- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- eAN2-339-634/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00441-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pažeidėjas
- G. K.
- Advokatai
- Raimonda Lazauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu G. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, už tai, kad jis, (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 26 d. 17 val. 10 min., vairavo mopedą „Joyor S10-S-Z“, kuris varomas elektros varikliu ir kurio galingumas 2000 w (nutarime nurodyta 2000 kw, kas laikytina rašymo apsirikimu), neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės, kai ši yra atimta. Transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14, 226 punktus, ir jam paskirta 800 Eur bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių ir paskirtas daikto konfiskavimas, tai yra konfiskuota transporto priemonė - mopedas.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu, G. K. (toliau ir - pareiškėjas, apeliantas) pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinę nutraukti, grąžinti konfiskuotą transporto priemonę bei priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės - daikto konfiskavimo: vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, G. K. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį neskyrė administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės – mopedo konfiskavimo ir grąžino jį teisėtam jo savininkui.
Šalies argumentai
4. G. K. nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną G. K. atžvilgiu pagal nutraukti; arba 2) pakeisti G. K. paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonės atėmimo terminą, jas sušvelninant kiek įmanoma daugiau; 3) priteisti G. K. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo vairuota transporto priemonė „Joyor S10-S-Z“ pagal techninius parametrus laikytina mopedu. Tokia teismo išvada prieštarauja tiek teisės aktams, tiek byloje esančių kompetentingų institucijų oficialioms išvadoms, taip pat neatitinka administracinių nusižengimų teisenos, teisės aiškinimo principų.
4.2. Pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir - SEAKĮ) 2 straipsnio 33 dalį, mopedas - tai transporto priemonė, kurios projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/h, bet ne didesnis nei 45 km/h. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 34 dalį, motociklas - tai dviratė transporto priemonė, kurios projektinis greitis yra didesnis nei 45 km/h. Apelianto vairuotos „Joyor S10-S-Z“ projektinis greitis yra 65 km/h (tai patvirtina pats teismas, taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir „Transeksta“ išvados, paties apelianto pateikti dokumentai). Tokiu atveju, vertinant pagal SEAKĮ, apelianto transporto priemonė negali būti priskirta mopedams, nes jos projektinis greitis viršija 45 km/h ribą.
4.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija rašte teismui pateikė aiškią išvadą, kad „Joyor S10-S-Z“ elektroninis paspirtukas negali būti priskirtinas elektrinėms mikrojudumo priemonėms, atsižvelgiant į jo deklaruojamus techninius parametrus aptariamas elektrinis paspirtukas turėtų būti priskirtinas motociklų kategorijai. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ byloje pateikė tokią pačią poziciją, kad vadovaujantis SEAKĮ 2 straipsnio 34 dalimi ši transporto priemonė, atitinkanti nurodytas charakteristikas, laikytina motociklu. Pats pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatuoja, kad transporto priemonė gali būti lyginama su motoriniu dviračiu, mopedu bei motociklu. Tačiau nutartyje teismas be jokio motyvavimo atmetė oficialias institucijų išvadas, vis dėlto konstatuodamas apelianto transporto priemonės priskyrimą „mopedo“ kvalifikacijai.
4.4. Pirmosios instancijos teismas cituoja, kad institucijos traktuoja transporto priemonę kaip motociklą, nutartyje konstatuoja, kad projektinis greitis yra 65 km/h, bet išvadoje priskiria ją mopedams, nepateikiant jokių motyvų, kodėl ignoruojama įstatyminė 45 km/h greičio riba. Tai laikytina esminiu nutarties motyvavimo, visapusiško bei objektyvaus aplinkybių ištyrimo trūkumu ir pažeidžia asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (EŽTK 6 straipsnis), teisingo proceso principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis).
4.5. Byloje ne kartą buvo akcentuota, jog apelianto vairuota transporto priemonė „Joyor S10-S-Z“ turėjo gamykloje įrengtą greičio ribotuvą, kuris riboja važiavimo greitį iki 25 km/h. Apeliantas nurodė, kad važiuojant keliu transporto priemonė nepasiekdavo didesnio nei 25 km/h greičio, o pasiekus šį greitį įsijungdavo ribotuvo funkcija, dėl kurios priemonė automatiškai pradėdavo stabdyti ir faktiškai negalėjo išvystyti didesnio greičio. Byloje nustatyta, kad apeliantas šią transporto priemonę įsigijo su tikslu pasiekti darbo vietą. Nusižengimo dieną važiavo iš darbo, šaligatviu, neviršijo nustatyto greičio - važiavo 6-7 km/h greičiu, atkreipdamas dėmesį į kitus gatvėje esančius asmenis. Policijos pareigūnai nenustatė greičio viršijimo ar kitų saugaus eismo taisyklių pažeidimų, nenustatė, kad buvo išimtas greičio ribotuvas. Apeliantas apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad instrukcijose nėra nurodytos jokios informacijos kaip būtų galima pakeisti paspirtuko parametrus, apart kaip paruošti paspirtuką naudojimui.
