- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-110-273/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03037-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- Z. D.
- Atsakovas
- E. P., A. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Gintauto Koriagino ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Z. D. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-146-598/2016 pagal ieškovės Z. D. patikslintą ieškinį atsakovams E. P. ir A. P. dėl žemės sklypo savininko teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Z. D. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės su patikslintu ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovus E. P. ir A. P. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas tujas, kurios yra pasodintos jiems priklausančiame SB „Draugystė“ sodo sklype Nr. 560, Nekilnojamojo turto registre registruotame unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 2 metrai nuo jų sklypo ribos su ieškovei priklausančio sklypo SB „Draugystė“ Nr. 508, Nekilnojamojo turto registre registruotame unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), riba; įpareigoti atsakovus per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti jų pastatytą tvorą tarp jiems priklausančio sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovei priklausančio nuosavybės teise sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad ji atitiktų Sodų bendrijų įstatymo ir Statybų įstatymo bei susijusių poįstatyminių teisės aktų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos, tai yra, kad pastatytos tvoros kiaurymių plotas, įskaitant tvoros stulpų bei tvoros cokolinę dalį (pamatą) būtų ne mažesnis kaip 25 procentai bendro tvoros ploto; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad atsakovai jos kaip žemės savininko teises pažeidė nevykdydami reikalavimų, kurie nustatyti žemės sklypų aptvėrimui tvora ir želdinių sodinimui šalia kito besiribojančio sklypo ribos. Atsakovų sodo žemės sklypas Nr. 560 yra nuo ieškovės sklypo vakarų pusėje, todėl jų pastatytos tvoros (užtvaros) metamas šešėlis į ieškovės sklypą, esantį nuo atsakovų sklypo rytų pusėje, yra nukreiptas į rytus, todėl tvorai tarp ieškovės ir atsakovų sklypų taikytini Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1.2.2. papunktyje nustatyti reikalavimai. SB „Draugystė“ 2013-05-30 valdybos sprendime nurodyta, kad sklypo 560 savininkas E. P. įpareigotas laikytis Vidaus tvarkos taisyklių ir tverdamas tvorą privalo palikti kiaurymes, kurių plotas didesnis už 25 proc. Tačiau atsakovai šių įpareigojimų nevykdė, tvoros statybai atsakovai ieškovės leidimo neprašė ir tokio leidimo nėra gavę. Atsakovai savo sodo sklype nuo ribos su ieškovės sklypu per 0,5 m atstumą pasodino 25 tujų medžius, kurių kai kurie jau praauga 2 metrų aukščio tvorą. Tujų šaknys yra paviršinės, jos skverbiasi į ieškovės sklypą ir daro žalą. Pagal Sodų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punktą medžiai gali būti sodinami ir auginami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos. Mažesniu atstumu gali būti sodinama tik turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo leidimą. Tokio leidimo ieškovė atsakovams nėra davusi.Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jeigu ieškovė ankščiau būtų sutikusi su sklypo ribomis, ieškovės reikalavimą tvoros vakarinėje pusėje padaryti kiaurymes ne mažesnes nei 25 proc. atsakovai būtų įvykdę, tačiau ieškovė anksčiau kėlė klausimą dėl sklypo ribos. Po sodų bendrijos valdybos patikrinimo atsakovai sutiko padaryti tvoroje kiaurymes, jei ieškovė sutiktų su sklypo ribomis, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė kompromisinio sprendimo. Nurodė, kad ne visa tvora besiribojanti su ieškovės sklypu yra vakarinėje pusėje, pusė tvoros ilgio yra dar pietinėje pusėje. Pagal keliamus reikalavimus tvorai vakarų (270-330 laipsnių) kryptimis tvoros kiaurymės plotas turi būti ne mažesnis nei 25 proc., o pietinėje pusėje tvora gali būti aklina. 