Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, turintis nepilnametį vaiką, dirbantis (vykdantis individualią veiklą), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bausmę atlikęs, iš probacijos tarnybos registro išregistruotas 2022 m. gruodžio 7 d.;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant P. K. bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmę atlikęs, iš probacijos tarnybos registro išregistruotas 2024 m. gruodžio 5 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

P. K. 2024 m. sausio 8 d. apie 22.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia parvertė ant grindų savo sugyventinę V. R., grumtynių metu sugriebė jai už plaukų bei juos tempė, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, mažiausiai du kartus įspyrė į galvos sritį, bei smūgiavo savo galva į V. R. veidą, padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kairės galvos pusės sumušimą ir tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos narei V. R. fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Pirmiau aprašyti veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis P. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad prieš savo draugę (V. R.) nesmurtavo. V. R. norėjo jam „įkasti“ ir iškvietė policiją. Jis nenusileidžia žodžiais, neleidžia „lipti ant galvos“. V. R. nori, kad jis (kaltinamasis) nusileistų. Ji pasako griežtesnį žodį, tada ir jis atsako tuo pačiu, tokios provokacijos dažnai būna. Kai jis būna neblaivus, nori skambinti draugams, o ji neleidžia. Kai abu būna blaivūs, nesipyksta. Tą dieną grįžo iš darbo Vilniuje, buvo išgėręs alaus. V. R. supyko, neįsileido į namus. Nežino, ar namuose V. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Vizualiai matomų sužalojimų ant jos nepastebėjo. Jis (kaltinamasis) V. R. buvo išprovokuotas. Matosi vaizdo įraše, kad ji (nukentėjusioji) ant jo (kaltinamojo) užlipusi, jis nemušė nukentėjusiosios. Peilius buvo surinkęs, kad jie „neskraidytų“ po namus. Nesmūgiavo V. R. nei karto. Nežino, kaip jai buvo praskelta lūpa, gal per grumtynes. Jam (kaltinamajam) buvo praskelta galva. Mano, kad nukentėjusioji specialiai paprašė dukros, kad iškviestų policiją. Plaukų specialiai nerovė. Tik iš vaizdo įrašo girdėjo, kaip sakė, kad jis rauna plaukus. Viskas buvo seniai, nelabai atsimena aplinkybes. Kas pirmas pradėjo fizinius veiksmus, neprisimena. Jeigu jis būtų atlikęs kokį fizinio smurto veiksmą, pasekmės būtų kitokios. Tą dieną su V. R. alkoholio kartu nevartojo. Po 2024 m. sausio 8 d. konfliktų, pykčių taip pat buvo.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Įrašo trukmė 30 min. Atvykusius pareigūnus pasitinka moteris (A. M.). Vaizdo įrašo 03:23 minutę atsidaro buto durys, girdisi triukšmas, pareigūnas rankose laiko elektroimpulsinį prietaisą, liepia vyrui (P. K.) atsitraukti, jam nepaklusus, panaudoja prietaisą. Bute ant žemės matoma sėdinti moteris (V. R.). Pareigūnas pamato ant žemės, prie lauko durų peilius, juos paspiria. Vaizdo įrašo 04:50 minutę matyti, kaip ant sofos sėdi V. R., tada atsistoja. Ant jos kelnių matomos dėmės. Pareigūnė paklausia jos, ar peiliu nesužeidė, V. R. sako, kad ne. Pareigūnas sako, kad ant P. K. mato kraują, V. R. sako „tai nuo manęs čia“. Pareigūnė su V. R. išeina į kitą kambarį, pareigūnė liepia jai pasakoti, kas nutiko. V. R. sako: „man visą galvą sudaužė. Aš pati jį įsileidau, jis atvažiavo su alkoholiu ir girtas. Mes su dukra išgyvenom netektį ir verkėm. Aš jam sakiau išvažiuok, bet jis neišvažiavo. Prasidėjo smurtas visoks (rodo į galvą, kaklą), ir plaukai... Dukrai sakiau iškviesti jus, nes pati negalėjau. Čia nėra pirmas kartas“. Pareigūnė klausia kodėl ji jį įsileido. V. R. sako: „ilgą laiką neįsileidau, ir dabar įsileidau“. V. R. verkia, sako „aš nenoriu nieko, tik išvežkit jį“. Pareigūnė klausia V. R., ar jis smurtauja ne pirmą kartą. V. R. sako: „ne pirmą kartą, aš niekada nesakiau, bet ne pirmą. Buvo sumušęs, kojos raumuo trūkęs, su „fanarais“ buvau. Jis žinomas policijai“. Toliau užfiksuota, kaip atvyksta medikai, pareigūnė pasako „jai yra nudaužtas dantis, įskelta lūpa, išrauti plaukai“ (1 t., b. l. 83–85).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. kovo 15 d. specialisto išvados Nr. G 549/2024(02) matyti, kad V. R. konstatuota muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kairės galvos pusės sumušimas. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024 m. sausio 8 d. ir būdu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą. Išvadoje taip pat aprašyti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys, iš kurių matyti, kad kvietimo laikas – 2024 m. sausio 8 d. 22.37 val., susimušė su sugyventiniu, rodo nuskeltą dantį, paskui prisipažįsta, kad plomba tik numušta. Prakirsta viršutinė lūpa, guzas galvos kairėje viršugalvyje. Diagnozė: sukrėtimas (1 t., b. l. 78,79).

