Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos (apeliantės) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotiems atstovams A. P. ir G. M.,

suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Algirdui Gintarui Peredniui,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Prašyme nurodoma, kad pagrindas išduoti teismo leidimą paimti iš tėvų vaiką yra tėvo nusišalinimas nuo vaiko auklėjimo, ugdymo, nesirūpinimas jo kasdieniais poreikiais, motinos piktnaudžiavimas alkoholiu, negebėjimas pasirūpinti vaiku bei atliepti vaiko poreikių, negebėjimas vaikui užtikrinti saugios aplinkos dėl ko kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Tarnyba paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Tarnyboje buvo gautas anoniminis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena moteris, kuri neprižiūri vaiko, vaikas alkanas, galimai badauja. Jame teigiama, kad moteris niekur nedirba ir galimai turi priklausomybę nuo alkoholio arba nuo narkotikų. Nurodė, kad reaguojant į gautą pranešimą, (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistai nuvyko nurodytu adresu, kur juos pasitiko suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), kuri pakvietė Tarnybos specialistus užeiti į kiemą, o pati pasišalino. Nurodė, kad Tarnybos atstovams paskambinus telefonu, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jai ir jos dukrai yra viskas gerai ir su Tarnybos specialistais nebendravo. Tarnybos teigimu, 2022 m. rugpjūčio 18 d. pakartotinai nuvykus, (duomenys neskelbtini) durų neatidarė, nors buvo matyti, kad namuose kažkas yra. Vėliau kartu su (duomenys neskelbtini) Tarnybos atstovams užėjus į namo vidų ir paaiškinus, kad gautas skundas dėl dukros nepriežiūros bei paklausus kur yra dukra, (duomenys neskelbtini) aiškino, kad vaikas yra mokyklos stovykloje, vėliau, kad (duomenys neskelbtini) pas krikšto mamą (duomenys neskelbtini). Tarnybos atstovai nurodė, kad mergaitės namuose nebuvo. Pažymėjo, kad namuose beveik nėra baldų, tik užėjus dvelkė nemalonus kvapas, buvo netvarkinga, taip pat buvo visiškai tuščias šaldytuvas. Tarnybos atstovams kalbantis su (duomenys neskelbtini), nuo jos sklido alkoholio kvapas. (duomenys neskelbtini) aiškino, kad jai atostogos, todėl gali vartoti alkoholį nesitvarkyti. Susisiekus su (duomenys neskelbtini), ji paaiškino, kad pas ją vaiko nėra ir nežadėjo artimiausiu metu atvykti, taip pat nurodė, kad daug metų pataikavo (duomenys neskelbtini) ir kartu su ja melavo apie mergaitės gyvenimą. Pasakė, kad motina mergaitę nuo specialistų gali slėpti savo automobilio bagažinėje arba šalia namo esančioje daržinėje, buvo sunerimusi dėl vaiko saugumo, prašė gelbėti mergaitę, nes jai namuose nėra gerai. Tarnyba nurodė, kad tą pačią dieną buvo iškviesti policijos pareigūnai, kad galima būtų užeiti į namus ir išsiaiškinti, kur yra vaikas. Atvykus pareigūnams, (duomenys neskelbtini) ilgai neatidarė durų, kur yra vaikas nepasakė. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė. Paaiškino, kad vėliau policijos pareigūnai iškvietė medikus, kad nustatytų motinos sveikatos būklę, nes pastaroji elgėsi neadekvačiai, bėgiojo kieme, vis kažkam skambino ir nesakė, kur yra dukra. (duomenys neskelbtini) kaimynė (duomenys neskelbtini) nurodė, kad mergaitė galėtų būti mokyklos organizuojamoje stovykloje. Tarnybos atstovams susisiekus su vaiko lankomos mokyklos stovyklos organizatore, ji patvirtino, kad vaikas (duomenys neskelbtini) po bažnyčios buvo mokykloje organizuojamoje stovykloje, iš jos apie išėjo 14 val. Mergaitė buvo linksma, bendravo. Stovyklos organizatorė minėjo, kad (duomenys neskelbtini) vakare bus organizuojama naktis mokykloje, mergaitė taip pat žadėjo dalyvauti. Tarnybos atstovams pakalbinus kaimo vaikus, pastarieji apie (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad mergaitė labai retai išeina į kiemą ir su niekuo nebendrauja, neturi draugų. Tarnybos prašyme nurodoma, kad ieškant vaiko buvo bendrauta su jos mokytoja, kuri paaiškino, kad paskutinį kartą vaiką matė mokyklos rengiamoje stovykloje (duomenys neskelbtini); Tarnyba pažymėjo, kad telefonu buvo bendrauta su vaiko senelėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jos nurodė, kad bendrauti su anūke draudžia vaiko motina, bei, kad vaiko nematė apie 2 metus. Tarnyba nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su dukra pati atvyko į policijos komisariatą, kur Tarnybos specialistai vertino vaiko situaciją. Mergaitė pasakojo, kad su mama buvo pas jos draugę (duomenys neskelbtini), vasarą buvo namuose su mama, kelias dienas lankė mokyklos stovyklą. Vaikas nurodė, kad tą dieną dar nieko nevalgė, nes su mama vėlai atsikėlė ir išvažiavo į policiją.