4.6. Apeliantas patvirtino, kad greičio ribotuvo nebuvo išėmęs. Pirmosios instancijos teismas šios itin svarbios aplinkybės visiškai neįvertino ir apie ją nepasisakė. Tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, nes pagal ANK 567 straipsnį, 636 straipsnį, teismas privalo įvertinti visus byloje surinktus duomenis ir motyvuotai pasisakyti dėl ginčo esmę lemiančių aplinkybių. Pagal SEAKĮ transporto priemonių klasifikacija grindžiama jų didžiausiu projektiniu greičiu. Tačiau ši sąvoka nėra vienareikšmė. Jeigu gamintojas įrengia greičio ribotuvą, apribojantį leistiną greitį iki 25 km/h ir didesnio transporto priemonė techniškai negali išvystyti (nebent ribotuvas pašalinamas) kyla esminis teisės taikymo klausimas - ar sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn turi būti vertinama teorinė konstrukcinė specifikacija (65 km/h), ar faktinės naudojimo sąlygos (<25 km/h) įvykio metu, t. y. ar administracinės atsakomybės taikymas gali būti pagrįstas vien tik techninėse charakteristikose deklaruojamu „projektiniu“ greičiu, kai faktinė techninė realybė (ribotuvas) trukdo naudojimo metu šį greitį išvystyti.
4.7. SEAKĮ 2 straipsnio 47 dalis numato, kad elektrinė mikrojudumo priemonė yra tokia, kurios galia <1 kW ir projektinis greitis <25 km/h. Nors apelianto transporto priemonės „Joyor S10-S-Z“ techninėje specifikacijoje nurodytas didesnis greitis, faktiškai, su ribotuvu, ši priemonė administracinio nusižengimo padarymo metu veikė identiškai mikrojudumo priemonėms, nes realiai neviršijo ir techniškai negalėjo viršyti 25 km/h. Taigi, apelianto įsitikinimu, pagal savo faktines transporto priemonės naudojimo charakteristikas transporto priemonė įvykio metu turėjo būti vertinama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė, o ne mopedas ar motociklas.
4.8. Kadangi apelianto transporto priemonėje greičio ribotuvas buvo gamykliškai įrengtas, nepašalinamas paprastomis vartotojo priemonėmis ir instrukcijose nebuvo nurodyta jo išėmimo galimybė, toks ribotuvas turi būti vertinamas kaip nuolatinė techninė charakteristika, dėl kurios priemonė faktiškai atitiko elektrinės mikrojudumo priemonės kriterijus. Apelianto nuomone, institucija privalėjo aiškiai nustatyti ir įrodyti, kad transporto priemonė techniniu požiūriu įvykio metu galėjo pasiekti ar buvo pritaikyta siekti projektinio 65 km/h greičio (kad ribotuvas nebuvo esminis trukdis arba buvo pašalintas/modifikuotas) ir (arba) įrodyti, kad nepaisant gamykliškai įrengto, naudotojui paprastomis priemonėmis nepašalinamo ribotuvo, transporto priemonė pagal konstrukciją priskiriama mopedų ar motociklų kategorijai ir todėl privalo būti registruojama/naudojama pagal atitinkamas taisykles. Pažymima, kad tokių įrodymų byloje nėra. Teismas priėmė nutartį nesant eksperto išvados, kad ribotuvas yra pašalinamas paprastomis priemonėmis arba kad priemonė įvykio metu realiai buvo naudojama (bei apskritai galėjo būti naudojama) daugiau nei 25 km/h greičiu be esminių modifikacijų. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų transporto priemonės faktinę galimybę pasiekti didesnį nei 25 km/h greitį esant įrengtam greičio ribotuvui.
4.9. Be to, akcentuojama, kad AB „Regitra“ atsakydama į teismui pateiktą paklausimą, pateikė informaciją, kurioje nurodoma, kad elektrinės mikrojudumo priemonės nėra registruojamos Kelių transporto priemonių registre. Šiame registre nėra įregistruota jokių priemonių su nurodytais ar panašiais duomenimis ar techniniais parametrais. AB „Regitra“ tinklapyje pateikiama detali informacija tik apie tas transporto priemones, kurios yra registruojamos Kelių transporto priemonių registre. Apie elektrines mikrojudumo priemones ar kitas panašias priemones informacijos nėra pateikta. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ atsakydama į teismo pateiktą klausimą pateikė informaciją, kad Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos turimais duomenimis, Lietuvoje techninė apžiūra nebuvo atlikta tokių ar panašių techninių parametrų transporto priemonei.
