- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- 2YT-22599-1086/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08839-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2025 m. rugsėjo 2 d. teisme gautas pareiškėjos R. J. pareiškimas, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J. priėmė palikėjo K. V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis K. V. J. su kuriuo susituokė (duomenys neskelbtini) Kooperatinį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja įsigijo dar prieš santuoką, tačiau nebuvo pilnai išsimokėjusi. 1992 m. birželio 16 d. išsimokėjo už butą, kuriame gyveno jau kartu su sutuoktiniu iki jo mirties. K. V. J. vaikų neturėjo, į palikimą daugiau niekas nepretenduoja ir neprieštarauja. Pareiškėja faktiškai pradėjo viena visą turtą valdyti, likdama gyventi toje pačioje vietoje kur buvo sukauptas ir įgytas jos ir vyro turtas, iš karto po patikėjo mirties, t. y. nepraleisdama CK įvirtinto trijų mėnesių termino palikimui priimti, toliau aktyviais veiksmais tęsė jo valdymą - mokėjo minėto buto mokesčius už komunalinius patarnavimus bei toliau naudojosi bute esančiais daiktais. Tokiu būdu mirusio vyro palikimą priėmė faktiniu valdymu. Dėl vyro palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, manydama, kad po vyro mirties likęs nekilnojamas turtas visas priklauso jai kaip ir kilnojamieji daiktai, kuriuos naudoja. Nuvykus pas notarę paaiškėjo, kad K. V. J. palikimas nėra priimtas ir ji negali pilnai juridiškai disponuoti nekilnojamu turtu, dėl šių priežasčių pareiškėjai reikalingas juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) pateiktame atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes, todėl prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
4. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
6. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
7. Byloje esantys duomenys – santuokos liudijimas, kuriame liudijama apie R. J. ir K. J. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos biure įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat mirties įrašas, patvirtinantis pareiškėjos sutuoktinio K. J. mirtį ir duomenys iš 2021 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo patvirtina, kad pareiškėjai R. J. priklauso nuosavybės teise nekilnojamas turtas – butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus kodas (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėja faktiškai valdo minimą turtą įrodo ir prie bylos duomenų pridėtos jos vardu apmokėtos sąskaitos už (duomenys neskelbtini), butui teiktas paslaugas. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei kitų pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėja faktiškai valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tiek prieš sutuoktinio mirtį, tiek ir po jo mirties. Iš VĮ „Registrų centro“ duomenų matyti, kad pareiškėja gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), nuo 1970 m. spalio 23 d.
8. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name / bute, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011).
9. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama priimti palikimą turto faktinio valdymo perėmimo būdu (CPK 178, 185 straipsniai).
10. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja įrodė aplinkybę, kad po jos sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, faktiškai valdydama paveldimą turtą, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
12. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus kodas (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai valdydama R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas registruotinas turtas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.