- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- ATP-169-312/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Advokatai
- Paulius Astromskis
- Kategorijos
- 2.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. V. atstovo advokato Pauliaus Astromskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistu ir G. V. skundas netenkintas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 172⁴ str. 1 d. 3620 Eur bauda už tai, kad jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau tekste – ir Bendrovė) administracijos vadovo (generalinio direktoriaus) pareigas, pažeidė Lietuvos banko įstatymo 54 str. 1 d. nuostatas, numatančias pareigą teikti Lietuvos bankui informaciją, reikalingą Lietuvos banko funkcijoms atlikti, t. y. nustatytu terminu (ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 12 d.) nepateikė visos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos (toliau tekste – ir Priežiūros tarnyba) 2015 m. balandžio 30 d. rašte Nr. S 2015/(21.12-2101)-12-1963 ir pakartotiniame 2015 m. birželio 2 d. rašte Nr. S 2015/(21.12-2101)-12-2456 pareikalautos informacijos ir dokumentų planuojamam atlikti Bendrovės planiniam tiksliniam inspektavimui. Įmonė nepateikė informacijos apie:
vartojimo kredito gavėjo šeimyninę padėtį;vartojimo kredito sutarties pratęsimų skaičių ir pratęsimo laikotarpį;vartojimo kredito sutarties nutraukimo datą, nurodant kieno iniciatyva sutartis buvo nutraukta;vartojimo kredito gavėjo gaunamas pajamas;vartojimo kredito gavėjo gaunamų pajamų šaltinius;vartojimo kredito gavėjo darbo statusą (bedarbis, dirbantis, studentas, vaiko priežiūros atostogose, pensininkas, kt.);vartojimo kredito gavėjo darbo stažą;vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio pajamas;vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio pajamų šaltinį;vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio darbo statusą (bedarbis, dirbantis, studentas, vaiko priežiūros atostogose, pensininkas, kt.);
vartojimo kredito gavėjo (šeimos) 4 mėnesių tvarių pajamų vidurkį, naudotą DTI apskaičiavimui;
vartojimo kredito gavėjo (šeimos) įsipareigojimus finansų įstaigoms per mėnesį;duomenų apie vartojimo kredito gavėjo kredito istoriją;
vartojimo kredito sutarties dabartinį statusą (atsiskaityta; atsiskaityta pradelsiant mokėjimus; neatsiskaityta);
pradelsto mokėjimo ar pradelstų mokėjimų sumą;papildomo patvarioje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui datą;už pradelstą laikotarpį priskaičiuotą sumą, atskirai nurodant mokėjimo ir kompensacines palūkanas (sukonkretinta).
apskaičiavimą, kokią įtaką pajamų tvarumo vertinimui turi duomenys apie pajamų pasikeitimus, nurodyti paraiškos langelyje „Kiek pajamų tavo šeima gaus artimiausią mėnesį“, nepateikė skaičiavimo pavyzdžių; duomenų apie vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimus finansų įstaigoms, surinktų skirtingų duomenų lyginimą ir jų vertinimą, kokią įtaką įsipareigojimų finansų įstaigoms vertinimui turi duomenys apie pasikeitimus, nurodyti paraiškos langelyje „Kokią įsipareigojimų sumą tavo šeima turės mokėti nuo kito mėnesio“, nepateikė pavyzdžių;nepateikė pavyzdžių, kaip vertinamas vartojimo kredito gavėjų (šeimos) mokumas bendros vartojimo kredito sumos padidinimo atvejais;nepateikė DTI skaičiavimo formulės ir išsamiai neaprašė DTI apskaičiavimui naudojamų duomenų, neaprašė veiksmų, kokių Įmonė imasi, kai duomenys, nurodyti vartojimo kredito gavėjų paraiškose ir gauti iš duomenų bazių ar kitų pagrindžiančių dokumentų skiriasi, nepateikė pavyzdžių.
Minėtą nutarimą G. V. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą, 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. V. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba šią nutartį pakeisti ir sumažinti paskirtą nuobaudą arba paskirti įspėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė visiškai nepateikė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 28 d. potvarkio Nr. V 2015/(21.1-2100)-234-24 priedo (toliau tekste – ir Potvarkio priedas) 4, 5, 7, 8 punktuose reikalautų aprašymų ir pavyzdžių, kadangi Priežiūros tarnybai buvo pateikta bei iš anksto žinoma visa informacija ir pavyzdžiai apie visus Bendrovės veiklos aspektus, reikalingus inspektavimui atlikti. Atsakant į Potvarkio priedo 4 bei 5 punktų reikalavimus, Bendrovė pateikė viską, ko prašė Priežiūros tarnyba ta apimtimi, kaip suprato Bendrovė. Pirmosios instancijos teismas nevertino Bendrovės 2015 m. gegužės 18 d. ir 2015 m. birželio 12 d. raštuose aprašytų aplinkybių, dėl jų nepasisakė. 