąjungos narių panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas bankrutavusi bendrovė Jiezno vartotojų kooperatyvas prašė panaikinti Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos narių susirinkimo 2006-10-06 priimtą sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos narių ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui 1996-11-15 teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas administratorius. Ieškovas iki 2006-10-06 buvo Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjunga (toliau Sąjunga) nariu. Apie 2006-10-06 rengiamą neeilinį Sąjungos narių susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas ieškovo narystės Sąjungoje nutraukimo klausimas, ieškovas pranešimą gavo tik 2006-10-03 ir negalėjo jame dalyvauti, todėl prašė nepriimti sprendimo dėl jo narystės. Atsakovas Sąjungos narių neeiliniame susirinkime, neatsižvelgdamas į ieškovo pateiktą 2005-10-05 pranešimą, 2006-10-06 priėmė sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių. Ieškovo nuomone toks sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, priimtas pažeidžiant įstatų ir įstatymo reikalavimus. Atsakovas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas negalėjo vykdyti savo kaip Sąjungos nario pareigų, nes yra likviduojamas dėl bankroto, todėl buvo pašalintas iš Sąjungos narių. Ieškovas nurodė, kad paskelbus įmonę likviduojama dėl bankroto ši nepraranda savo teisnumo, todėl gali įgyti teises ir pareigas. Kooperatinių bendrovių įstatymo 9 straipsnis numatė baigtinį narystės kooperatinėje bendrovėje pasibaigimo pagrindų sąrašą, kuriame, kaip ir pašalinimo metu galiojusioje Sąjungos įstatų redakcijoje, nenumatyta, kad bankrotas yra pagrindas narystei bendrovėje pasibaigti. Nurodė, kad nuo bankroto bylos iškėlimo atsakovas neteisėtai suspendavo ieškovo, kaip Sąjungos nario, turtines ir neturtines teises, dėl ko šis negalėjo dalyvauti Sąjungos veikloje ir valdyme, nebuvo kviečiamas į susirinkimus, taip pat apribotos kitos teisės. Sąjungos įstatų 3.8.8.2. p., kurio pagrindu suspenduotos ieškovo teisės, prieštarauja imperatyvioms CPK 2.75 straipsnio 1 dalies normoms, nes neteisėtai apriboja ieškovo teisnumą. Atsakovui neteisėtai suspendavus ieškovo narystę, šis negalėjo dalyvauti Sąjungos valdyme. Atsakovas pasinaudodamas tuo, kad ieškovas buvo neteisėtai suspenduotas, kaip pašalinimo pagrindą nurodė nedalyvavimą Sąjungos veikloje, Sąjungos įstatų nesilaikymą, Sąjungos narių susirinkimo ir valdymo organų sprendimų nevykdymą ir kt. Tariamas ieškovo nedalyvavimas Sąjungos veikloje dėl atsakovo veiksmų negalėjo būti pagrindas pašalinti ieškovą iš Sąjungos. Atsakovas pašalindamas ieškovą iš Sąjungos narių nenurodė konkrečių Sąjungos įstatų pažeidimo, žalos padarymo faktų, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nebuvo įvardinta tariama materialinė ar neturtinė žala, jos dydis, neteisėti veiksmai, kuriais žala buvo padaryta, todėl sprendimas pašalinti ieškovą neteisėtas. Be to, ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie susirinkimą ir negalėjo jame dalyvauti. Dėl ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių balsavo tokios teisės neturintys asmenys, nes Sąjungos narių atstovų įgaliojimus patvirtinantys dokumentai ne vėliau kaip 10 dienų iki narių susirinkimo, kaip to reikalauja Sąjungos įstatų 4.3. punktas, Sąjungos valdyba pateikti nebuvo, todėl balsavimas ir sprendimas yra neteisėti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovas iš Sąjungos narių buvo pašalintas, nes likviduojamas dėl bankroto Jiezno vartotojų kooperatyvas nuo 1997-08-27 iki 2006-10-06 nevykdė jokios apyvartos su Sąjungos įmonėmis. Iškėlus įmonei bankroto bylą, ši negali vykdyti ūkinės – komercinės veiklos. Nevykdydamas ūkinės – komercinės veiklos, ieškovas nevykdė Kooperatinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos rūpintis Sąjungos turto didinimu. Taip pat pažeidė Sąjungos įstatų 3.9.3. punktą, nes nuo 2002 m. neteikė jokios informacijos apie savo veiklą, aktyviai nedalyvavo Sąjungos veikloje, nevykdė Sąjungos narių susirinkimo sprendimų. Be to, ieškovas negrąžino atsakovui 3 870 Lt skolos ir tokiu būdu Sąjunga patyrė tiesioginių nuostolių, taip pat liko skolingas kitiems Sąjungos nariams, dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pakenkta kitų Sąjungos narių dalykinei reputacijai. Atsakovo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino – panaikino 2006-10-06 kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos narių neeilinio susirinkimo sprendimą dėl Jiezno vartotojų kooperatyvo pašalinimo iš Lietkoopsąjungos narių. Nurodė, kad ieškovui Kauno apygardos teismo 1996-11-15 nutartimi buvo iškelta bankroto byla (l. 6, 1t.). Ieškovui įgijus bankrutavusios įmonės statusą ir pradėjus likvidavimo procedūrą jo veikla yra ribojama įmonių bankroto įstatymo nuostatomis ir jis negali vykdyti jokios ūkinės komercinės veiklos. Sąjungos įstatų 3.8.8.2 p. pagrindu, iškėlus bankroto bylą, ieškovo turtinės ir neturtinės teisės buvo suspenduotos (l.12, 1 t.). Tokiu būdu ieškovas po bankroto bylos iškėlimo negalėjo dalyvauti Sąjungos veikoje ir neturėjo jokių teisių kaip narys (Įstatų 3.8 p.). Kadangi ieškovo teisės pagal Įstatus buvo suspenduotos, todėl jam pranešimas Įstatų nustatyta tvarka neturėjo būti siunčiamas (l. 77, 2 t.). Be to, pranešimas apie Sąjungos narių susirinkimą, kuriame ketinama spręsti įmonės pašalinimo iš Sąjungos klausimą, įteiktas pavėluotai, neatsižvelgta į ieškovo prašymus bei į aplinkybę, kad administratorius negalėjo suteikti informacijos apie įmonės veiklą. Ieškovui kaip Sąjungos nariui buvo apribotas juridinio asmens teisnumas (CK 2.74 str.). Ieškovas negalėjo aktyviai vykdyti Įstatuose numatytų pareigų ir veikti kaip pilnateisis Sąjungos narys (3.9 p.), nes neturėjo jokių teisių (3.8 p.) ir buvo ribojamas bankroto įstatymo nuostatų. Atsakovui buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą ieškovui. Sąjunga nepateikė įrodymų, kad ieškovui buvo pranešta apie tai, kad jis (paskirtas teismo nutartimi administratorius, nes įmonės valdymo organai neteko savo įgaliojimų po bankroto bylos iškėlimo) turi teikti atsakovui ataskaitas apie savo veiklą ir kad ieškovas žinojo apie tai, kad buvo priimti Sąjungos nutarimai (1998-03-18 nutarimas Nr. 51; 2001-01-23 nutarimas Nr. 7; 2003-11-19 nutarimas Nr. 151; 2001-01-23 nutarimas Nr. 7), kuriuose buvo numatytas ataskaitų tiekimas Sąjungai (CPK 178 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareikalavo iš ieškovo tokių ataskaitų ar pranešė jam apie šių ataskaitų pateikimo būtinumą, nes kaip nurodyta anksčiau, ieškovas į susirinkimus nebuvo kviečiamas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad siuntė Sąjungos narių sprendimus ar nutarimus ieškovui. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovas atliko veiksmus, kuriais pažeidė Sąjungos Įstatus ar narių susirinkimo sprendimus ar kokius kitus įstatymus, padarė atsakovui kokią tai materialinę ar moralinę žalą (CPK 178 str.).Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai buvo kaltinamas Sąjungos Įstatų 3.9.1, 3.9.2, 3.9.3 p. pažeidimu, t.y. Sąjungos susirinkimo priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas įrodymais, pagrįstas prielaidomis bei padarytas neatsižvelgiant į konkrečias ieškovo kaip Sąjungos nario veikimo sąlygas, į tai, kad jo veikla yra apribota ne tik Sąjungos įstatų bet ir bankroto įstatymo nuostatų, todėl nepagrįstas. Ieškovo pašalinimas iš Sąjungos narių prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 str. 2 d., 11 str., todėl sprendimas šioje dalyje pripažintas negaliojančiu, ieškinys patenkintas.