2015-06-23 pagal ieškovės skundą Statybos valstybinės priežiūros skyrius jų sklype atliko patikrinimą ir nustatė, kad jokių pažeidimų nėra padaryta statant tvorą. Patikrinimo akte pažymėta, kad nuo tvoros pastatymo ir pirmo ieškovės skundo dėl jos pažeistų teisių praėjo penkeri metai, todėl ieškovės pretenzija yra nepagrįsta. Atsakovų nuomone, tai yra mažareikšmis teisės aktų pažeidimas. Nurodė, kad ieškovė tujų krūmus nepagrįstai laiko medžiais, nes tai yra krūmas pagal tujos veislę. Pagal nustatytas pasaulio šalių kryptis, vakarinėje sklypo pusėje patenka tik trys tujų krūmai. Kadangi pietinėje pusėje pagal reikalavimus tvora gali būti aklina tai tujų krūmai negali sumažinti šviesos patekimą į ieškovės sklypą, nes jie nėra aukštesni už tvorą. Išrovus tujas, šviesos pralaidumas į ieškovės sklypą nei kiek nepasikeis, nes šalia sklypo ribos yra pastatyti pastatai, kurie užstoja vakarine saulę. Tujos į ieškovės sklypą nesiskverbia, jos yra karpomos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 5,40 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai yra gretimų žemės sklypų savininkai. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovų pastatytos tvoros šalia sklypų ribos, kuri yra ieškovės sodo sklypo vakarinėje pusėje, o atsakovų – atitinkamai rytinėje jų sklypo pusėje. Ieškovės nuomone tvora pastatyta pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus šviesos pralaidumui, t. y. joje turi būti kiaurymės, kurių plotas būtų ne mažesnis kaip 25 procentai bendro tvoros ploto, o šiuo atveju tvora yra aklina ir nepraleidžia šviesos. Atsakovų tvora, esanti jų sodo sklypo rytinėje pusėje yra aklina, joje šviesą praleidžiančių kiaurymių nėra ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai būtų gavę gretimo žemės sklypo savininkės (ieškovės) rašytinį sutikimą dėl tvoros statybos nėra. Ginčo tvora buvo pastatyta 2008 metais.Teismas nurodė, kad atsakovų pastatyta tvora šalia atsakovo žemės sklypo ribos pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ yra nesudėtingas statinys, kuriam pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau – Reglamentas), 33.2 punktą kaip statybą leidžiantis dokumentas privaloma turėti besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus). Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį , kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statinio statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektui nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Teismas įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų pareiškusi pretenzijas atsakovams raštu, tačiau byloje yra pateiktas 2013 m. balandžio 11 d. ieškovės prašymas SB „Draugystė“ pirmininkui, kuriame ji prašo patikrinti pastatytos tvoros teisėtumą bei atitikimą tokio tipo statiniams keliamiems reikalavimams ir SB „Draugystė“ valdyba 2013 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatuota, kad atsakovų tvora neatitinka SB „Draugystė“ vidaus tvarkos taisyklių 23 punkto reikalavimų, teismas padarė išvadą, kad ieškovės pareiškimo SB „Draugystė“ pirmininkui pateikimo data (2013-04-11) yra laikytina ieškovės rašytinės pretenzijos dėl tvoros statybos pateikimo diena. Nurodė, kad tam, jog būtų nustatytas atsakovų tvoros statybos pažeidimas, būtina konstatuoti faktą, kad tvoros statybos darbai buvo pradėti ne anksčiau kaip prieš vienerius metus iki ieškovės rašytinės pretenzijos pateikimo dienos 2013-04-11. Teismas, įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-07-23 rašte Nr. (15.2)-2A-10888 nurodytas faktines aplinkybes, nustatė, kad atsakovas tvorą pastatė 2008 metais. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepareiškė atsakovams pretenzijų dėl pastatytos tvoros per vienerius metus nuo jos statybos pradžios, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, atsakovų tvoros statybai rašytinis ieškovės sutikimas nebeprivalomas ir konstatuoti, jog pastatyta tvora neatitinka teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju nėra pagrindo. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė pastatytos tvoros neigiamo poveikio jos žemės sklypui ir atitinkamai ieškovės teisių pažeidimo savo (CPK 178 str.).Teismas nustatė, kad atsakovų sklype tujos yra pasodintos apie 0,5 m atstumu nuo tvoros, todėl bet kuriuo atveju tai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pagal Želdynų įstatymo bei Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punkto nuostatas Sodo sklype žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, o krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos. Teismas nurodė, kad tujos gali būti ir medžiai, ir krūmai. Kadangi byloje nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, patvirtinančių kokia konkreti rūšis tujų yra pasodinta ir vienareikšmiškai nustatyti kokie tai želdiniai nėra galimybės, teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovų tujoms turi būti keliami pasodinimo reikalavimai laikantis ne mažesnio negu 2 m atstumo iki sklypo ribos yra laikytina neįrodyta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų sklype tujos yra pasodintos apie 0,5 m atstumu nuo tvoros, todėl bet kuriuo atveju tai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų jų pasodinimo atstumui nuo sklypo ribos (tiek krūmams, tiek medžiams keliamų reikalavimų).Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nepakanka konstatuoti teisės aktų pažeidimo fakto, bet būtina nustatyti ir savininko teisių pažeidimą, t. y. kad per arti pasodintos tujos daro neigiamą poveikį ieškovės sodo sklypui. Teismas įvertinęs tai, jog atsakovų pasodintas tujas ir kaimyninį ieškovės sklypą skiria pastatyta tvora, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tujos neatlieka sklypų ribos skiriamosios funkcijos ir jų aukštis, jeigu jis neviršija sodo tvoros aukščio, negali turėti neigiamo poveikio gretimam sklypui. Ieškovės argumentus, kad per arti sklypo ribos pasodintos tujos kenkia ieškovės sklypo želdiniams, nes paviršinės tujų šaknys skverbiasi į jos sklypą ir taip daro žalą, teismas vertino kaip deklaratyvius, neparemtus jokiais objektyviais duomenimis. Teismas įvertinęs tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad per arti pasodintos tujos kenkia ieškovės sodo sklypui, o iš byloje pateiktų fotonuotraukų nustatęs, jog tujos yra prižiūrimos ir pastoviai karpomos, jų aukštis faktiškai neviršija tvoros aukščio, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti šių želdinių neigiamo poveikio daromo gretimam sklypui. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė jos nuosavybės teisės pažeidimo fakto, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai turi būti atmesti kaip neturintys teisinio pagrindo ir neįrodyti (CPK 185 str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme 671 Eur už advokato pagalbą, sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas apmokant UAB „Teisinta“ teisines paslaugas, priteisti bylinėjimosi išlaidas visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 400 Eur advokato teisinės paslaugos surašant apeliacinį skundą ir 41 Eur žyminį mokestis. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus, materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės;Ieškovė pateikė įrodymų, kad atsakovų pasodintos vakarinės tujos yra medis, o ne krūmas, kurios gali išaugti iki 3 m aukščio. Teismo išvada, kad atsakovų tujoms turi būti keliami pasodinimo reikalavimai laikantis ne mažesnio negu 2 m atstumo iki sklypo ribos yra laikytina neįrodyta, yra nepagrįsta. Teismas nepagrįstai teisės reikalavimus susieja su konkrečios tujų rūšies, kurios auga atsakovų sklype ~ 0,5 m atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, nustatymu. Bylos esmė yra, kad 0,5 m atstumu nuo sklypo ribos be kaimyninio sklypo savininko rašytinio sutikimo negali būti pasodintas ir paliktas augti, nepriklausomai nuo augalo rūšies, joks medis ar krūmas;Medžių viršūnių karpymas nepašalina atsakovų daromo tęstinio teisės pažeidimo ir jis tęsiasi, nes medžiai toliau auga, didėja jų masė, storesnį darosi stiebai, šakos plečiasi tolyn į žemę skverbiasi medžių šaknys, kurios ir iš ieškovės sklypo dirvos maitinasi, taip alindamos ieškovės sodo žemę;Sprendimas naikintinas dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Atsakovai pažeidė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies, STR imperatyvius reikalavimus dėl medžių ir krūmų sodinimo atstumų nuo kaimyninių sklypų ribų;Ieškovė įrodė neigiamą neleistiną poveikį savo žemės sklypui ir nuosavybės teises į šį sklypą ir įrodė šių teisių pažeidimo faktą. Atsakovai turėjo įrodyti, kad jų veiksmai atitinka teisės reikalavimus. Vien nustatytų atstumų nesilaikymas mėgėjų sodo žemės sklype įrodo daromą kaimyniniam sklypui žalą;Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatos neužkerta kelio ieškiniu reikalauti, kad pastatyta sodų bendrijos teritorijoje tvora, neatitinkanti reikalavimų dėl kaimyninio žemės sklypo insoliacijos, būtų sutvarkyta pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus insoliacijos reikalavimus, t. y. kad ji turėtų 25 procentų ploto bendro tvoros su stulpais ir pamatu ploto reglamentuotus tarpus. Sodininkų bendrijų 6 straipsnio 4 dalies nuostata dėl būtinumo statant tvorą turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą yra specialioji teisės norma, o Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis yra bendresnio pobūdžio norma, todėl prioritetas taikytinas specialiajai teisės normai.