2015 m. gegužės 18 d. raštu Bendrovė nurodė, jog vartojimo kredito gavėjo pajamos ir įsipareigojimai yra vertinami vadovaujantis Bendrovės Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingo skolinimo taisyklėmis, kurios 2013-2015 m. laikotarpiu 8 kartus buvo derintos su Priežiūros tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo draudžiama pateikti blanketines nuorodas į Priežiūros tarnybos turimus dokumentus, tokia Bendrovės pateikta informacija yra laikytina pakankama. 2015 m. birželio 12 d. rašte Bendrovė pakartotinai pateikė nuorodą į Priežiūros tarnybos turimas taisykles, o taip pat išsamiai aprašė ne tik duomenų gavimo, bet ir jų vertinimo procedūras, SoDra ir asmens pateiktų duomenų vertinimo santykį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Bendrovė motyvuotai įvardino, kokius duomenis renka ir kurių nerenka. Be to, Bendrovė pateikė 61764 vnt. vartotojų sutarčių duomenis, t. y. pavyzdžius kaip yra vertinamos pajamos. Šią informaciją Bendrovė pakartotinai pateikė ir 2015 m. liepos 24 d. raštu. Dar 2013 m. Bendrovė deklaravo, kad nerenka atskirai sutuoktinio duomenų, o vertina tik tai, ką įpareigoja teisės aktai - šeimos ir kredito gavėjo finansinę padėtį. Šios aplinkybės Priežiūros tarnybai buvo gerai žinomos. Dar daugiau, Priežiūros tarnyba nuolat teikia paklausimus ir nurodymus dėl atskirų vartotojų skundų, atliekamų rinkos tyrimų. Be to, Bendrovės ir vartotojų sudaromos sutartys, kuriose aprašyta visų paslaugų teikimo tvarka, ir kita informacija yra viešai prieinama Bendrovės tinklalapiuose. Atsakydama į Potvarkio priedo 7 punkto reikalavimus, Bendrovė taip pat pateikė viską, ko prašė Priežiūros tarnyba ta apimtimi, kaip suprato Bendrovė. Jau minėtais raštais Bendrovė nurodė, kad pakartotinis kreditingumo vertinimas atliekamas visuomet, kai yra didinama bendra vartojimo kredito suma. Šios paslaugos teikimo sąlygos buvo išsamiai aprašytos 2015 m. gegužės 18 d. raštu pateiktomis Bendrovės veiklos sutartimis. Be to, Bendrovė pateikė nuorodą į Priežiūros tarnybos turimas Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingo skolinimo taisykles, o taip pat 2015 m. birželio 12 d. raštu aprašė ir papildomas priemones, taikomas šio kreditingumo vertinimo atveju. Priežiūros tarnybai buvo pateikti pavyzdžiai apie visus 61764 vnt. vartojimo kredito sutarčių, tarp kurių buvo ir tūkstančiai tų atvejų, kuomet buvo didinama vartojimo kredito suma. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir šių aplinkybių. Analogiškai, Potvarkio priedo 8 punkto reikalavimai taip pat yra aprašyti jau minėtose Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingo skolinimosi taisyklėse. Be to, 2015 m. birželio 12 d. raštu Bendrovė pateikė išsamius paaiškinimus dėl DTI skaičiavimo, paraiškose esančios informacijos ir duomenų bazių informacijos naudojimo. Tuo pačiu Bendrovė pateikė ir 61764 vnt. vartotojų sutarčių duomenis, t. y. pavyzdžius kaip yra skaičiuojamas DTI. Viso to teismas taip pat nevertino. Teismas nesuteikė jokios reikšmės ir aplinkybėms, kad dėl asmens pajamų ir įsipareigojimų vertinimo, DTI skaičiavimo ir kitų klausimų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamos dvi bylos, kuriose yra išsamiai aprašyti ir sprendžiami tie patys Bendrovės veiklos aspektai, kurių reikalavo Priežiūros tarnyba. Priežiūros tarnyba teismo posėdžio metu ne kartą tvirtino, kad rėmėsi savo patyrimu ir informacija, gauta ankstesnių tikrinimų metu, todėl teismas turėjo įvertinti ir tai, kad ši įstaiga reikalavo informacijos, kuri jai jau buvo žinoma. Teismas neteisėtai išplėtė Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo turinį, nurodydamas, kad Bendrovė nepateikė prašytų aprašymų ir pavyzdžių, nors Priežiūros tarnyba teismo posėdžio metu patvirtino, kad Bendrovė buvo nubausta ne už atsakymų pateikimą, bet už tai, kad nepateikė pavyzdžių. Teismas nesuteikė reikšmės aplinkybei, kad tikrieji reikalautos informacijos turinio reikalavimai paaiškėjo tik nagrinėjant šią bylą, Priežiūros tarnybai pateikus atsiliepimą ir paaiškinus savo reikalavimų turinį teismo posėdžio metu. Teismas turėjo visas abejones aiškinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, tačiau atsakomybė už Priežiūros tarnybos nesugebėjimą tiksliai, konkrečiai ir aiškiai suformuluoti savo reikalavimus neteisėtai buvo perkelta Bendrovei.