III. Įrodymų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio BK straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, baudžiamąją atsakomybę numatanti tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

P. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai V. R. nepripažino, paaiškino, kad prieš ją nesmurtavo, nukentėjusiosios nemušė. Taip pat paaiškino, kad su V. R. vyko žodinis konfliktas, jis (kaltinamasis) nukentėjusiosios buvo išprovokuotas, nukentėjusiajai nesmūgiavo nei karto, kaip jai buvo praskelta lūpa, nežino, gal per grumtynes, plaukų nukentėjusiajai specialiai nerovė, o peilius buvo surinkęs, kad jie „neskraidytų“ po namus. Taigi kaltinamasis neneigė to, kad tarp jo ir sugyventinės V. R. 2024 m. sausio 8 d. vakare vyko abipusis žodinis konfliktas, grumtynės, tačiau tvirtino, kad fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų kontekste, P. K. nurodytą įvykio versiją atmeta, kaip nepagrįstą. Kaltinamojo parodymus paneigia kiti bylos įrodymai, kurių visuma patikimai įrodo, kad P. K. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teismas neturi pagrindo liudytojos parodymų nelaikyti patikimais ir jais nesivadovauti, kadangi liudytoja parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, asmeninis suinteresuotumas šioje byloje nenustatytas (nenustatyta, kad liudytoja būtų asmeniškai pažįstama su kaltinamuoju ir (ar) nukentėjusiąja, siektų apkalbėti kaltinamąjį duodama melagingus parodymus). Tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą duoti liudytojos parodymai yra nuoseklūs, prieštaravimai juose nenustatyti. Be to, liudytojos G. K.-Š. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Akivaizdūs sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno buvo užfiksuoti tyrėjo E. V. 2024 m. sausio 8 d. surašytame tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodytas sužalojimų pobūdis bei jų vieta ant nukentėjusiosios kūno, taip pat aprašytos iš įvykio vietoje buvusių asmenų paaiškinimų nustatytos ir pačių pareigūnų įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybės. Kaip matyti iš tarnybiniame pranešime esančios informacijos, ant V. R. rankų, galvos, veido buvo matomi patinimai, nubrozdinimai, kraujosruvos, žaizda, paraudimai, buvo išpešti plaukai. Bendraudama su pareigūne, V. R. nurodė, kad prieš ją fizinį smurtą naudojo ir sužalojimus padarė sugyventinis P. K.. Aplinkybę, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo P. K., atvykusiems pareigūnams nurodė ir nukentėjusiosios dukra A. M., kuri ir iškvietė pagalbą, paskambindama į bendrąjį pagalbos centrą. Kaip matyti iš 2024 m. sausio 16 d. kitų objektų (bendrojo pagalbos centro skambučių įrašo) apžiūros protokolo, A. M. kvietė pagalbą dėl prieš jos mamą naudojamo fizinio smurto, nurodydama, kad sugyventinis muša mamą, tempė už plaukų, juos išpešė, girdėjo mėtomus peilius.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės atitinka ir nukentėjusiosios V. R. pokalbio su policijos pareigūne G. K.