4.10. Byloje surinkti duomenys atskleidžia esminius prieštaravimus dėl ANK 424 straipsnio 5 dalies ir ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje objektyviųjų požymių buvimo apelianto veiksmuose - transporto priemonės kvalifikacijos (mopedas ar motociklas), jos techninių parametrų vertinimo įvykio metu (turi būti vertinamas projektinis greitis ar faktiškai galimas išvystyti greitis esant įrengtam ribotuvui), taip pat dėl galimybės apskritai įvykdyti įstatyme numatytas pareigas (registruoti ar apdrausti priemonę, kurios praktinio registravimo ir draudimo mechanizmo Lietuvoje nėra). Tokie neaiškumai reiškia, kad nėra pakankamai įrodymų konstatuoti objektyviąją administracinių nusižengimų pusę.
4.11. Šioje byloje institucija neįrodė, kad transporto priemonė faktiškai galėjo pasiekti >25 km/val. greitį, kad egzistavo reali galimybė ją įregistruoti, atlikti techninę apžiūrą ir apdrausti, ar, kad apeliantas elgėsi pavojingai eismo saugumui, todėl nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad G. K. veiksmai atitinka administracinių nusižengimų būtinuosius požymius.
4.12. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, kad apeliantas sąmoningai ar dėl neatsargumo būtų vengęs įgyvendinti kokias nors pareigas. Priešingai, pats teismas nutartyje nurodo, kad apeliantas neturėjo piktybiškumo ir siekio padaryti jam inkriminuoto administracinio pažeidimo. Byloje nustatyta, kad G. K. transporto priemonę įsigijo siekdamas naudotis ja kasdienėms kelionėms į darbą, važiavo šaligatviu nedideliu greičiu, policijos pareigūnai neužfiksavo nei greičio viršijimo, nei kitų KET pažeidimų, ribotuvas buvo aktyvus ir apeliantas jo nebuvo pašalinęs. Pačios valstybės institucijos (Susisiekimo ministerija, „Transeksta“, AB „Regitra“) tarpusavyje prieštaringai aiškina, kokiai kategorijai ši transporto priemonė priklauso ir ar ji turi būti registruojama/draudžiama. „Transeksta“ pasisakė, kad Lietuvoje techninė apžiūra nebuvo atlikta tokių ar panašių techninių parametrų transporto priemonei, o AB „Regitra“ pažymėjo, kad tai apskritai neįgyvendinama ir tokių transporto priemonių Lietuvoje nėra registruota.
4.13. Teismas nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas, jog išsiaiškintų, kad jo turima transporto priemonė be papildomų teisės aktuose numatytų procedūrų įvykdymo negali dalyvauti viešame eisme. Pažymima, kad SEAKĮ 25 straipsnio 12 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad elektrinės mikrojudumo priemonės, motorinio dviračio arba savo konstrukcija į juos panašios transporto priemonės, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, pardavėjas privalo informuoti pirkėją raštu, ar su parduodama transporto priemone pagal šio įstatymo nuostatas jis galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme. Tai pažymėjo ir Susisiekimo ministerija byloje pateiktame rašte.
4.14. Pats SEAKĮ 25 straipsnio 12 dalies reguliavimas netiesiogiai patvirtina, kad šiuo metu rinkoje yra itin daug į elektrinius paspirtukus panašių, bet mikrojudumo priemonės charakteristikų pagal įstatymą neatitinkančių priemonių, todėl įstatymų leidėjas, pripažindamas šį neaiškumą ir galimą vartotojo klaidinimą, sąmoningai perkėlė pareigą suteikti aiškią informaciją pardavėjui, o ne pirkėjui.
4.15. Byloje nustatyta, kad apeliantas įsigijo prekę pavadinimu „elektrinis paspirtukas“ internetu iš elektroninės parduotuvės, kurioje buvo pateikti tik bendrieji techniniai duomenys. Ši transporto priemonė pagal savo išvaizdą, konstrukciją ir naudojimo būdą yra identiška tūkstančiams kitų elektrinių paspirtukų, kurie kasdien masiškai naudojami Lietuvos keliuose. Šių priemonių vairuotojai jų neregistruoja, nedraudžia ir neturi specialių kategorijų vairuotojo pažymėjimų, tokia socialinė praktika yra visiems žinoma. Jokia rašytinė informacija, ar su šia transporto priemone (ne)galima dalyvauti viešajame eisme, apeliantui nebuvo suteikta. Taip pat nebuvo aiškių nurodymų dėl greičio ribotuvo reikšmės, dėl įstatyminės transporto priemonės registracijos ar draudimo pareigos. Taigi, būtent pardavėjas pažeidė imperatyvią pareigą informuoti pirkėją. Ši pareiga nustatyta įstatymu būtent tam, kad vartotojas nebūtų klaidinamas ir galėtų žinoti, ar jo įsigyta transporto priemonė teisėtai gali dalyvauti eisme.