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Priežiūros tarnybos reikalavimai atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² str. 1 d. ir 36⁶ str. 1 d. nuostatas, neįvertinus apelianto argumentų dėl reikalavimų apimties ir Bendrovės galimybių juos patenkinti, o tik deklaratyviai nurodžius, kad Bendrovė plačiai naudoja informacines technologijas. Teismas nevertino Priežiūros tarnybos reikalavimų apimties atitikties proporcingumo principo reikalavimams. Apie inspektavimą Bendrovei buvo pranešta tik po 3 mėnesių. Tai reiškia, kad Priežiūros tarnyba, žinodama apie paskirtą inspektavimą ir žinodama Bendrovės veiklos specifiką, 3 mėnesius neatliko jokių parengiamųjų veiksmų, nerinko informacijos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Priežiūros tarnyba iš pateiktų 61764 vnt. sutarčių atrinko ir inspektavimo ataskaitai pagrįsti naudojo tik 89 sutartis ir tik pagal tam tikrus esminius kriterijus (tokie patys buvo ir 2013 m.), todėl Priežiūros tarnyba, remdamasi analogiško turinio 2013 m. inspektavimo patirtimi ir žinodama iš anksto, kokius kriterijus rinktis, galėjo paprašyti pateikti tik tuos konkrečius kriterijus atitinkančias sutartis. Teismas taip pat nesuteikė jokios reikšmės aplinkybei, jog 2015 m. gegužės 18 d. ir 2015 m. birželio 12 d. raštuose Bendrovė nurodė, kad Lietuvos banko reikalavimai neatitinka Bendrovės galimybių ir yra neproporcingi. Visuma šių motyvų, apelianto nuomone, leidžia konstatuoti, jog Priežiūros tarnybos reikalavimai per 5 darbo dienas sudaryti didelės apimties duomenų rinkmeną, iš kurios tik nedidelė dalis buvo naudojama inspektavimo tikslams, negali būti laikomi teisėtais ir dėl to negali sukelti administracinės atsakomybės Bendrovės vadovui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir to, kad Priežiūros tarnyba reikalavo pateikti konkrečios formos duomenis (elektroninėje lentelėje, suformuotoje Microsoft Excel formatu), kurių rengimas nenumatytas teisės aktuose, neatsižvelgiant į tai, kad tam Bendrovei reikėjo sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tą įgyvendinti per 5 ar 7 dienų terminą, kas buvo susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Priežiūros tarnybos reikalavimai buvo nustatyti neatsižvelgiant į Bendrovės dydį ir administracinius gebėjimus. Teismas netinkamai vertino ir Bendrovės galimybes pasitelkti specialistus iš Čekijos ar Latvijos. Dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių tarptautinių procedūrų, programavimo ir duomenų paruošimo darbai pasitelkiant šiuos specialistus būtų trukę žymiai ilgiau nei buvo suteikta laiko.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovės veiklos pokyčiai nuo 2013 m. neturėjo jokios įtakos reikalavimų pagrįstumui ir apelianto atsakomybei, kadangi Priežiūros tarnyba privalėjo įvertinti Bendrovės pajėgumą įgyvendinti reikalavimus prieš juos pateikiant. Bendrovės veiklos pokyčiai 2013-2015 m. laikotarpiu yra svarbūs siekiant nustatyti, ar Priežiūros tarnybos reikalavimai, parengti pagal 2013 m. patirtį, atitiko Bendrovės administracinius gebėjimus 2015 m. Teismas turėjo įvertinti, jog didžiąją dalį duomenų 2012-2013 m. Bendrovė turėjo galimybę išrinkti bei susisteminti automatizuotai arba su nesudėtingomis programinėmis intervencijomis į platformą, tačiau dėl sudėtingėjančio teisinio reguliavimo ir Bendrovės veiklos plėtros sudėtingėjo ir naudojama programinė įranga, o dėl grupės vidaus pertvarkymų, visi informacinių technologijų klausimai tapo prižiūrimi centralizuotai. 2014 m. visas technologinis aptarnavimas iš Vilniaus buvo perkeltas į Čekiją. Bendrovė nuo 2012-2013 m. neteko iki tol laisvai valdyto informacinių technologijų skyriaus, kurių atsakomybė ir buvo duomenų tvarkymo ir kiti veiksmai, ženkliai palengvinę duomenų ištraukimą, jų rūšiavimą ir pateikimą. Apie Bendrovės informacinių technologijų pokyčius Priežiūros tarnyba žinojo, tačiau prašė net 2-3 kartus daugiau duomenų nei 2012 ar 2013 m., jiems pateikti nustatydama tą patį ar net trumpesnį terminą.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą atsakomybės subjektą, tik deklaratyviais argumentais įvertino arba iš viso nevertino Priežiūros tarnybos šališkumo, Bendrovės motyvus nepateikti informacijos ir Priežiūros tarnybos padarytas procesines klaidas. Skundžiamoje nutartyje yra konstatuota, kad pažeidimas buvo padarytas 2015 m. birželio 12 d. Teismas taip pat nustatė, kad pažeidimo dieną Bendrovės vadovo pareigas laikinai ėjo ir 2015 m. birželio 12 d. raštą pasirašė E. N.. Tai reiškia, kad nustatytą pažeidimo dieną apeliantas nebuvo Bendrovės vadovu. Tuo tarpu atsakomybė pagal ATPK 172⁴ str. 1 d. kyla finansų rinkos institucijų vadovams. Teismas nevertino itin suintensyvėjusių Priežiūros tarnybos veiksmų, neproporcingai didinant Bendrovės administracinį krūvį, kai Bendrove ir apeliantas pradėjo intensyviai dalyvauti teisėkūros procedūrose. Priežiūros tarnyba yra viešai išreiškusi savo neigiamą nuomone apie mažųjų vartojimo kreditų teikimą, dėl ko Priežiūros tarnybos atstovai teikė klaidinančią informaciją apie mažųjų vartojimo kreditų bendrovių veiklos pelningumą, beveik du kartus klaidinančiai padidindami faktinius rodiklius. Siekdama pakenkti Bendrovės įvaizdžiui, Priežiūros tarnyba sekančią dieną po priėmimo viešai paskelbė apie priimtą nutarimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 35 str. nustatytą 30 dienų terminą. Teismas nevertino