Šalies argumentai

Atsakovas Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas pareigų nevykdė dėl bankroto iškėlimo, t.y. ieškovas pareigų nevykdė ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių (bankroto bylos iškėlimo). Ieškovo teisinis statusas (bankrutavusi įmonė) ir su šiuo statusu susiję jo veiklos objektyvūs apribojimai neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti savo kaip Sąjungos nario pareigas ir nepateisina šių pareigų nevykdymo. Ieškovui nevykdant šių pareigų, neatsižvelgiant į tai, kad jis jų nevykdė dėl iškeltos bankroto bylos, Sąjungos narių susirinkimas be jokių apribojimų, turėjo teisę jį pašalinti iš savo narių (Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, Įstatų 3.12 punktas). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas suspendavęs ieškovo teises, apribojo ieškovo, kaip juridinio asmens teisnumą, dėl ko šis negalėjo vykdyti savo pareigų. Teisių suspendavimas nelaikytinas teisnumo ribojimu, nes ieškovui buvo suspenduotos tik iš narystės Sąjungoje kylančios teisės, o ne jo kaip juridinio asmens galimybė turėti ir įgyti bet kokias kitas civilines teises. Pažymėjo, kad ieškovo kaip Sąjungos nario teisių suspendavimas neapribojo jo galimybės ir nepanaikino jo pareigos vykdyti nario pareigas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neturėjo Sąjungai teikti ataskaitų apie savo veiklą, nes jam nebuvo pranešta apie būtinybę teikti tokias ataskaitas, atsakovas jų nereikalavo, Įmonių bankroto įstatymas nenustato tokios administratoriaus pareigos. Ieškovo pareiga teikti ataskaitas apie savo veiklą atsirado įsigaliojus Įstatų 3.9.4 punktui ir jokie papildomi reikalavimai ar priminimai teikti šią informaciją yra nereikalingi. Ieškovo ir Sąjungos tarpusavio santykius reglamentuoja ne Įmonių bankroto įstatymas, bet Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas ir Sąjungos įstatai. Atsakovo įstatų 3.9.4 punkte yra numatyta ieškovo kaip Sąjungos nario pareiga teikti atsakovui informaciją apie savo veiklą, todėl bankroto administratorius ją privalėjo teikti. Aplinkybė, kad ieškovas anksčiau teikė Sąjungai ataskaitas apie savo veiklą, parodo, kad ieškovas žinojo apie pareigą teikti šią informaciją, tačiau jos nevykdė. Apeliantas nurodė, kad ieškovas, nors ir pavėluotai, bet vis tiek buvo informuotas apie narių susirinkimą, administratoriaus įgaliotas asmuo A. M. jame dalyvavo ir pasisakė ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių klausimu, todėl pavėluotas pranešimas yra formalus pažeidimas, neturintis įtakos galutinio sprendimo priėmimui. Pažymėjo, kad ieškovas iš Sąjungos narių pašalintas teisėtai, pagrįstai ir motyvuotai, nes ieškovas nevykdė savo kaip Sąjungos nario pareigų, nesilaikė atsakovo įstatų, pažeidė įstatymus, susijusius su kooperatinių bendrovių veikla, bei padarė turtinę ir neturtinę žalą Sąjungai ir jos įmonėms, liko skolingas už suteiktas prekes ir paslaugas.

