- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- e2-2003-979/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01295-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Trečiasis asmuo
- S. J.
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant ieškovo atstovui D. J., atsakovui V. B., įgaliotam atstovui L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui S. J. dėl išmokėtų sumą grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (toliau – Ieškovas), kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo: 1) 595,17 Eur išmokėtą draudimo išmoką; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį ir kelionės išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 5 d. buvo aplietas trečiojo asmens S. J. butas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., iš atsakovui V. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo 595,17 Eur draudimo išmoką, todėl kreipėsi į atsakingą už žalos padarymą asmenį dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka CK 6.1015 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir teismo prašė taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visiškai nesutinka su Ieškovo prašomu priteisti žalos dydžiu, kadangi realiai tokia žala nebuvo padaryta, užliejimo padariniai buvo greitai pašalinti, pretenzijų niekas nepareiškė. Po 2012 m. gegužės 5 d. įvykio trečiojo asmens bute buvo aplietas ir sugadintas tik nedidelis buto lubų plotas, per sujungimus atsiklijavo tapetai ant sienų. Praėjus 5 mėnesiams po apliejimo, t. y. 2012 m. rugsėjo 30 d. bute remontas nebuvo atliktas, tapetai, gipso kartono plokštė ir po jomis esanti 5 cm apšiltinimo vata buvo išdžiuvusios, lubų paviršius išoriškai nei pagal formą, nei pagal spalvą nepasikeitė. Be to, Ieškovas nepagrįstai skaičiavo lokalinę sąmatą pagal bendrą plotą – 26 kv. m., o ne pagal virtuvės lubų plotą – 8 kv. m. ar sugadintą lubų plotą. Ieškovo atstovui apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., nebuvo kviečiamas atsakingas už žalos padarymą asmuo – atsakovas, apžiūros protokolas nebuvo pasirašytas nukentėjusiojo asmens – trečiojo asmens S. J..
Trečiasis asmuo S. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdyje pareikštus reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo tarp šalių dėl apliejimo ir žalos atsiradimo fakto nėra. Atsakovas nesutinka tik su Ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu, siedamas tai tik su vizualinės daikto išvaizdos minimaliais defektais, todėl neva sąmatoje nurodyti darbai nebuvo būtini atlikti. Ieškovo ekspertai paskaičiavo, kad siekiant trečiąjį asmenį atstatyti į iki žalos padarymo padėtį, technologiškai būtina išardyti aplietų patalpų lubas ir jas pakeisti. Atsakovas, ginčydamas žalos paskaičiavimą pagal sąmatą, nepateikė kitų žalos paskaičiavimų, todėl būtina vadovautis byloje esančiu žalos paskaičiavimu. Aplinkybė, kad po draudimo išmokėjimo nebuvo atliekamas remontas aplietoje patalpoje, nepaneigia pačios žalos atsiradimo fakto. Technologiškai būtina atlikti ardymo darbus, kadangi po apliejimo statybinės medžiagos praranda savo pirmines savybes ir nebeatlieka savo paskirties (mineralinė vata garso izoliacijos ir šildymo funkcijos), be to yra tikimybė įsiveisti pelėsiui, kadangi toks lubų plotas nėra ventiliuojamas. Žalos dydis pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais. Pažymėjo, kad žalos nustatymo ir paskaičiavimo procese kaltas dėl žalos padarymo asmuo paprastai nėra kviečiamas, kadangi tai nenumato jokie teisės aktai, paprastai kviečiami tais atvejais, kai yra galimi keli kaltininkai, didesnė žala turtui, patalpos išdėstytos skirtingai. Žala paskaičiuojama kompiuterinės programos SISTELA pagalba suvedant duomenis apie turtą. Ieškovo darbuotojas galimą sugadintą lubų plotą apskaičiavo pagal vizualius pėdsakus, t. y. pūsleles, tapetų atšokimo vietas, vandens dėmes. Ieškovo nuomone, ieškinio senatis nebuvo praleista. Ieškovui išmokėjus draudimo išmoką trečiajam asmeniui už draudiminį įvykį, ieškovui perėjo teisė subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo delikto pagrindu iš už žalos padarymą atsakingo asmens – atsakovo, ieškovas, išmokėdamas draudimą trečiajam asmeniui, įstojo į žalos atlyginimo santykius, todėl dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas trečiajam asmeniui draudimo išmoką išmokėjo 2012 m. gegužės 24 d., į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015 m. kovo 31 d., t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
Atsakovo įgaliotas atstovas L. B. palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir prašė pripažinti žalą mažareikšme, priteisti iš atsakovo V. B. iki 100 Eur padarytos žalos, patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, padalinti abiem šalims. Papildomai paaiškino, kad žala realiai nebuvo padaryta, remontas nebuvo atliktas po draudimo išmokėjimo, šiai dienai jokio pelėsio nėra. Ieškovo pateikta lokalinė sąmata netiksli, buvo klaidų, kurias ieškovo atstovas patikslino, nurodyti abejotini medžiagų ir atliktų darbų kiekiai, darbo užmokesčio paskaičiavimas nurodytiems darbams.