-Š. turinį, kuris užfiksuotas 2024 m. vasario 15 d. kitų objektų (pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų) apžiūros protokole. Bendraudama su pareigūne, V. R. nurodė, kad prieš ją smurtavo P. K., kad jai sudaužė galvą. Kalbėdama apie panaudotą smurtą, nukentėjusioji rodė galvą, kaklą, užsiminė apie plaukus, o iš karto po įvykio (2024 m. sausio 9 d. nuo 00:25 val. iki 00:36 val.) atliekant jos kūno apžiūrą, pati parodė kūno vietas, kurios buvo sužalotos. Iš 2024 m. sausio 9 d. asmens apžiūros protokole užfiksuotų nukentėjusiosios kūno apžiūros aplinkybių matyti, kad V. R. parodė galvos sritį (dešinį skruostą, viršutinę lūpą, galvos plaukuotą sritį kairėje pusėje ir gale, kairę ir dešinę rankas, kaklą). Ant visų nurodytų kūno vietų, išskyrus kaklą, buvo užfiksuoti vizualiai matomi sužalojimai (patinimas, kraujosruva, žaizda ant lūpos, patinimas plaukuotoje galvos dalyje, nubrozdinimai ir paraudimai ant rankų, įbrėžimas). Objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manymui, jog V. R. galėjo būti sužalota (susižaloti) iki šioje byloje vertinamo įvykio, byloje nėra. Tokios galimybės buvimą, be pirmiau aptartų įrodymų, paneigia ir valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. kovo 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 549/2024(02) pateiktos išvados. Atlikus V. R. medicininių dokumentų tyrimą, teismo medicinos ekspertė pateikė išvadas, kad V. R. konstatuoti sužalojimai – muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kairės galvos pusės sumušimas – galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laikus (2024 m. sausio 8 d.) ir būdu, sužalojimai nėra būdingi griuvimui ir galėjo būti padaryti dviem ar daugiau trauminių poveikių. Konstatuoti sužalojimai, iš kurių kiekvienas sukelia fizinį skausmą, įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvados pateiktos įvertinus tiriamo įvykio aplinkybes (užduoties turinį) bei informaciją, užfiksuotą greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Specialistei atlikus šių duomenų visumos vertinimą, nenustatyta, kad V. R. konstatuoti sužalojimai nėra suderinami su jos nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis ji buvo sužalota.

Pirmiau aptarti duomenys gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir juos sujungus į vientisą loginę grandinę nekyla abejonių dėl to, kad P. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę V. R., padarydamas jai sužalojimus, sukėlusius fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors nukentėjusioji V. R., taip pat ir liudytoja A. M., teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaičius jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir palyginus juo su kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir šiame nuosprendyje aprašytais įrodymais, esminiai prieštaravimai nebuvo nustatyti. Nukentėjusiosios ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai kitų pirmiau šiame nuosprendyje aptartų ir įvertintų įrodymų patikimumo nepaneigia.