aplinkybės, jog Priežiūros tarnybai atsakius į Bendrovės pastabas dėl konfidencialios informacijos apsaugos, Bendrovė teikė duomenis ir informaciją maksimalia įmanoma apimtimi. Maksimali informacija (apie 300 lapų duomenų) buvo pateikta 2015 m. birželio 12 d., nurodant objektyvias priežastis dėl papildomo laiko poreikio, o likę duomenys (apie 200 lapų) buvo surinkti per įmanomai greičiausią laikotarpį - iki 2015 m. liepos 24 d. Per šį laikotarpį Bendrovės ir Priežiūros tarnybos bylose iš esmės neįvyko jokių procesinių įvykių. Papildomas mėnuo laiko nagrinėjamoms byloms nebūtų turėjęs jokio poveikio. Teismas nereikšmingu laikė tai, kad Priežiūros tarnyba sunaikino 2015 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio garso įrašą, dėl ko nebuvo įmanoma objektyviai patikrinti valdybos posėdžio protokolo tikslumo ir aiškumo, jame nėra atspindėti esminiai argumentai, kita posėdžio metu pateikta informacija. Protokolas yra su esminiais trūkumais.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su apeliantui paskirta administracine nuobauda. Skirdamas nuobaudą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, jo trukmę ir mastą, nebuvo įvertinta ta aplinkybė, jog Bendrovė dėjo visas pastangas, siekdama įvykdyti neproporcingus ir neteisėtus reikalavimus, per trumpą laiką pateikė net 300 lapų informacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir ypač į tai, jog tokio pobūdžio pažeidimas (jei būtų nustatytas) padarytas pirmą kartą, pažeidimu (jei būtų nustatytas) nepadaryta žala ir pažeidimas (jei būtų nustatytas) nėra padarytas tyčia, apeliantas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti G. V. skiriant švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą (pvz. įspėjimą) arba jos visai neskiriant.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad kvalifikuojant veiką pagal ATPK 172⁴ str. 1 d., būtina nustatyti, ar Bendrovė turėjo galimybę suprasti, ko iš jos reikalaujama, ir įvykdyti reikalavimus nustatytais terminais, tačiau to nepadarė sąmoningai, žinodama apie daromą teisės pažeidimą. Neatsižvelgiant į akivaizdžiai neteisėtus Priežiūros tarnybos reikalavimus, Bendrovė per nustatytus terminus teikė maksimaliai įmanomus paaiškinimus, atsakė į visus keliamus klausimus, teikė maksimaliai įmanomą ir kai kuriais atvejais net didesnės apimties informaciją nei iš jos buvo reikalaujama. Visus neaiškumus Bendrovė siekė pašalinti užduodama atitinkamus klausimus, siūlydama galimus kylančių problemų sprendimus (pvz. sudaryti statistiškai patikimą duomenų imtį). Per visą savo veiklos laikotarpį Bendrovė yra atsakiusi į visus Priežiūros tarnybos paklausimus, pateikusi visą prašytą informaciją. Taigi, apelianto nuomone, konstatuoti, kad G. V. sąmoningai pažeidė teisėtus reikalavimus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad dalį iki 2015 m. birželio 12 d. Priežiūros tarnybos reikalautos pateikti informacijos Bendrovė pateikė tik 2015 m. liepos 24 d. rašte. Ši informacija buvo pateikta tada, kai G. V. buvo pakviestas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad Bendrovės 2015 m. gegužės 18 d. ir 2015 m. birželio 12 d. atsakymai parengti, atsižvelgiant į šiuose raštuose deklaruojamas aplinkybes, kad „detalesnė informacija sudaro Bendrovės komercinę paslaptį“, „Lietuvos bankas skelbia viešai neskelbtus teisės aktus, susijusius su konfidencialios informacijos apsauga“. 2015 m. gegužės 18 d. rašte nurodė, kad Bendrovė vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, įsipareigojimų ir kitų duomenų vertinimą atlieka vadovaudamasi Bendrovės generalinio direktoriaus 2014 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. IV-66 patvirtintomis taisyklėmis (toliau tekste – ir Taisyklės) ir detalesnė informacija apie šį vertinimą sudaro Bendrovės komercinę paslaptį. 2015 m. birželio 12 d. rašte Bendrovė taip pat citavo Taisyklių nuostatas ir detalesnės informacijos nepateikė, taip pat nepateikė Priežiūros tarnybos reikalautų pavyzdžių. Šiame rašte Bendrovė pateikė duomenis, identifikuojančius vartojimo kredito gavėją (sutarties numeris, amžius) ir jam suteiktą kreditą (kredito suma, palūkanų normos ir t. t.), tačiau nepateikė jokių duomenų, susijusių su kredito gavėjo finansine situacija, kurie buvo naudoti kredito gavėjo mokumui, tvarioms pajamoms, finansiniams įsipareigojimams finansų įstaigoms vertinti ir konkrečių šių duomenų vertinimo pavyzdžių. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas išplėtė Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo turinį. Iš nutarimo turinio matyti, kad pažeidimai konstatuoti Bendrovei nepateikus aprašymų ir pavyzdžių, nurodytų Priežiūros tarnybos 2015 m. balandžio 30 d. dokumentų ir informacijos sąrašo 4, 5, 8 punktuose, ir tik pavyzdžių - pagal 7 punktą.
Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas įtvertino Bendrovės galimybes pateikti reikalautą informaciją Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁶ str. 1 d. ir 36² str. 1 d. nuostatų kontekste, apelianto argumentai dėl šių nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti. Palyginti su 2012-2013 m. vykusių inspektavimų metu pateiktais duomenimis apie sudarytas vartojimo kredito sutartis (2012 m. - 137852 vnt., 2013 m. - 59138 vnt.) apelianto nurodytas pateikti informacijos apie 61764 vnt. vartojimo kredito sutarčių kiekis negali būti laikomas neproporcingu ar didesniu nei įprasta, reikalaujančiu daugiau darbo ar laiko sąnaudų nei ankstesnių 2012-2013 m. inspektavimų metu. 2013 m. inspektavimo metu Bendrovė per 7 darbo dienų laikotarpį pateikė duomenis apie 59138 vnt. sutarčių, tai sudarė duomenų rinkmeną iš 2684674 vnt. išrašų. Tuo tarpu dėl 2015 m. inspektavimo Bendrovė pateikė duomenis apie 61764 vnt. sutarčių, iš viso - 1667628 vnt. įrašų rinkmeną. Rašant prašymą dėl duomenų, skirtų 2015 m. inspektavimui, buvo atsižvelgta į Bendrovės anksčiau teiktus duomenis, jos dydį, taip pat į galiojančių teisės aktų reikalavimus ir į tai, kokie mokumo vertinimo pažeidimai dažniausiai nustatomi inspektuojant vartojimo kredito davėjus, įskaitant ankstesnių Bendrovės inspektavimų rezultatus. Kaip teisingai konstatuota teismo nutartyje, Bendrovei buvo suteiktas ilgesnis laikotarpis atsakymui parengti nei tai nustatyta norminiame akte, t. y. ilgiau nei 10 darbo dienų. Nagrinėjamu atveju Bendrovei iš viso buvo nustatytas 30 darbo dienų terminas reikalaujamai informacijai pateikti. Bendrovė nuo 2008 m. teikia mažuosius vartojimo kreditus nuotoliniu būdu, savo veiklą organizuoja naudodama informacines technologijas. 2012-2013 m. inspektavimų metu Bendrovės duomenys buvo teikiami elektroninėje laikmenoje, Microsoft Excel formatu. Vadinasi, šiuo atveju Lietuvos banko reikalavimas pateikti duomenis elektroninėje laikmenoje atitiko iki tol susiklosčiusią praktiką ir Bendrovės naudojamą duomenų teikimo formą.
Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. V. nubaustas už reikalavimų nevykdymą 2015 m. ir kad jis, būdamas vadovu, privalėjo organizuoti darbą taip, kad galėtų laiku ir tinkamai įvykdyti priežiūros funkcijas vykdančio Lietuvos banko reikalavimus, vien paaiškinimas, kad Bendrovės darbas yra pasikeitęs, Bendrovės vadovo atsakomybės nešalina. Teismo posėdžio metu G. V. pripažino, kad trijų pakopų kreditingumo vertinimo sistema veikė ne nuo 2015 m., o (duomenys neskelbtini) - nuo 2013 m., (duomenys neskelbtini) - nuo 2014 m. Iš Bendrovės pateiktų 61761 vnt. sutarčių 42996 vnt. buvo (duomenys neskelbtini) sistemoje, kurioje jau nuo 2013 m. taikoma pakeista trijų pakopų kreditingumo vertinimo sistema. Šios aplinkybės paneigia argumentus, kad įdiegta nauja sistema lėmė padidintus krūvius ir laiko sąnaudas ruošiant reikalaujamus duomenis, nes tiek 2013 m., tiek 2015 m. Bendrovė ją turėjo dėl (duomenys neskelbtini) teikiamų kreditų, kurie sudarė 2/3 visų vartojimo kredito sutarčių, inspektuotų 2015 m., o 2013 m., taikydama 3 pakopų vertinimo sistemą (duomenys neskelbtini), Bendrovė turėjo galimybę pateikti prašytus duomenis per nurodytą 7 darbo dienų laikotarpį automatizuotai.
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo padarymo metu buvo Bendrovės vadovas (generalinis direktorius), todėl teismas pagrįstai nustatė, kad G. V. yra tinkamas atsakomybės subjektas. Nepaisant to, kad pažeidimo padarymo metu (2015 m. birželio 12 d.) jį pavadavo kitas asmuo, jis kaip vadovas atsako už Bendrovės veiklos organizavimą. Padarytas pažeidimas yra tęstinis. Jis prasidėjo 2015 m. birželio 12 d. ir dėl dalies informacijos nepateikimo baigėsi 2015 m. liepos 24 d., pateikus Lietuvos banko prašytą informaciją, o dėl kitos dalies informacijos - 2015 m. rugpjūčio 13 d., Lietuvos bankui priėmus nutarimą. G. V. komandiruotėje buvo iki 2015 m. birželio 21 d., kai pažeidimas vis dar buvo nesibaigęs. Be to, jis pripažino, kad 2015 m. birželio 12 d. raštas atitiko jo ir Bendrovės politiką, raštą rengė Bendrovės atstovas advokatas Paulius Astromskis, su kuriuo bendradarbiaujama nuo 2010 m., šio rašto nei Bendrovė, nei G. V. neginčijo. G. V. kaip Bendrovės vadovas suvokė pareigą pateikti Lietuvos bankui informaciją, reikalingą vykdomoms finansų rinkos priežiūros funkcijoms atlikti, ir sąmoningai jos nevykdė. Įstatymuose nustatytų Lietuvos banko funkcijų ir pareigų vykdymas, taip pat dokumentų teikimas Lietuvos bankui pagal įstatymų reikalavimus negali būti laikomi Lietuvos banko šališkumo įrodymu ar Bendrovės veiklos persekiojimu. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl raštų, kurie siejami su Bendrovės persekiojimu, gausos taip pat atmestini. Dauguma raštų susiję su vartojimo kredito gavėjų skundais, dėl kurių buvo pradėta Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Lietuvos bankas, paskelbdamas apie G. V. pritaikytą nuobaudą, pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 35 str. nuostatas. Šiame straipsnyje nustatyta sprendimo, kuriuo konstatuojama, kad vartojimo kredito davėjas (juridinis asmuo) pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, viešo skelbimo tvarka, kuri nėra taikytina šiuo atveju ATPK pagrindu konstatuoto administracinio teisės pažeidimo skelbimo tvarkai. Apeliantas nepateikė konkrečių argumentų, kurie Lietuvos banko valdybos posėdyje pateikti jo paaiškinimai nebuvo užfiksuoti. Lietuvos banko valdybos posėdžio protokole užfiksuoti paaiškinimai dėl esminių momentų, jų esmė nėra iškraipyta, apeliantas to neginčija. Be to, teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad skundo nagrinėjimo metu G. V. ir jo atstovas turėjo galimybę pateikti paaiškinimus, įrodymus ir šia savo teise naudojosi. ATPK nuostatos nenustato pareigos daryti garso įrašą posėdžio metu, tačiau pagal Lietuvos banko teisės aktus ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų garso įrašas daromas siekiant užtikrinti Lietuvos banko valdybos posėdžio protokolo tikslumą ir aiškumą. Kadangi 2015 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos banko valdybos posėdžio protokolas buvo pasirašytas 2015 m. rugpjūčio 14 d. (garso įrašas panaudotas nustatytam tikslui), posėdžio garso įrašas, kaip ir reikalauja teisės aktai, buvo ištrintas.
Atsiliepime nurodoma, kad G. V. nei bylos nagrinėjimo metu, nei skunde savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl reikalautos informacijos nepateikimo Lietuvos bankas turėjo atidėti planuoto Bendrovės inspektavimo pradžią, todėl pažeidimas nėra mažareikšmis. Taigi, šiuo atveju, nėra išimtinių aplinkybių, leidžiančių G. V. taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad G. V. atstovas nesutinka su pažeidėjo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 172⁴ str. 1 d. ir su jam paskirta administracine nuobauda.
Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl G. V. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstoves, liudytoją, ištyrė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktus rašytinius paaiškinimus, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis dėl sprendimų administracinėse bylose. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. V. kaltės, padarius ATPK 172⁴ str. 1 d. numatytą pažeidimą, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.
ATPK 172⁴ str. 1 d. numatyta, kad įstatymuose ar Lietuvos banko teisės aktuose nustatytos arba Lietuvos banko pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimas nustatytais terminais arba melagingos, ne visos ar klaidinančios informacijos pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę finansų rinkos institucijų vadovams.
G. V. nubaustas už tai, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo (generalinio direktoriaus) pareigas, nustatytu terminu (ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 12 d.) nepateikė visos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. balandžio 30 d. rašte Nr. S 2015/(21.12-2101)-12-1963 ir pakartotiniame 2015 m. birželio 2 d. rašte Nr. S 2015/(21.12-2101)-12-2456 pareikalautos informacijos ir dokumentų planuojamam atlikti Bendrovės planiniam tiksliniam inspektavimui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Priežiūros tarnybai buvo pateikta bei iš anksto žinoma visa informacija ir pavyzdžiai apie visus Bendrovės veiklos aspektus, reikalingus inspektavimui atlikti. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Bendrovė nepateikė Potvarkio priedo 5, 6 ir 8 punktais prašytos informacijos ir pavyzdžių bei 7 punktu prašytų pavyzdžių. Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo turinio teismas neišplėtė ir G. V. už Potvarkio priedo 7 punktu prašytos informacijos nepateikimą nenubaudė. Lyginant Potvarkio priedo 5, 6, 7 ir 8 punktų turinį su Bendrovės 2015 m. gegužės 18 d. ir 2015 m. birželio 12 d. raštų turiniu, matyti, kad šiuose raštuose nėra pateikiama prašoma informacija. Nepaisant to, kad Bendrovė nukreipia į Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingo skolinimo taisykles, raštuose nėra pateikiamas 4 mėnesių tvarių pajamų vidurkio apskaičiavimas, nors nurodoma, kad padidinus bendrą vartojimo kredito sumą, vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas yra atliekamas visuomet, tačiau nepaaiškinama, kokią įtaką pajamų tvarumo vertinimui turi duomenys apie pajamų pasikeitimus, nurodyti paraiškos langelyje „Kiek pajamų tavo šeima gaus artimiausią mėnesį“, bei kokią įtaką įsipareigojimų finansų įstaigoms vertinimui turi duomenys apie pasikeitimus, nurodyti paraiškos langelyje „Kokią įsipareigojimų sumą tavo šeima turės mokėti nuo kito mėnesio“, neaprašytas surinktų skirtingų duomenų apie vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimus finansų įstaigoms lyginimas ir jų vertinimas, neaprašyti veiksmai, kurių Bendrovė imasi, kai duomenys, nurodyti vartojimo kredito gavėjų paraiškose, ir gauti iš duomenų bazių ar kitų pagrindžiančių dokumentų skiriasi ir kt., nepateikiama pavyzdžių. Ši informacija nebuvo pateikta visai, kita dalis Priežiūros tarnybos prašytos informacijos buvo pateikta tik 2015 m. liepos 24 d. Nors Bendrovė pateikė informaciją apie 61 764 vnt. vartojimo kredito sutarčių, tačiau to neužtenka konstatuoti faktą, kad prašomi duomenys buvo pateikti pilna apimtimi, kadangi iš šios informacijos turinio nėra aiškūs Bendrovės veiklos modeliai tam tikromis Priežiūros tarnybos nurodytomis aplinkybėmis. Tokiu būdu, G. V. kaip finansų rinkos institucijos vadovas pagrįstai nubaustas pagal ATPK 172⁴ str. 1 d., nes Bendrovė pateikė ne visą Lietuvos banko pareikalautą informaciją iki nustatyto termino, t. y. 2015 m. birželio 12 d., pabaigos.