Atsiliepimas

Ieškovas bankrutavusi kooperatinė bendrovė Jiezno vartotojų kooperatyvas atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovui apie Sąjungos narių susirinkimą tinkamai pranešta nebuvo, todėl šis negalėjo tinkamai dalyvauti narių susirinkime, susipažinti su sprendimų projektais, inicijuoti sprendimų ir dienotvarkės pakeitimus bei balsuoti dėl priimamų sprendimų, o tai iš esmės pažeidė ieškovo interesus bei teises, turėjo esminę įtaką priimant sprendimą. Ieškovo teisių suspendavimas lėmė tai, kad būtent dėl atsakovo veiksmų šis negalėjo vykdyti jam nustatytų pareigų. Atsakovas neinformuodavo ieškovo apie naujų nutarimų priėmimą, nekviesdavo į posėdžius, nereikalavo teikti ataskaitų. Atsakovo argumentai, jog ieškovas pašalintas iš Sąjungos, nes nevykdė savo kaip Sąjungos nario pareigų, nesilaikė atsakovo įstatų, pažeidė įstatymus, susijusius su kooperatinių bendrovių veikla, bei padarė turtinę ir neturtinę žalą Sąjungai ir jos įmonėms, yra nepagrįsi, neįrodyti. Sąjunga yra reprezentacinė, kooperatyvų veiklą koordinuojanti institucija, apyvartos su savo nariais nevykdanti organizacija, be to, ieškovui nėra nustatyta pareiga vykdyti veiklą su Sąjungai priklausančiomis įmonėmis. Bankroto bylos iškėlimas savaime nesukelia jokių pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip darančios neturtinę žalą Sąjungai, nes bankroto procedūra yra teisėta. Nėra konstatuota, kad ieškovui būtų iškeltas tyčinis bankrotas ar dėl tyčinio bankroto būtų baudžiamojon atsakomybėn būtu patraukti su ieškovu susiję asmenys. Neatmestina galimybė, kad bankroto proceso eigoje skola atsakovui bei Sąjungos nariams bus grąžinta, todėl atsakovo argumentai dėl turtinės žalos nepagrįsti. Ieškovas mano, kad buvo pašalintas ne dėl to, kad jo veikla ar tuometinis statusas prieštaravo ar kenkė kooperatinio judėjimo tikslams, darė žalą Sąjungai ar kietiems asmenims, ne dėl to, kad nevykdė savo pareigų ar teisės aktų reikalavimų. Ieškovas buvo pašalintas todėl, kad yra siekiama sumažinti Sąjungos narių skaičių ir tokių būdu padidinti kiekvienam nariui priklausančią Sąjungos turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovo Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos neeiliniame susirinkime, įvykusiame 2006 m. spalio 6 d. buvo vienbalsiai nutarta likviduojamą dėl bankroto Jiezno vartotojų kooperatyvą, atsižvelgiant į tai, kad jis negali dalyvauti Lietkoopsąjungos veikloje ir vykdyti Lietkoopsąjungos narių susirinkimų ir valdybos nutarimų, neteikia informacijos apie savo veiklą Lietkoopsąjungos valdybos nustatyta tvarka, tuo pažeisdamas Lietkoopsąjungos įstatų 3.9.1; 3.9.2 ir 3.9.3 punktus, ir dėl užsitęsusių bankroto procedūrų Lietkoopsąjungai ir jos įmonėms daro ne tik materialinę, bet ir moralinę žalą, menkina kooperacijos įvaizdį, ir vadovaujantis Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 str. 2 p., 16 str. 1 d. 1 p., kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatų 3.12 ir 4.21.10 punktais, pašalinti iš Lietkoopsąjungos narių, išbraukti iš Lietkoopsąjungos narių registro ir grąžinti jam priklausantį nario pajų (l. 81 2 t.).