3. Tarnybos teigimu, nurodytų aplinkybių pagrindu vaiko situacijos vertinimo metu nustatyti rizikos veiksniai: vaiko gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, o vaiko atstovai pagal įstatymą neįvertina tokio pavojaus arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir gyvybę. Nurodė, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaikas paimtas iš nesaugios jam aplinkos. (duomenys neskelbtini) vaikas laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) paramos šeimai ir vaikams centre, adresu (duomenys neskelbtini); šiuo metu vaikas gyvena laikinos globėjos šeimoje. Pažymėjo, kad darbui su motina (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi dėl mobiliosios komandos darbui su šeima sudarymo bei atvejo vadybos inicijavimo. Motina su specialistais nebendradarbiauja. Tarnyba taip pat pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šeimoje nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga gavo anoniminį pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Tarnyba nurodė, kad vaiko tėvas nusišalino nuo vaiko auklėjimo ir rūpinimosi, neteikia išlaikymo, nors išlaikymas priteistas teismo sprendimu, išvyko į (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta ir kiti kontaktai nežinomi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą, kuriame reiškia šiuos reikalavimus: 1) įteisinti ir patvirtinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-9800-424/2022; 2) išduoti teismo leidimą grąžinti vaiką motinai; 3) priteisti kompensaciją pinigine išraiška iš Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų, už moralinę žalą. Suinteresuoto asmens teigimu, vaikas net pirmosios instancijos teismo prašymu nebuvo atvestas į teismo posėdį, galimai buvo slepiamas. Nors Tarnybos atstovai yra nurodę, kad vaikas yra (duomenys neskelbtini) paramos šeimai ir vaikams centre, tačiau suinteresuotas asmuo teigia dukros ten neradusi, be to, centro darbuotojos ir gyventojos nurodė, kad mergaitės ten niekada ir nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

16. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė naujus įrodymus – telefoninio pokalbio garso įrašą.

17. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teikdama naujus įrodymus suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) neprašo jų prijungti prie bylos ir nenurodo argumentų, kurių pagrindu teikiami įrodymai turėtų būti prijungiami prie bylos medžiagos. Pastebėtina ir tai, kad iš teikiamo telefoninio pokalbio garso įrašo neįmanoma nustatyti, kada šis įrašas buvo daromas, taip pat negalima identifikuoti pokalbyje dalyvaujančių asmenų tapatybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teikiamą įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl prašymo išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų (ne)pagrįstumo

19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš jos tėvo ir motinos teisėtumo. Nesutikdama su skundžiama nutartimi Tarnyba nurodė, kad nagrinėdamas prašymą pirmosios instancijos teismas nepasidomėjo dabartine vaiko situacija bei nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas išklausyti vaiko nuomonę teisme. Pasak apeliantės, teismas atmetė jos prašymą dėl teismo leidimo išdavimo remdamasis tik vaiko motinos paaiškinimais.

20. Įstatymų leidėjo įtvirtinta, jog tuo atveju, kai egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis). CK 3.254 straipsnis nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui; 4) tėvai yra nežinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai); 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs nepilnamečiai.

21. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).

22. CPK XXXIX skyriaus normos (579–582 straipsniai) reglamentuoja bylų dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimo tvarką. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

23. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir VTAPĮ) 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020). Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

24. Nagrinėjamu atveju Tarnyba suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nustatė tokius rizikos veiksnius: vaiko gyvenimo sąlygos (buities, gyvenamosios aplinkos (būsto) veiksniai) kelia realų pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus žalos arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir (ar) gyvybę. Tarnybos pateiktais duomenimis, motina slepia vaiką nuo Tarnybos specialistų, namuose netvarka, nėra jokio maisto (tuščias šaldytuvas), beveik nėra baldų. Pasak Tarnybos, bendraujant su vaiko motina nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji elgėsi neadekvačiai. Tarnyba taip pat nustatė, kad vaiko tėvas gyvena užsienyje, vaiko neaugino, tuo tarpu kitų asmenų, galinčių pasirūpinti vaiku, nėra.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų, jog yra kilęs realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog faktai, kurių pagrindu Tarnyba daro išvadas apie vaiko gyvenimo sąlygas yra iš esmės vienkartinio pobūdžio.