Nukentėjusioji V. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaip minėta, duoti parodymus atsisakė, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jokių pretenzijų P. K. neturi ir nenori, kad tyrimas būtų tęsiamas, nes su P. K. susitaikė. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius, ikiteisminis tyrimas pradedamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios. Iš pranešimo apie pradėta ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas dėl to, kad P. K., būdamas neblaivus, fiziškai smurtavo prieš neblaivią sugyventinę V. R., sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Pagal šią normą asmens šeimos nariui prilyginamas ir sugyventinis. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji tvirtino, kad įvykio metu (taip pat ir bylą nagrinėjant teisme) jie buvo (yra) sugyventiniai, t. y. šeimos nariai. Taigi šiuo atveju nustačius, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį (smurtauta artimoje aplinkoje), ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir tolesnei jo tąsai nukentėjusiosios V. R. pozicija dėl ikiteisminio tyrimo pradžios (eigos) nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Taigi nėra pagrindo ir išvadai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą ir jį vėliau tęsiant prieš nukentėjusiosios valią, buvo pažeistos ikiteisminį tyrimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso normos.

Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad P. K. padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama, kaip mažareikšmė. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Aktualu pažymėti, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, vis tik kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, kadangi smurtas artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei, yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms.

Teismo vertinimu, kaltinamojo P. K. panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, nukentėjusiajai sukeltos pasekmės fizinei sveikatai, kitos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius atitinkantys nuteistojo veiksmai gali būti vertinami kaip mažareikšmiai. P. K. be jokios priežasties, būdamas neblaivus, namuose smurtavo prieš sau artimą asmenį – sugyventinę V. R., fizinio smurto veiksmas nebuvo vienkartinis ar spontaniškas, truko kurį laiką, sužalojimai buvo padaryti keliais trauminiais poveikiais, skirtingose kūno vietose, dėl žaizdos viršutinėje lūpoje ir kairės galvos pusės sumušimo nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat sukeltas fizinis skausmas. Esant šioms aplinkybėms, pripažinti veiką mažareikšme pagal BK 37 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus daroma išvada, kad kaltinimas P. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai V. R. pasitvirtino, jo veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, kaltė įrodyta bylos duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 20 straipsnyje. Nors kaltinamasis nepripažino, kad žodinio konflikto ir grumtynių metu prieš nukentėjusiąją V. R. naudojo fizinį smurtą, rašytiniai bylos duomenys, jiems neprieštaraujantys liudytojos parodymai kaltinamojo parodymus paneigia. Įvertinus P. K. parodymus kitų įrodymų kontekste, juos pripažinti objektyviai ir patikimais nėra pagrindo, todėl jie vertintini kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nenustatyta, kad P. K. siekė (turėjo tikslą) sukelti nukentėjusiajai V. R. fizinį skausmą, sutrikdyti jai sveikatą, tačiau pagal objektyviuosius veikos požymius (atliktų fizinio smurto veiksmų pobūdį, intensyvumą) kaltinamasis neabejotinai turėjo suprasti, kad dėl suduotų smūgių, plaukų tempimo, nukentėjusiajai gali būti padaryti sužalojimai, sutrikdyta sveikata, ji gali jausti skausmą, taigi nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, visi šio nusikaltimo sudėtį sudarantys požymiai yra įrodyti ir pagrįsti bylos duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