Žemesnės instancijos teismas
4.16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas. Tačiau toks vertinimas prieštarauja įstatymui (SEAKĮ 25 straipsnio 12 dalis). Apelianto įsitikinimu, kai egzistuoja speciali norminė pareiga pardavėjui, vartotojui negali būti perkeliama atsakomybė už tai, kad jis negavo privalomos informacijos. Apeliantas, vadovaudamasis tuo metu viešai prieinama informacija (prekė vizualiai atrodo kaip elektrinis paspirtukas, prekės pavadinimas „elektrinis paspirtukas“, įrengtas greičio ribotuvas iki 25 km/h), turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, jog priemonė atitinka mikrojudumo priemonės kriterijus. Pardavėjas apie šios priemonės (ne)tinkamumą naudoti viešajame eisme apelianto neinformavo. Be to, apeliantas paspirtuką įsigijo po to, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, būtent tam, kad turėtų teisėtą ir saugią alternatyvą kelionei į darbą. Apelianto tikslas nebuvo pažeisti įstatymus, o kaip tik jų laikytis. Šios aplinkybės paneigia bet kokį tyčios ar net neatsargumo elementą G. K. veiksmuose.
4.17. Teigiama, kad G. K. neturėjo jokios realios galimybės suprasti, jog elgiasi neteisėtai, nes pardavėjas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos suteikti informaciją, o viešai prieinama informacija suponavo, kad greičio ribotuvą iki 25 km/h turinti priemonė, vadinama ir vizualiai atrodanti kaip elektrinis paspirtukas, laikytina mikrojudumo priemone. Negana to, pačios valstybės institucijos nesutaria dėl tokių priemonių kvalifikacijos ir procedūrų (techninės apžiūros, draudimo, registracijos) įgyvendinimo galimybių. Tai reiškia, kad teisinis reguliavimas bei praktinis jo taikymas yra faktiškai neįgyvendinimas, klaidinantis, neaiškus ne tik eiliniam piliečiui, tačiau ir valstybinėms institucijoms, taikančioms įstatymą bei atsakomybę už pažeidimus. Atsakomybės taikymas tokioje situacijoje tampa ne individualaus elgesio vertinimu, o „pavyzdinio nubaudimo“ priemone, kas yra nesuderinama su ANK 1 straipsnyje įtvirtinta šio kodekso paskirtimi ir proporcingumo principu.
4.18. Manoma, kad apeliantas negali būti laikomas kaltu, nes jis neturėjo realios galimybės numatyti, kad elgiasi neteisėtai. Manytina, kad susiklosčius situacijai, kai pačios valstybės institucijos nesutaria, kokia yra apelianto pareiga, negali būti inkriminuojamas kaltės požymis. Nekaltumo prezumpcija ir iš jos kylantis in dubio pro reo principas (ANK 566 straipsnio 1 dalis) reikalauja, kad visos abejonės būtų aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
4.19. Šiuo atveju abejonės dėl transporto priemonės kvalifikacijos, dėl ribotuvo veikimo, dėl registracijos / draudimo praktinės įgyvendinimo galimybės reiškia, kad apelianto kaltė nėra įrodyta. Taigi, nesant įrodytos kaltės (subjektyviosios nusižengimo pusės), G. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, dėl ko administracinė teisena G. K. atžvilgiu turėjo būti nutraukta.
4.20. Pažymima, kad jeigu pats teismas pripažįsta, jog teisinis reguliavimas yra techniškai sudėtingas ir faktiškai neveikiantis, negalima administracinės atsakomybės grįsti deklaratyviu teiginiu, kad asmuo „vis tiek neturi teisės dalyvauti eisme“. Tokia argumentacija reiškia atsakomybės perkėlimą iš valstybės institucijų į fizinį asmenį: pilietis baudžiamas ne dėl to, kad objektyviai pažeidė aiškų įstatymą, bet dėl to, kad valstybė neįtvirtino aiškios tvarkos, kaip tokias priemones kvalifikuoti, registruoti ar apdrausti, o pardavėjas neatliko SEAKĮ įtvirtintos imperatyvios pareigos tinkamai informuoti pirkėją. Tai prieštarauja ANK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai administracinių nusižengimų kodekso paskirčiai - ginti žmogaus teises, užtikrinti teisingumą ir proporcingumą.