Ieškovui Jiezno vartotojų kooperatyvui Kauno apygardos teismo 1996 m. lapkričio 15 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, teismo 1997 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Jiezno vartotojų kooperatyvas likviduojamas (l. 6-7 t. 1). Vykdoma likvidavimo dėl bankroto procedūra reiškia, kad įmonėje negali būti vykdoma kokia nors komercinė – ūkinė veikla, išskyrus turto pardavimą siekiant atsiskaityti su kreditoriais ir padengti bankroto administravimo išlaidas. Tokio subjekto, kuris objektyviai negali aktyviai dalyvauti ekonominėje veikloje, turtinės ir neturtinės teisės Sąjungoje, remiantis įstatų 3.8.8.2 str., suspenduojamos.

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d. kooperatinę bendrovę apibrėžia kaip įstatymų nustatyta tvarka fizinių asmenų įsteigtą įmonę, skirtą narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme. Kooperatinės bendrovės gali jungtis į sąjungas jų įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti (KB įstatymo 22 str. 1 d.). Akivaizdu, kad po bankroto bylos iškėlimo ieškovas Jiezno vartotojų kooperatyvas neatitiko tos paskirties, kuriai įmonė buvo įsteigta, o dalyvavimas Sąjungoje beliko formalus, nes įmonė jau neturėjo galimybės įgyvendinti įstatuose numatytų tikslų, priešingai, bankroto procedūra reiškė, kad turi būti realizuotas likvidus įmonės turtas ir pagal galimybes atsiskaityta su kreditoriais. Taigi bankroto procedūra pagal savo esmę ir paskirtį nesuderinama nei su ieškovo įmonės steigimo dokumentuose numatytais tikslais, nei su dalyvavimu Sąjungoje, kuri iš esmės skirta vienyti aktyviai veikiančius ūkio subjektus. Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatų 2.1 str. numato jos tikslus – ginti Sąjungos narius, juos atstovauti valstybinėse, kooperatinėse ir kitose Lietuvos institucijoje bei tarptautinėse organizacijose, stiprinti jų ekonominį pajėgumą... plėtoti kooperatinį judėjimą. Visa Sąjungos veikla sietina su aktyviai veikiančių ūkio subjektų interesų atstovavimu, gi bankrutavęs kooperatyvas nei gali aktyviai dalyvauti jos veikloje, nei Sąjunga gali jį atstovauti, nes nuo bankroto bylos iškėlimo momento tokio subjekto statusą, atstovavimą ir veiklos kryptis išimtinai reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Sprendimus dėl įmonės veiklos – pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo priima išimtinai jos kreditoriai (ne sąjunga ir ne pajininkai – dalyviai), sprendimus dėl įmonės turto realizavimo – nagrinėjamu atveju bankroto administratorius kartu su likvidacine komisija. Bankrutavusio kooperatyvo narystės Sąjungoje suspendavimas laikytinas logiška pradėtos bankroto procedūros pasekme ir negali būti vertinama kaip ieškovo atžvilgiu pritaikyta sankcija ar teisnumo apribojimas.