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės 200 Eur už sugaištą laiką teismo posėdžiuose ir ruošiantis jiems. Atsiliepime atsakovai iš esmės pritarė teismo sprendime išdėstytiems argumentams, nesutiko su ieškovės teiginiais dėl tujų krūmų priskyrimo medžiams, nurodė, kad išrovus tujas, šviesos pralaidumas nepasikeis, nes šalia sklypo ribos vieno metro atstumu yra pastatai, kurių pastatyti su raštišku ieškovės sutikimu, kurie užstoja vakarinę saulę. Tujų šaknys nėra išsikerojusios, kad jos būtų įsiskverbusios į ieškovės sklypą, nes sklypų riba yra atskirta tvoros pamatu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Byloje nustatyta, ieškovė ir atsakovai yra gretimų žemės sklypų savininkai. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0705 ha sodo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis SB „Draugystė“, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Atsakovams nuosavybės teise priklauso 0,0644 ha sodo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis SB „Draugystė“, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovų pastatytos tvoros šalia sklypų ribos, kuri apeliantės nuomone, pastatyta pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus šviesos pralaidumui, t. y. joje turi būti kiaurymės, kurių plotas būtų ne mažesnis kaip 25 procentai bendro tvoros ploto, o šiuo atveju tvora yra aklina ir nepraleidžia šviesos. Taip pat ginčas kilęs ir dėl atsakovo sklype pasodintų tujų, kurios yra arčiau kaip 2 metrai nuo ieškovei priklausančio sklypo ribos.
Dėl atsakovų pastatytos tvoros
Atsakovų pastatyta tvora šalia atsakovo žemės sklypo ribos pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, yra I grupės nesudėtingas statinys. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau – Reglamentas), 33.2 punkte nurodyta, kad nesudėtingam statiniui neprivaloma rengti supaprastinto statybos projekto, o kaip statybą leidžiantį dokumentą privaloma turėti besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus). Atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus, detalizuojami šio Reglamento 11 priede. Ieškovė teigia, kad atsakovai pažeidė Reglamento 11 priedo 1.2.2 punkto reikalavimą, kad yra privalomas gretimo sklypo savininko sutikimas statant užtvarą, jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis. Byloje nustatyta, kad atsakovų tvora, esanti jų sodo sklypo rytinėje pusėje yra aklina, joje šviesą praleidžiančių kiaurymių nėra ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai būtų gavę gretimo žemės sklypo savininkės (ieškovės) rašytinį sutikimą dėl tvoros statybos.Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad statybą leidžiantis dokumentas yra tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statinio statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektui nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šioje byloje reikšmingos aplinkybės – tvoros statybos pradžia ir ieškovės rašytinės pretenzijos pareiškimo diena.Byloje nustatyta, kad ginčo tvora pastatyta 2008 metais. Gretimo sodo sklypo savininkė (ieškovė) negalėjo to nepastebėti. Ieškovė rašytines pretenzijas dėl pastatytos tvoros pradėjo reikšti 2013 metais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepareiškė atsakovams pretenzijų dėl pastatytos tvoros per vienerius metus nuo jos statybos pradžios, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, atsakovų tvoros statybai rašytinis ieškovės sutikimas nebeprivalomas ir konstatuoti, jog pastatyta tvora neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo.Nors ieškovė nurodė, kad atsakovų tvora meta šešėlį ant jos sklypo, per tvorą nepatenka saulės spinduliai, dėl ko jos sklypo vakarinėje dalyje pradėjo augti samanos, pasodinti augalai ir veja sunyko, suprastėjo dirvožemio struktūra, dėl saulės trūkumo blogai auga augalai, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas nurodė, kad samanų dirvoje atsiradimo priežastys gali būti įvairios - šviesos trūkumas, pernelyg rūgštus dirvožemis, prastas dirvos vėdinimas ir didesnė nei įprasta drėgmė, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė pastatytos tvoros neigiamo poveikio ieškovės žemės sklypui ir ieškovės teisių pažeidimo.