P. K. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris laikomas nesunkiu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltės nepripažino, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad P. K. praeityje buvo teistas už nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį) (1 t., b. l. 108–111), paskirtą bausmę atliko 2022 m. gruodžio 7 d., per 3 metus, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl nusikalto. P. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė nurodyta jam pareikštame kaltinime, jos kaltinamasis neneigė, pripažino, kad konflikto metu buvo neblaivus, paaiškino, kad jam būnant blaiviam, konfliktai nekyla. Kaltinamojo neblaivumas nustatytas ir patikrinus alkotesteriu (nustatytas 1,72 promilių girtumas). Atsižvelgus į tai, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką P. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis nevedęs, tačiau kaip paaiškino teisiamajame posėdyje, yra sukūręs šeiminius santykius su V. R., turi nepilnametę dukrą, dirba (nuo 2006 m.), šiuo metu vykdo individualią veiklą (duomenys iš Liteko), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus pateiktos informacijos matyti, kad P. K. baustas administracine tvarka (už pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nevykdymą, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, transporto priemonių stovėjimą reguliuojančių kelio ženklų nesilaikymą, važiavimą be bilieto), nuobaudos galiojančios (1 t., b. l. 118, 119). Kaltinamasis Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė (1 t., b. l. 126), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 125).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Įvertinus tyčinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nusikalstamos veikos stadiją – baigtas nusikaltimas, tai, kad kaltinamasis praeityje teistas taip pat už nusikaltimą žmogaus sveikatai, už kurio padarymą jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, nusikalto praėjus kiek daugiau, nei 1 metams po bausmės pabaigos, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nenustačius lengvinančių aplinkybių, P. K. skirtina arešto bausmė, artima vidurkiui pagal BK 49 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, nors smurtavo prieš artimą asmenį, tačiau po įvykio su nukentėjusiąja susitaikė ir toliau kartu gyvena, įvertinus nukentėjusiosios poziciją dėl kaltinamajam taikytinos atsakomybės (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji patvirtino jokių pretenzijų kaltinamajam neturinti, civilinio ieškinio nereiškė), darytina išvada, jog kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės nėra būtinas.

Nors kaltinamasis už smurtinį nusikaltimą, kaip minėta, teisiamas antrą kartą, o 2024 m. sausio 10 d. jo atžvilgiu priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę), vis tik atkreipiamas dėmesys, kad po šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo, P. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Įvertinus visumą pirmiau aptartų aplinkybių, esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, arešto bausmės vykdymas atidėtinas, atidėjimo terminą nustatant artimą vidurkiui pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, netaikant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas bus proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui teisinė priemonė ir ne tik nubaus nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir skatins jį laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikalsti, užtikrins teisingą pusiausvyrą tarp siekio nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir taikomų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką P. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neneigė, kad alkoholio vartojimas turi įtakos jo elgesiui, jam skirtina BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, vadovaujantis BK 72² straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

P. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2024 m. sausio 8 d. 22.35 val. (1 t., b. l. 135, 136). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. sausio 9 d. nutarimu paleistas į laisvę 2024 m. sausio 9 d. 12.27 val. (1 t., b. l. 139). BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kaltinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant <...> vienai arešto parai. Atsižvelgiant į tai, P. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 8 d. 22.35 val. iki 2024 m. sausio 9 d. 12.27 val. (1 diena) įskaitytinas į paskirtą arešto bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai V. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 466,67 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę, be kita ko, nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš dokumentų, pateiktų kartu su pažyma, matyti, kad nukentėjusiajai V. R. antrinė teisinė pagalba buvo suteikta valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi šiuo atveju nukentėjusioji išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti nepatyrė, o BPK numato galimybę iš kaltu pripažinto asmens priteisti tik nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas. Įvertinus aptartas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš P. K. nepriteistinos.

Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam A. K. buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis turto neturi, nedirba, pajamų negauna, turi nesumokėtų administracinių baudų), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- plaukų kuokštas, surastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t., b. l. 96–98), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas);

- įvykio vietos apžiūros metu paimti peiliai, kurie 2024 m. kovo 1 d. pakvitavimu grąžinti V. R. (1 t., b. l. 94), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini V. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302–308 straipsniais, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į P. K. paskirtą arešto bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 8 d. 22.35 val. iki 2024 m. sausio 9 d. 12.27 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, P. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, P. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 10 punktu, paskirti nuteistajam P. K. įpareigojimą per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo P. K. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- plaukų kuokštą, surastą ir paimtą įvykio vietos apžiūros metu, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- įvykio vietos apžiūros metu paimtus peilius, kurie 2024 m. kovo 1 d. pakvitavimu grąžinti V. R., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti V. R..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.