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra ieškovo kaltės dėl to, kad jis negali aktyviai dalyvauti Sąjungos veikloje, nes objektyviai tokias galimybes jam riboja bankroto procedūra. Tokia išvada laikytina nepagrįsta ir ydinga, nes narystė sąjungoje yra savanoriška, pagrįsta aktyviu subjektų, užsiimančių ūkine – komercine veikla, dalyvavimu. Ieškovo kaltė bei priežastys dėl kurių jis nevykdo savo kaip Sąjungos nario pareigų neturi reikšmės, kai sprendžiama dėl pašalinimo iš narių, narystės pasibaigimas sietinas tik su objektyviu kriterijumi – pareigų, numatytų įstatuose nevykdymu (nedalyvavimu veikloje ir kita, nurodyta sprendime dėl pašalinimo.). Per ilgą bankroto procedūros laikotarpį – virš dešimties metų – ieškovas su kreditoriais taikos sutarties nesudarė, ūkinės – komercinės veiklos atnaujinti neketino, todėl atsakovas turėjo teisę, remdamasis Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 str. 2 d. ir 16 str. 1 d. 1 p., pašalinti neturintį galimybės aktyviai dalyvauti Sąjungos veikloje kooperatyvą. Kitos atsakovo sprendime dėl bankrutavusio Jiezno vartotojų kooperatyvo pašalinimo iš sąjungos narių nurodytos aplinkybės – Lietkoopsąjungos narių susirinkimų ir valdybos nutarimų nevykdymas, informacijos apie savo veiklą Lietkoopsąjungos valdybos nustatyta tvarka neteikimas yra papildantys esminį pagrindą – pareigos aktyviai dalyvauti Sąjungos veikloje nevykdymą, vertintini kartu. Ieškovas, būdamas Lietkoopsąjungos nariu, turėjo visas galimybes ir tuo pačiu pareigą žinoti tiek įstatų reikalavimus, tiek apie priimamus sprendimus. Faktai, kad ieškovas nesidomėjo Lietkoopsąjungos narių susirinkimų ir valdybos priimamais nutarimais, ataskaitoms apskritai neteikė reikšmės, žinodamas apie narystės suspendavimą per minėtą ilgą laikotarpį nesiėmė jokių priemonių bankroto procedūrai nutraukti, ūkinei – komercinei veiklai atkurti, tik patvirtina, kad ieškovas savo narystę Sąjungoje vertino formaliai ir sprendžiant iš atsiliepimo argumentų, siejo su turto dalies grąžinimu kartu su pajumi. Tačiau turto dalies grąžinimas kartu su pajumi nėra šios bylos dalykas, tai savarankiškas ginčo objektas, dėl kurio savo tariamai pažeistas teises ieškovas gali ginti pareikšdami kitą ieškinį.

Pateiktas byloje bankrutavusios kooperatinės bendrovės Jiezno vartotojų kooperatyvo 2006-10-04 pranešimas Kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai (l. 10 t. 1) patvirtina, kad ieškovas 2006-10-03 buvo informuotas apie vyksiantį 2006-10-06 Lietkoopsąjungos narių neeilinį susirinkimą ir numatytą svarstyti klausimą dėl ieškovo narystės Sąjungoje nutraukimo. Aplinkybė, kad pranešimas buvo gautas likus trumpesniam, negu Sąjungos įstatų 4.6 p. numatytam 5 dienų terminui iki susirinkimo, vertintina kaip formali, neturėjusi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui, nes neturėjo jokios įtakos ieškovo teisėms ir interesams. Po sprendimo priėmimo per visą bylos nagrinėjimo procesą nepaaiškėjo kokie nors nauji faktai, kurie būtų galėję turėti kokią nors esminę įtaką priimant 2006-10-06 sprendimą ar būtų galėję objektyviai nulemti kitokio sprendimo priėmimą.

Remiantis aukščiau aptartais argumentais, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos ieškovo aktyviai veiklai (narystei) Lietkoopsąjungoje (CPK 185 str., 329 str. 1 d.), neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kooperatinių bendrovių steigimo tikslus, jų narystės sąjungose pagrindus bei Sąjungos kompetenciją sprendžiant dėl faktiškai negalinčio dalyvauti veikoje dėl vykdomos bankroto procedūros nario pašalinimo (CPK 330 str.), tuo pačiu nepagrįstai patenkino ieškinį. Skundžiamas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), kuriuo ieškinys atmetamas, atsakovo naudai iš ieškovo priteisiamos patirtos apeliacinės instancijos teisme žyminio mokesčio išlaidos – 114,70 Lt (CPK 93 str. 3 d.) bei pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos – 9 440,00 Lt (l. 90-91 t. 3, CPK 98 str. 3 d.), viso 9 554,70 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovo Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos (į.k. 110054563, Gedimino per. 28-2, LT-01104, Vilnius) naudai 9 554,70 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo bankrutavusios kooperatinės bendrovės Jiezno vartotojų kooperatyvo (į.k. 170655839, Vytauto g. 30, Jieznas, Prienų r. sav.).

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Henrichas JaglinskisEgidijus Žironas