Dėl šalia atsakovų tvoros pasodintų želdinių
Medžių ir krūmų veisimą sodininkų bendrijų teritorijoje reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, o krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos. Mažesniais atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą. Tokie patys atstumai reglamentuoti ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punkte.Lietuvos Respublikos želdymų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Šalių paaiškinimais ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-07-23 raštu Nr. (15.2)-2A-10888 nustatyta, kad atsakovų sklype tujos yra pasodintos apie 0,5 m atstumu nuo tvoros, ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų jų pasodinimo atstumams nuo sklypo ribos (tiek krūmams, tiek medžiams keliamų reikalavimų).Kasacinio teismo praktikoje formuojama nuostata, kad nagrinėjant bylas dėl žemės sklypų savininkų teisių pažeidimų, būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo, reiškiamą siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui, o antruoju – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Ieškovė nagrinėjamojoje byloje patikslintu ieškinio pareiškimu, pateiktu 2016-05-09 įrodinėjo, kad medžiai atsakovės sklype pasodinti nesilaikant teisės aktuose nustatyto atstumo, t. y. rėmėsi imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės normomis; esant tokioms aplinkybėms, ji neturėjo papildomai įrodinėti, kad pažeistos dar ir jos, kaip žemės sklypo savininkės daiktinės teisės. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ginčo želdiniai, esantys atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype besiribojančiame su ieškovės žemės sklypo dalimi, pažeidė aukščiau minėtų reglamento bei Sodininkų bendrijų įstatyme reglamentuotų želdinių sodinimo atstumus nuo kaimyninių žemės sklypų ribos, neturėjo pareigos analizuoti, ar ieškovės daiktinės teisės pažeistos.Nagrinėjamojoje byloje teismas sprendė, ar atsakovų šalia tvoros pasodintos tujos yra medžiai ar krūmai, kas turėtų reikšmės jų pasodinimo atstumų reikalavimams. Ieškovės teigimu pasodintos tujos yra medžiai ir jos gali būti pasodintos ne arčiau kai 2 m iki sklypo ribos, o atsakovai teigia, kad tai yra krūmai. Pirmosios instancijos teismas viešai skelbiamais duomenimis nustatė, kad Tuja (Thuja L.), tai Kiparisinių (Cupiessaceae) šeimos visada žaliuojantieji viena-namiai medžiai arba krūmai, kurių yra šešios rūšys (http://www.sodasirdarzas.lt/medziai-ir-krumai/tuja/), t. y. tujos gali būti ir medžiai, ir krūmai. Šioje byloje nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, patvirtinančių kokia konkreti rūšis tujų yra pasodinta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės nustatyti kokie tai želdiniai ir pagrįstai sprendė, kad ginčo tujoms pasodinimo reikalavimai laikantis ne mažesnio negu 2 m atstumo iki sklypo ribos yra neįrodyta. Tačiau byloje neįrodžius, kad ginčo želdiniai yra medžiai, o atsakovams nurodžius, kad tai yra krūmai, darytina išvada, kad atsakovai pažeidė imperatyvių teisės normų reikalavimus, kadangi aukščiau minėtas reglamentas bei Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo sodo sklypo ribos. Konstatavus šį pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimą dėl tujų pašalinimo atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė, jog per arti pasodintos tujos kenkia ieškovės sodo sklypui ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės, kaip sklypo savininkės teises.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimus pašalinti atsakovo sklype pasodintas tujas, esančias arčiau kaip 2 metrai nuo ieškovės sklypo ribos, naikintina. Nustačius, kad ginčo želdiniai yra krūmai, ieškinį dėl šio reikalavimo yra pagrindas tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovus per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas tujas, kurios pasodintos jiems priklausančiame SB „Draugystė“ sodo sklype Nr. 560, Nekilnojamojo turto registre registruotame unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), arčiau kaip vienas metras nuo ieškovei Z. D. priklausančios sklypo Nr. 508, esančio SB „Draugystė“, Nekilnojamojo turto registre registruotu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ribos (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikinamas ir ieškinys dėl dalies reikalavimų tenkinamas, todėl atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.)Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 671 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta 2015 m. gruodžio 1 d. kasos pajamų orderis, iš kurio matosi, kad ieškovė UAB „Teisinta“ sumokėjo 100 Eur už ieškinio surašymą (b. l. 18), iš 2016 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio matosi, kad ieškovė už patikslinto ieškinio surašymą sumokėjo UAB „Teisinta“ 30 Eur (b. l. 44). Mokėjimo nurodymu Nr. 385457 2015 m. gruodžio 1 d. ieškovė sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį ir 2016 m. kovo 10 d. kvitu serija LAT Nr. 170811 ieškovė advokatui Edvardui A. Ž. už pagalbą rengiant procesinius dokumentus (patikslintą ieškinio pareiškimą), teikiant konsultacijas ir dalyvavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 500 Eur.Teisėjų kolegija sprendžia, kad 500 Eur dydžio patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Kadangi ieškinio pareiškimas tenkinamas 50 proc., todėl ieškovei iš atsakovų yra pagrindas priteisti 270 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad UAB „Teisinta“ sumokėjo 130 Eur už procesinių dokumentų surašymą ir prašo šias išlaidas atlyginti. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015). CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015). Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovės sumokėtos piniginės lėšos UAB „Teisinta“ už procesinių dokumentų surašymą negali būti atlyginamos. Už apeliacinio skundo surašymą ieškovė advokatui E. A. Ž. 2016 m. birželio 23 d. sumokėjo 400 Eur ( kvitas serija LAT Nr. 170817) bei 41 Eur žyminio mokesčio valstybei. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas 50 proc., todėl ieškovei iš atsakovų priteistina 220,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Atsakovai E. P. ir A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės 200 Eur už sugaištą laiką teismo posėdžiuose ir ruošiantis jiems. Kadangi atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų prašymas netenkinamas.Iš atsakovų pašto išlaidos valstybei, turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus E. P. ir A. P. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas tujas, kurios yra pasodintos jiems priklausančiame SB „Draugystė“ sodo sklype Nr. 560, Nekilnojamojo turto registre registruotame unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 2 metrai nuo jų sklypo ribos su ieškovei priklausančio sklypo SB „Draugystė“ Nr. 508, Nekilnojamojo turto registre registruotame unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), riba ir šioje reikalavimo dalyje priimti naują sprendimą.
Įpareigoti atsakovus E. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas tujas, kurios yra pasodintos jiems priklausančiame SB „Draugystė“ sodo sklype Nr. 560, Nekilnojamojo turto registre registruotame unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 1 metras nuo jų sklypo ribos su ieškovei priklausančio sklypo SB „Draugystė“ Nr. 508, Nekilnojamojo turto registre registruotame unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), riba.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės Z. D. a. k. (duomenys neskelbtini) priteista valstybei 5,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pakeisti ir priteistas išlaidas sumažinti iki 2,70 Eur.
Papildyti Jonavos rajono apylinkė teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį. Priteisti iš E. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 1,35 Eur (vieną eurą 35 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš E. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) po 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) Z. D. a. k. (duomenys neskelbtini) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) po 110,25 Eur (po vieną šimtą dešimt eurų 25 euro centus) Z. D. a. k. (duomenys neskelbtini) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.