26. Pažymėtina, jog nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

27. Šiuo atveju bylos duomenys neleidžia spręsti, kad vaiko motina piktnaudžiauja alkoholiu. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 18 d. metu, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), išvežusi savo dukrą pas draugę į (duomenys neskelbtini) ir likusi viena namuose, išgėrė nedidelį kiekį alkoholio, tačiau nurodė, kad nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad suinteresuotas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ši Tarnybos nurodyta aplinkybė laikytina neįrodyta.

28. Pažymėtina, jog Tarnyba atskirajame skunde, kaip vieną iš nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino nutarties priėmimo metu buvusios vaiko situacijos ir nesiėmė aktyvių veiksmų, jog teisme būtų išklausta vaiko nuomonė. Viena vertus, byloje nėra ginčo, jog nepilnametė (duomenys neskelbtini) nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme, antra vertus, priežastys, dėl kurių mergaitė nebuvo apklausta, vertintinos prieštaringai, kadangi teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 12 d. metu, vaikas buvo Tarnybos žinioje, todėl būtent ši proceso šalis ir turėjo užtikrinti vaiko atvykimą į teismą apklausai. Vis dėlto, kaip Tarnybos atstovas paaiškino 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, telefoninio pokalbio su pirmosios instancijos teismo darbuotojais metu buvo sutarta, kad vaikas neatvyks į teismą apklausai.

29. VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vis dėlto, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę būti išklausytam tokios kategorijos bylose. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo jurisprudencijoje pabrėžia šios teisės reikšmę, taikydamas ir aiškindamas Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos tekstas griežtai nenustato būtinos išklausymo formos (gali būti tiesiogiai ar per atstovą) (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. ir M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13).

30. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareigą būti aktyviam sprendžiant su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijusius klausimus, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas 2022 m. spalio 18 d. posėdžio metu išklausė vaiko nuomonę dalyvaujant Tarnybos darbuotojams ir psichologui. Apklausta nepilnametė (duomenys neskelbtini) nurodė, jog ilgisi mamos ir namuose kartu gyvenančių šunų. Mergaitė teigė, kad jaučiasi liūdna būdama be mamos.

31. Šiuo konkrečiu atveju vertinat vaiko gyvenimo sąlygas ir jų įtaką vaiko vystymuisi, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvui, jog ta aplinkybė, kad šaldytuve nėra maisto produktų ar, jog byloje nustatyta, kad mergaitė, iš ryto atvykusi į policiją nurodė, kad tądien dar nieko nevalgė nereiškia, jog vaikas sistemingai jaučia maisto trūkumą. Pažymėtina, jog apklausta teisme nepilnametė (duomenys neskelbtini) nurodė, kad namuose gamina mama ir pusryčius, ir pietus, mergaitė moka pasigaminti nesudėtingus patiekalus ir pati, kadangi namuose visuomet yra maisto. Vaikas taip pat nurodė, kad gyvendama su mama dažnai vykdavo kartu apsipirkti į maisto prekių parduotuvę. Šios vaiko nurodytos aplinkybės patvirtina, kad mergaitė nejaučia sistemingo maisto trūkumo.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į prioritetinę vaiko teisę augti biologinėje šeimoje, konstatuoja, jog Tarnyba, vertindama vaiko situaciją ir priimdama sprendimą paimti vaiką iš mamos, rėmėsi nepasitvirtinusiomis aplinkybėmis (dėl motinos piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu) bei subjektyviai vertino situaciją šeimos namuose (dėl tvarkos namuose, vaiko maitinimo ir kt.). Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad nepilnametės (duomenys neskelbtini) gyvenimas kartu su motina (duomenys neskelbtini) jos namuose, nekelia pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kadangi vaiko motina deda pakankamai pastangų, siekdama užtikrinti vaiko interesus ir tinkamas gyvenimo sąlygas.

33. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vaiko tėvo (duomenys neskelbtini) nedalyvavimas vaiko auklėjime bei ryšių su vaiku nepalaikymas nėra pagrindas paimti vaiką iš tėvo. Pažymėtina, kad Tarnyba iš esmės nenurodė jokių argumentų, kodėl aptartas skundžiamos teismo nutarties motyvas yra nepagrįstas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad spręsti dėl vaiko paėmimo iš tėvo, kuris su vaiku negyvena ir nepalaiko jokių ryšių nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl prašymas šioje dalyje atmestas pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų, išdavimu, visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai nutarė prašymo dėl teismo leidimo išdavimo netenkinti, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Dėl suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 20 d. procesinių prašymų pažymėtina, kad atmetus atskirąjį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra pagrindo spręsti dėl suinteresuoto asmens prašymų įteisinti ir patvirtinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-9800-424/2022 bei išduoti teismo leidimą grąžinti vaiką motinai. Kiek tai susiję su prašymu priteisti kompensaciją pinigine išraiška iš Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų už moralinę žalą, pažymėtina, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) išaiškintina jos teisė pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ginčo teisenos tvarka.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.