4.21. Apelianto vairuota transporto priemonė dėl įrengto gamyklinio greičio ribotuvo, ribojančio važiavimą iki 25 km/h, turi būti kvalifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė pagal SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalį. Vis tik net ir tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad apelianto vairuota transporto priemonė turi būti kvalifikuojama kaip mopedas ar motociklas, būtina pažymėti, jog praktikoje tokių transporto priemonių registracija ir privalomasis draudimas Lietuvoje yra faktiškai neįmanomi fiziniam asmeniui įgyvendinti dėl teisinio reguliavimo spragų bei techninių procedūrų trūkumo. Susiklosčius tokiai situacijai apeliantas negali būti laikomas kaltu dėl reikalavimų neįvykdymo.
4.22. Apelianto įsitikinimu, paskirta 800 Eur bauda ir 18 mėn. specialiosios teisės vairuoti atėmimas neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės griežtumas yra akivaizdžiai neproporcingas faktinėms bylos aplinkybėms: apeliantas transporto priemonę vairavo itin mažu, pėsčiųjų saugumui nepavojingu greičiu, jokių kitų KET pažeidimų nenustatyta, transporto priemonė buvo su gamykliniu greičio ribotuvu, faktiškai negalėjo išvystyti didesnio nei 25 km/val. greičio, todėl realus veikos pavojingumas buvo minimalus. Pažymima, kad paskirta piniginė nuobauda jau savaime yra pakankama finansinė našta, o papildomas 18 mėn. teisės vairuoti atėmimas sukelia itin neigiamas, neproporcingas pasekmes - faktiškai atima galimybę vykti į darbą, esantį už 18 km nuo gyvenamosios vietos.
Šalies argumentai
5. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą nepakeistą.
1.1. Skunde nesutinkama su teismo nutarties dalimi dėl administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo panaikinimo. Nurodoma, kad šiuo atveju buvo iškelti teisės pažeidimą padariusio asmens interesai aukščiau visuomenės viešojo intereso, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, taip sukuriant asmenims sąlygas išvengti neigiamų pasekmių už padarytas įstatymų uždraustas veikas. Institucijos vertinimu Kauno apylinkės teismo sprendimas panaikinti administracinio poveikio priemonę - turto konfiskavimą yra nepagrįstas.
1.2. Administracinio nusižengimo teisena G. K. atžvilgiu buvo pradėta dėl vieno iš šiurkščiausių KET pažeidimų, tai yra dėl transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės. Asmens padarytas nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje, nėra atsitiktinio pobūdžio, o įvykdytas tiesiogine tyčia, kadangi apie tai, kad jis vairuoti negali jam buvo žinoma. G. K. sistemingai vairuoja transporto priemones neturėdamas tam teisės. Šis aptariamas jo padarytas nusižengimas, nuo 2018 metų yra net 7 kartas, kai asmuo sulaikomas vairuodamas transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir net 3 kartas kai yra baudžiamas dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Netaikant jam administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo, bus nepasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudų skyrimo tikslai, taip pat bus sudaroma nebaudžiamumo iliuzija, kadangi tokiu būdu asmuo suvoks, kad už jo daromus itin šiurkščius KET pažeidimus nebus skiriamos griežtos nuobaudos.
1.3. Nurodoma, kad G. K. vairuota transporto priemonė, kuri klasifikuojama kaip motociklas yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė ir priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
1.4. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad G. K. važiuodamas šaligatviu ir kitiems nepavojingu greičiu, nepagrįstai vertino asmens veiksmus kaip mažesnio pavojingumo. Priešingai, asmens veiksmai buvo itin pavojingi, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad asmens vairuotas motociklas gali išvystyti iki 65 km/val. greitį, o tokiu greičiu važiuojant šaligatviu, kuriuo vaikšto pėstieji yra itin pavojinga kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai, kad nekonfiskavus transporto priemonės, G. K. galėtų pasinaudoti transporto priemonės grąžinimo garantija, transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju tampa perteklinis, nes teismo paskirtoji nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Šie teismo argumentai prieštarauja bylos duomenims ir asmenį charakterizuojantiems duomenims. G. K. sistemingai vairuoja transporto priemones neturėdamas tam teisės ir nei paskirtos baudos, nei specialiosios teisės atėmimai neturi jokio poveikio, kadangi jis toliau nesilaiko įstatymų nustatytų reikalavimų.