Nepaisant to, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjamos dvi administracinės bylos, kuriose buvo sprendžiami Bendrovės veiklos klausimai, ir šių bylų medžiaga Priežiūros tarnybai buvo žinoma, taip pat Priežiūros tarnyba turėjo informaciją apie Bendrovę, gautą ankstesnių Bendrovės inspektavimų metu, esant Priežiūros tarnybos reikalavimui pateikti jos funkcijoms atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, Bendrovė turėjo tokį reikalavimą vykdyti. Planinis tikslinis inspektavimas buvo numatytas atlikti, vertinant naujo laikotarpio (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.) duomenis, siekiant įvertinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla nepažeidžia vartojimo kredito davėjų teikiančias paslaugas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl Priežiūros tarnyba negalėjo vertinti turimų seniai gautų (neatnaujintų) duomenų. Lietuvos banko įstatymo 54 str. 1 d. nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir ūkio subjektai privalo teikti Lietuvos bankui informaciją, reikalingą jo funkcijoms atlikti. Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių inspektavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-43, 16 p. numatyta, kad informaciją ir dokumentus dėl inspektavimo pateikia inspektuojamas subjektas.
Vertinant Potvarkio priedo turinį reikalavimų aiškumo kontekste, pažymėtina, kad Priežiūros tarnybos prašomų pateikti dokumentų ir informacijos sąrašas yra konkretus, tikslus ir aiškus, reikalavimai struktūruoti, detalizuoti, be to 2015 m. birželio 2 d. Priežiūros tarnyba patikslino reikalaujamos pateikti informacijos apimtis, atsakė į Bendrovės prašymus. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, kaip nurodo ir apeliantas, Priežiūros tarnyba ir ankstesnių inspektavimų metu prašė Bendrovės pateikti panašaus pobūdžio informaciją, todėl apelianto argumentai, kad Priežiūros tarnybos reikalavimai buvo nesuprantami, vertinami kritiškai.
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, svarbu įvertinti Priežiūros tarnybos reikalavimų apimtį proporcingumo principo kontekste. Analizuojant Priežiūros tarnybos atsiliepime pateiktus ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, matyti, kad 2012-2013 m. vykusių inspektavimų metu Bendrovė pateikė duomenis apie didesnį kiekį vartojimo kredito sutarčių už ilgesnį laikotarpį pagal daugiau informacinių laukų (2012 m. – 137 852 vnt., 2013 m. – 59 138 vnt.), todėl šį kartą informacijos apie 61 764 vnt. vartojimo kredito sutarčių pateikimas negali būti laikomas neproporcingu ar didesniu nei įprasta. Juo labiau, kad Priežiūros tarnyba sutrumpino laikotarpį, už kurį šiuos duomenis reikia pateikti, t. y. buvo prašoma atitinkamos informacijos už trijų mėnesių laikotarpį. Be to, nors Priežiūros tarnyba apie planuojamą atlikti patikrinimą žinojo likus tris mėnesiams iki apie tai pranešant Bendrovei, ji įstatymo numatytų terminų nepažeidė. Atvirkščiai, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Bendrovei buvo suteiktas ilgesnis laikas atsakymui parengti nei tai nustatyta Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių inspektavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-43, 16 p., t. y. ilgiau nei 10 darbo dienų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė nuo 2008 metų nuotoliniu būdu teikia mažuosius vartojimo kreditus, savo veiklą organizuoja naudodama informacines technologijas, duomenis renka automatizuotu būdu. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2012-2013 m. inspektavimų metu Bendrovės duomenys buvo teikiami elektroninėje laikmenoje, Microsoft Excel formatu. Tai reiškia, kad ir nagrinėjamu atveju, reikalavimas pateikti duomenis elektroninėje laikmenoje atitiko Bendrovės veiklos pobūdį ir iki tol tarp šalių susiklosčiusią praktiką. Reikalavimas pateikti tokio pobūdžio informaciją popierine ar kitokia forma, neatitiktų nei protingumo, nei ekonomiškumo principo reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrovė nuo 2012-2013 m. neteko iki tol laisvai valdyto informacinių technologijų skyriaus, kurių atsakomybė ir buvo duomenų tvarkymo ir kiti veiksmai, ženkliai palengvinę duomenų ištraukimą, jų rūšiavimą ir pateikimą, nagrinėjamu atveju, teisinės reikšmės neturi, kadangi Bendrovė turėjo savo darbą organizuoti taip (kitokiu būdu, priemonėmis), kad duomenų tvarkymo ir pateikimo darbai vis tiek būtų atliekami operatyviai. Kaip teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė G. V., tam tikri veiklos pokyčiai Bendrovėje jau buvo įvykę ir 2013 m. (trijų pakopų vertinimo sistema), o tais metais vykusio patikrinimo metu pateikti panašų duomenų kiekį elektronine forma sunkumų nekilo.
Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, administracinė atsakomybė pagal ATPK 172⁴ str. 1 d. kyla finansų rinkos institucijų vadovams. Nepaisant to, kad Priežiūros tarnybos reikalaujamos informacijos pateikimo termino paskutinę dieną (t. y. 2015 m. birželio 12 d.) Bendrovės vadovo pareigas laikinai ėjo ir tos dienos Bendrovės raštą pasirašė kitas asmuo, G. V. žinojo apie susiklosčiusią situaciją, kadangi Priežiūros tarnybos reikalavimas pateikti dokumentus ir informaciją bei pakartotinis reikalavimas buvo gauti G. V. darbo laikotarpiu, Bendrovės politikai šiuo klausimu jis pritarė, prieštaravimų dėl 2015 m. birželio 12 d. rašto turinio ir Bendrovės užimtos pozicijos vėliau neišreiškė. Be to, ankstesnį, t. y. 2015 m. gegužės 18 d., Bendrovės raštą, pasirašė pats G. V., jis pasirašė ir 2015 m. liepos 24 d. raštą. Tai reiškia, kad Bendrovės vadovas suprato jam kylančią pareigą pateikti Priežiūros tarnybai informaciją, reikalingą planiniam patikrinimui atlikti, tačiau nustatytu laiku visos informacijos nepateikė, tam nesant objektyvių priežasčių.
Apeliacinio skundo argumentai dėl Priežiūros tarnybos šališkumo taip pat vertinami kritiškai. Apelianto teiginiai dėl Priežiūros tarnybos sąmoningo Bendrovės administracinio krūvio didinimo, siejant tai su Bendrovės suaktyvėjusiu dalyvavimu teisėkūros procese, siekio pakenkti Bendrovės įvaizdžiui, viešo neigiamos nuomonės apie Bendrovės veiklos sritį reiškimo laikomi subjektyviais ir niekuo nesusijusiais su nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybėmis. Šioje dalyje svarbu pažymėti, kad Priežiūros tarnyba, viešai paskelbdama apie nutarimo G. V. priėmimą nepraėjus 30 kalendorinių dienų nuo tokio nutarimo priėmimo dienos, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 35 str. nuostatų nepažeidė. Šiame straipsnyje numatyta, kad Priežiūros institucija, šio įstatymo 33 str. nurodytame nutarime konstatavusi, kad asmuo pažeidė šio įstatymo reikalavimus, apie tai skelbia viešai savo interneto svetainėje praėjus 30 kalendorinių dienų po nutarimo priėmimo. Toks terminas yra taikomas nutarimo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų pažeidimo paskelbimui. Nagrinėjamu atveju, G. V. buvo nubaustas pagal ATPK 172⁴ str. 1 d., todėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 35 str. nuostatos nėra taikomos.
Apeliaciniame skunde akcentuojamas ir Priežiūros tarnybos padarytas pažeidimas, neišsaugant 2015 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos banko valdybos posėdžio garso įrašo, kadangi posėdžio protokolas yra netikslus. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo, kas konkrečiai nėra užfiksuota šiame protokole, kokie kiti pažeidimai posėdžio metu buvo padaryti, tačiau protokole neatspindėti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu G. V. pateikė paaiškinimus, teikė įrodymus, tiek jis, tiek atstovas uždavė klausimus institucijos, priėmusios nutarimą, atstovėms, kas leido pašalinti visas klaidas, kurios galimai buvo padarytos, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo institucijoje metu. Nepaisant visų G. V. pateiktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas kitokių išvadų nepadarė, kam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Svarbu pažymėti ir tai, kad ATPK nenumato pareigos daryti garso įrašą posėdžio, vykstančio administracinį teisės pažeidimą nagrinėjančioje institucijoje, metu. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos banko valdybos posėdis buvo įrašomas, vadovaujantis šios įstaigos vidiniais teisės aktais, ir garso įrašas buvo skirtas siekiant užtikrinti protokolo tikslumą ir aiškumą. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, garso įrašas tapo nebereikalingas, todėl toliau saugomas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti šiuo klausimu buvus padarytus kokius nors procesinius pažeidimus.
Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama ir G. V. paskirta administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad už ATPK 172⁴ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą sankcijoje numatyta bauda finansų rinkos institucijų vadovams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų. Vienok, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Apeliaciniu skundu prašoma G. V. visai neskirti administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – įspėjimą.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje šis straipsnis buvo taikytas administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, atlyginus padarytą žalą bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17/2015).
Nagrinėjamu atveju, situacija nelaikytina išskirtine. G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Savo kaltės jis nepripažino nei Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusių teismo posėdžių metu, nei pateikdamas apeliacinį skundą. Kitų išimtinių aplinkybių, kurios leistų švelninti G. V. teisinę padėtį, nepateikiama. Nepaisant to, kad tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą, G. V. praeityje buvo baustas administracine tvarka. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo padaryta žala. Kilo tokio pobūdžio žala, kokia yra galima tokio tipo pažeidimo padarymo metu - Priežiūros tarnyba turėjo atidėti planuoto Bendrovės tikslinio inspektavimo pradžią, negalėjo laiku ir tinkamai vykdyti savo funkcijų, todėl pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo pagrįstai nelaikė mažareikšmiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė G. V. ATPK 30¹ str. nuostatų.
ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² str. 1 d.). Kaip jau buvo minėta, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta ir G. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu paskirtą 3620 Eur dydžio baudą, kuri yra lygi baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkiui.
Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o G. V. atstovo advokato Pauliaus Astromskio apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. V. atstovo advokato Pauliaus Astromskio apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.