1.5. Pažymima, kad iš asmens dėl analogiško pažeidimo padarymo Kauno apylinkės teismas jau vieną transporto priemonę konfiskavo, konstatuojant, kad ANK 22 straipsnyje nuobaudų skyrimo pagrindai bus pasiekti tik taikant transporto priemonės konfiskavimą ir šis asmens nusižengimas buvo ankstesnis, nei skundžiamoje byloje padarytas nusižengimas. Institucija manymu, teismo argumentas, jog nekonfiskavus transporto priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų pasinaudoti prekės grąžinimo garantija ir nepatirtų tokios finansinės naštos, ką sukelia jau paskirta nuobauda, prieštarauja tiek nuobaudų skyrimo paskirčiai, tiek ir teisiniam reglamentavimui dėl prekių grąžinimo terminų.
1.6. G. K. padarytų šiurkščių pažeidimų skaičius rodo jo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi. Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Šios aplinkybės įrodo, kad tik piniginės baudos skyrimas ir specialiosios teisės atėmimas netrukdo asmeniui toliau daryti teisės pažeidimų ir tai akivaizdžiai nepasiekia nuobaudos skyrimo tikslų, kadangi G. K. ir toliau nesilaiko nustatytų taisyklių, sistemiškai pažeidinėja KET, jo pažeidimai vis intensyvėja, sunkėja ir darosi pavojingesni. Institucijos nuomone, tik paskyrus administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą būtų pasiekti nuobaudų skyrimo tikslai ir asmenį atgrasytų ateityje daryti KET pažeidimus ir priverstų suvokti, kad įstatymų privalo laikytis.
1.7. Institucijos nuomone, Kauno apskrities VPK taikytas automobilio konfiskavimas yra pagrįstas, įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes. Neabejotina, kad G. K. suvokė, jog teisės vairuoti transporto priemonės neturi, tačiau nepaisydamas įstatyme numatyto reikalavimo ir keldamas grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, sąmoningai pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, asmuo turėjo visas galimybės suvokti, kad jo vairuojama transporto priemonė nėra elektrinė mikrojudumo priemonė, kadangi net ant transporto priemonės buvo informacinis pranešimas apie transporto priemonės galią.
1.8. Pažymima ir tai, kad tokios transporto priemonės, kurią vairavo G. K. dalyvavimas viešajame eisme yra apkritai draudžiamas, todėl grąžinus tokią transporto priemonę vėl kiltų didelė grėsmė, kad tokia transporto priemonė bus naudojama viešajame eisme ir kels grėsmę važiuojant šaligatviais, kur vaikšto pėstieji, kadangi kaip ir minėta pagal transporto priemonės charakteristiką ji gali išvystyti net iki 65 km/ val. greitį. Taigi, siekiant užkirsti kelią asmeniui ir toliau daryti panašaus pobūdžio pažeidimus, jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra būtinas. Institucijos vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
Atsiliepimas
6. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė pateikė atsiliepimą į G. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad 2025 m. kovo 26 d. G. K. dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Pareiškėjas, norėdamas naudotis specialiąja teise - teise vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.
6.2. Savo skunde pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo. Paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
6.3. Apelianto argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą.
6.4. Akcentuota, kad apeliantas sistemingai vairuoja transporto priemones neturėdamas tam teisės. Analogiški argumentai ir G. K. padaryti nusižengimai, kaip jį charakterizuojanti medžiaga, nurodyti ir Institucijos apeliaciniame skunde, todėl nekartojami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinis skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinis skundas atmetami.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinio skundo
8. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų visų aplinkybių išnagrinėjimu. Iš bylos medžiagos ir teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus bylai reikšmingus duomenis, faktines bylos aplinkybes, tarp jų ir ginčijamą aplinkybę dėl G. K. vairuotos transporto priemonės kategorijos nustatymo.
9. Nagrinėjamu atveju G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę „Joyor S10-S-Z“, kuri varoma elektros varikliu, kurio galingumas 2000 w, neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės. Transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
10. Pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad vairavo transporto priemonę „Joyor S10-S-Z“. Byloje kilęs ginčas dėl transporto priemonės tinkamo klasifikavimo, t. y. ginčijama teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę – mopedą, o ne elektrinę mikrojudumo priemonę - paspirtuką, ir kartu keliamas klausimas dėl netinkamo įstatymo taikymo (ANK 424 straipsnio 5 dalis, ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalys). Aukštesnės instancijos teismas sutikti su pareiškėjo ir jo atstovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais neturi teisinio pagrindo.
11. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 31¹ punktas nustato, kad elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Šio įstatymo 2 straipsnio 40 punkte nustatyta, kad motorinis dviratis tai transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Šio įstatymo 2 straipsnio 33 punkte nustatyta, kad mopedas, tai dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Šio įstatymo 2 straipsnio 34 punkte nustatyta, kad motociklas yra dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kub. cm ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
12. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalį dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja <...> ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu <...>.
13. Be to, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17¹ straipsnio 5 dalį aiškiai nustatyta, kad su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociaciją „Transeksta“, Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurą, VĮ „Regitra“ ir kitas įstaigas dėl bylai reikšmingos informacijos pateikimo.
15. Iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsakymo į teismo užklausą, nustatyta, kad pagal deklaruojamus techninius parametrus aptariama transporto priemonė „Joyor S10-S-Z“ turėtų būti priskirtinas motociklų kategorijai.
16. Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atsakymo į teismo užklausą, nustatyta, kad transporto priemonė „Joyor S10-S-Z“ pagal technininę charakteristiką laikytina motociklu. Transporto priemonė turi atitikti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąraše nustatytus reikalavimus.
17. Iš Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuro atsakymo į teismo užklausą, nustatyta, kad transporto priemonė „Joyor S10-S-Z“, kurios projektinis greitis yra 65 km/h, turi būti apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šis draudimas yra viena iš būtinų sąlygų transporto priemonių dalyvavimui viešajame eisme.
18. Iš AB „Regitra“ atsakymo į teismo užklausą, nustatyta, kad Europos Sąjungos rinkai pagaminta ir skirta registruojama motorinė transporto priemonė privalo turėti patvirtinimo dokumentą - gamintojo išduotą atitikties liudijimą, kuriame nurodytas europinis patvirtinimo numeris, transporto priemonės identifikavimo duomenys, klasė ir kategorija ir pan. Įregistruoti transporto priemonių negali tik tie asmenys, kurie negali pateikti Taisyklėse nurodytų turimos transporto priemonės kilmės ir patvirtinimo dokumentų.
19. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakymo nustatyta, kad viešajame eisme gali dalyvauti tik tokios transporto priemonės, kurios atitinka nustatytus techninius reikalavimus, yra įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir yra apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
20. Byloje neginčijamai nustatyta, kad G. K. vairavo transporto priemonę „Joyor S10-S-Z“, kuri yra varoma elektros varikliu, kurio galingumas 2 x 1000 w, o didžiausiasis projektinis greitis – 65 km/val. Tokie techniniai šios transporto priemonės parametrai atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtą motociklo sąvoką. Taigi, įstatymo reglamentavimas sieja būtinumą turėti teisę vairuoti šią transporto priemonę (L3 klasė), ją nustatyta tvarka įregistruoti, apdrausti privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei atlikti jai techninę apžiūrą.
21. Pažymima, kad priimtame Institucijos nutarime ir pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo inkriminuota, jog administracinius nusižengimus G. K. padarė vairuodamas transporto priemonę – mopedą. Iš jau minėtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintos mopedo sąvokos ir byloje nustatytų G. K. vairuotos transporto priemonės techninių charakteristikų akivaizdu, kad pažeidėjo vairuota transporto priemonė atitinka ne mopedo, bet motociklo sąvoką. Kita vertus, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga vertinant G. K. veiksmus, todėl daryti išvadą, kad dėl šios nustatytos aplinkybės įstatymas buvo taikytas netinkamai, nėra pagrindo.
22. Nors byloje buvo iškelta versija, kad šios transporto priemonės greitį iki 25 km/h ribojo joje esantis ribotuvas, tačiau tai yra tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės paaiškinimai. Gamintojo duomenys ir pardavimų versijos rodo, kad šios transporto priemonės projektinis greitis gali būti iki 65 km/h. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėtoje transporto priemonėje buvo įmontuotas toks ribotuvas, tokių duomenų nepateikė nei šios transporto priemonės pardavėjas. Be to, bet kuriuo atveju turi būti vertinamas būtent projektinis transporto priemonės greitis, o ne faktiškai galimas išvystyti greitis (esant ar nesant įrengtam ribotuvui).
23. Byloje taip pat nustatyta, kad asmuo prieš apsispręsdamas pirkti transporto priemonę matė, kad transporto priemonė turi dvigubą 1000 w variklį (2000 w) ir gali išvystyti maksimalų 65 km/h greitį, t. y. asmuo sąmoningai pasirinko tokią transporto priemonę. G. K. pats pateikė policijos pareigūnams savo telefone užfiksuotus transporto priemonės parametrus, kas neabejotinai patvirtina, kad asmuo žinojo kokių techninių parametrų transporto priemonę pirko. Tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (12 straipsnio 2 dalis), tiek Kelių eismo taisyklės (5 punktas) nustato pareigą eismo dalyviams privalomai išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Taigi, eismo dalyvis, vairuodamas transporto priemonę ir su ja dalyvaudamas viešajame eisme, privalo pats žinoti vairuojamai transporto priemonei keliamus reikalavimus ir jų laikytis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės argumentai, kad prekybos įstaiga jam transporto priemonę perdavė kaip elektrinį paspirtuką ir neinformavo apie jo naudojimą, atmetami kaip nepagrįsti.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, laikantis Lietuvos teismų praktikos nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
25. Įvertinus teisinį reguliavimą ir byloje nustatytus G. K. vairuotos transporto priemonės techninius parametrus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl transporto priemonės priskyrimo motorinei transporto priemonei, kurią vairuojant privalu turėti teisę vairuoti tai kategorijai priskirtas transporto priemones, transporto priemonė privalo būti nustatyta tvarka įregistruota, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi, byloje surinktais įrodymais ir teisiniu reglamentavimu paneigta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. ir jo atstovės iškelta versija dėl vairuotos transporto priemonės priskyrimo elektrinei mikrojudumo priemonės kategorijai.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs G. K. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad G. K. pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį.
27. Byloje apeliantas pateikė ir alternatyvų prašymą, t. y. sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo terminą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.
28. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
29. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo.
30. ANK 424 straipsnio 5 dalyje padaryto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 1000 Eur. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 415 straipsnio 1 dalyje padaryto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 Eur iki 100 Eur. ANK 415 straipsnio 2 dalyje padaryto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams 50 Eur iki 100 Eur.
31. Institucijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu G. K. už padarytus nusižengimus paskirta 800 Eur bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – 18 mėnesių ir paskirtas daikto konfiskavimas, tai yra konfiskuota transporto priemonė „Joyor S10-S-Z“.
32. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad G. K. iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, t. y. iki 2025 m. kovo 26 d. penkis kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, susijusių su įvairiais KET pažeidimais (važiavo maršrutiniu autobusu su lengvatiniu bilietu be dokumento suteikiančio teisę į transporto lengvatą; kelis kartus vairavo transporto priemonę neįgijęs teisės jos vairuoti; įvažiavo į sankryžą iš eismo juostos, kuri draudžia pravažiuoti reguliuojamą sankryžą teisiai ir kt.). Akivaizdu, kad šie duomenys patvirtina, jog G. K. nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Apygardos teismo vertinimu, asmuo nepasimoko iš savo veiksmų, o skiriamos administracinės nuobaudos jokio teigiamo poveikio jam nedaro.
33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šis nusižengimas yra penktas to paties pobūdžio administracinis nusižengimas, nes G. K. 2022 m. rugsėjo 3 d., 2023 m. rugsėjo 6 d., 2023 m. lapkričio 16 d. ir 2025 m. sausio 23 d., taip pat vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kai šios teisės nebuvo įgijęs. Nagrinėjamu atveju administracinį nusižengimą G. K. padarė praėjus tik 2 mėnesiams nuo paskutinio analogiško administracinio nusižengimo padarymo dienos. Akivaizdu, kad G. K. ignoruodamas įstatymus ir nepasydamas nustatyto draudimo vairavo transporto priemonę, kai tokios teisės vairuoti jis neturi. Teismo vertinimu, tokia apelianto pozicija rodo, kad G. K. savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai nusižengimo pavojingumo ir pasekmių nesupranta.
34. Apeliacinio teismo vertinimu, G. K. paskirta minimali administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam nusižengimui ir atitinka administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Taigi dar labiau švelninti administracinę nuobaudą ar šią administracinio poveikio priemonę teisinio pagrindo nėra.
35. Apeliacinį skundą atmetus administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidos nepriteisiamos (ANK 666 straipsnis).
Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinio skundo
36. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovės apeliaciniu skundu skundžiama tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo panaikinimo.
37. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 3 dalis numato, kad turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pakeitė Institucijos nutarimo dalį dėl turto konfiskavimo, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, G. K. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį neskyrė administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo bei konfiskuotą transporto priemonę grąžino teisėtam jo savininkui. Tokiam sprendimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
39. Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė buvo nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas jį konfiskuoti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas pagal savo pobūdį nebuvo toks pavojingas, kadangi jis transporto priemonę vairavo važiuodamas šaligatviu, nedideliu ir kitiems eismo dalyviams nepavojingu greičiu. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
40. Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas. Tai yra alternatyvi administracinio poveikio priemonė. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, tačiau įvertinus nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinis teismas pritaria, kad šiuo atveju minėtos transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga administracinio poveikio priemonė.
41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.