Atsakovas V. B. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neneigia apliejimo fakto, vanduo adatos plonumo srovele bėgo per šlangelę. Iš karto po įvykio kaimynų bute matė delno dydžio sušlapusį lubų plotą virtuvės centre apie 1 metrą nuo spintelės su kriaukle ir apie 1,5 metro nuo lango. Nesuprantama, kodėl draudimas, apžiūrėdamas butą ir skaičiuodamas žalą, nekvietė nei namo pirmininkės, nei kaltininko, žalą paskaičiavo iš akies. S. J. butas buvo aplietas anksčiau kito kaimyno. Per 25 metus tai buvo pirmas įvykis. Gedimas buvo dėl neseniai keistos virtuvėje po spintele esančios šlangelės trūkimo, vandens daug neturėjo išbėgti, nes atsakovo virtuvėje nebuvo jokių vandens pėdsakų.
Trečiasis asmuo S. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vanduo bėgo anksti ryte virtuvėje, po to kai užsuko atsakovo virtuvėje vandens kranelį vanduo kapsėjo dar dieną. Apie įvykį pranešė draudimui, atvyko draudimo atstovas apžiūrėjo, fotografavo, teiravosi, ar nereikia kvieti kaltininko, tačiau buvo paaiškinta, kad aplinkybės aiškios, kveisti nėra būtina, padaryta žala aiški. Vizuliai defektai nelabai matėsi, tapetai buvo išsitempę, raukšlėti, džiūnant susitraukė, dabar ruduoja, tapetų kampeliai atsilupę. Gavę draudimo išmoką remonto nedarė, kadangi neužteko pinigų, niekas nesutiko už gautą draudimo sumą atlikti. Remonto darbai galėjo kainuoti apie 4-5 tūkstančius litų, primokėti negalėjo, kadangi neturėjo pinigų. Apie tai, kad draudžia butą buvo informuoti kaimynai, sakė N. B.. Draudė, nes norėjo apsaugoti sutvarkytą butą, kadangi anksčiau ne kartą yra pasitaikę apliejimo atvejų tiek iš atsakovo buto, tiek iš kitų. Butą draudžiasi per draudimo brokerius, kurie suranda geriausią variantą, draudžiant klausia koks namas, kaip butas viduje suremontuotas, tačiau niekada nefotografavo. Draudikas reikalavo pažymos apie apliejimo faktą, todėl kreipėsi į namo pirmininkę M. N., pati paruošė rašto turinį ir nunešė pasirašyti.
Liudytoju apklausta N. B. paaiškino, kad tuo metu kai įvyko apliejimo faktas jos nebuvo bute (duomenys neskelbtini). Žinojo ir matė, kad S. J. nedarė remonto po buto užliejimo vandeniu.
Liudytoju apklausta M. N. paaiškino, kad po apliejimo fakto buvo atvykusi į butą, ypatingų turto sugadinimo pėdsakų nepastebėjo. Po kiek laiko į ją kreipėsi S. J., prašydama pasirašyti paruoštą pažymą, po to vėl prašė, aiškindama, kad draudikas prašo patvirtinimo esant namo pirmininkei. Rašto turinio neskaitė, todėl negali komentuoti.
Liudytoju apklaustas D. B. paaiškino, kad apžiūrėjo nukentėjusiojo asmens turtą po draudiminio įvykio, surašė apžiūros protokolą. Sugadinto turto plotą paskaičiavo įvertindamas vizualiai turtą, vandens nutekėjimo vietų lokalizaciją, aplinkybę, kad lubos nėra ventiliuojamos, dėl ko yra tikimybė atsirasti pelėsiui. Remonto išlaidų lokalinė sąmata buvo sudaryta remiantis SISTEL sistemos reikalavimais suvedant sugadinto turto duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis, ieškovės atstovo, atsakovo, jo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojų N. B., M. N., D. B. parodymais nustatyta, kad 2012 m. gegužės 5 d. buvo aplietas vandeniu ir apgadintas trečiajam asmeniui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., vanduo bėgo iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), prakiurus vandens žarnelei, esančiai virtuvėje po spintele. Ieškovas su trečiuoju asmeniu buvo sudaręs Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. IS (duomenys neskelbtini)). 2012 m. gegužės 8 d. trečiasis asmuo apie turto apgadinimą informavo ieškovą. Ieškovas padarytiems turto sugadinimams nustatyti, sudarė lokalinę sąmatą 682,06 Eur (2 355 Lt) sumai, išskaičiavo frančizę 86,87 Eur (300 Lt) ir trečiajam asmeniui 2012 m. gegužės 24 d. išmokėjo 595,17 Eur (2 055 Lt) draudimo išmoką. Ieškovas teikė atsakingam už žalos atsiradimą asmeniui – atsakovui, pretenziją dėl žalos atlygimo, tačiau atsakovui nesutikus atlyginti žalos (patirtų nuostolių) dėl žalos atlyginimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos (patirtų nuostolių) atlyginimo.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams dėl žalos (patirtų nuostolių) atlyginimo. Nustatyta, kad ieškovas trečiajam asmeniui Gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškė ieškinio reikalavimus atsakovo atžvilgiu CK 6.1015 straipsnio tvarka subrogacijos pagrindu.CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovo ir atsakovo jokie sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, tuo tarpu reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas draudimo išmoką trečiajam asmeniui išmokėjo 2012 m. gegužės 24 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo prasidėjo nuo 2012 m. gegužės 25 d., pabaiga – 2015 m. gegužės 25 d. Ieškinys dėl žalos (patirtų nuostolių) atlyginimo teisme gautas 2015 m. kovo 31 d., t. y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas.
Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo padarytos žalos trečiojo asmens turtui atlyginimo, t. y. padaryto nuostolio dydžio ir mąsto. Fakto, kad žala atsirado dėl turto užliejimo vandeniu iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovo kaltės, šalys neginčija. Pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo privalo atlyginti šių objektų savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnyje numatytos aplinkybės, t. y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga nenustatinėjama (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Byloje esančiais duomenimis galima pripažinti, kad atsakovas, valdydamas ir prižiūrėdamas savo turtą, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Duomenų apie tai, kad vandens žarnelė trūko dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar neatsargumo byloje nėra. Atsakovas neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, neginčijo. Faktas, kad trečiajam asmeniui buvo vandeniu aplietas ir apgadintas turtas, t. y. padaryta žala, nustatytas byloje esančiais rašytinais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Taigi, yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.266 str.).
Sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos nustatymo svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.), t. y. nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).
Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 595,17 Eur žalą, kurią ieškovas įrodinėja sudaryta lokaline sąmata remonto darbų, būtinų atlikti siekiant atstatyti nukentėjusiojo asmens turto būklę į prieš apliejimo faktą buvusią padėtį. Atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo paskaičiavimus pagal lokalinę sąmata, tačiau kėlė abejones dėl nurodytų darbų būtinumo ir mąsto, sąmatoje padarytų klaidų, be to, akcentavo aplinkybę, kad trečiasis asmuo iki šiol nėra atlikęs remonto, turto sugadinimo padariniai yra mažareikšmiai (išnykę, neatsirado pelėsis). Kaip matyti, atsakovas konkretaus žalos paskaičiavimo nepateikė, vadovavosi deklaratyviais ir hipotetiniais teiginiais apie tai, kokio mąsto buvo ar galėjo būti turto sugadinimas ir padaryta žala (CPK 178 str., 179 str., 185 str.). Pagal ieškovo darbuotojo, liudytoju byloje apklausto D. B. teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, remonto išlaidų lokalinė sąmata buvo sudaryta remiantis SISTEL sistemos duomenimis, pagal techninius reikalavimus įvertinus faktą, kad dėl patalpos lubų suliejimo, nesant tinkamos ventiliacijos ir siekiant išvengti pelėsio būtina buvo atlikti būtent visos patalpos 25,5 kv.m. ploto lubų dangos remontą, dėl ko remonto sąmatoje atlikti darbai skaičiuoti visame plote. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, todėl sprendžia, kad ieškovo pateikta lokalinė sąmata yra tinkamas įrodymas (CPK 177 str., 185 str., 197 str.).
Ginčydamas ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atsakovas, be kita ko, akcentavo galimai pažeistas žalos fiksavimo ir nustatymo procedūras (nebuvo kviestas į turto apžiūrą, kėlė abejones dėl įvykio fiksavimo, t. y. namo pirmininkės pažymos turinio), tačiau teismo vertinimu, atsakovo abejonės nepaneigia pateiktos lokalinės sąmatos vertinimo objektyvumo ir nurodytų trečiojo asmens turto atstatymo po užpylimo masto ir kaštų.
Aplinkybė, kad išmokėta draudimo suma nebuvo panaudota sugadinto turto remontui, t. y. turtas po draudiminio įvykio nebuvo remontuotas, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl žalos (nuostolių atlyginimo) ieškovui. Kaip jau buvo minėta, ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo CK 6.1015 straipsnio pagrindu turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovas patirtai žalai patvirtinti pateikė lokalinę sąmatą bei draudimo išmokos mokėjimą patvirtinantį pavedimą (CPK 12 str. 42 str. 5 d., 178 str., 197 str.). Pagal draudimo sutarties nuostatas draudikui kyla pareiga atlyginti nukentėjusiajam draudiminio įvykio metu padarytą žalą, tačiau nėra pareigos kontroliuoti draudimo įmokos panaudojimo, t. y. kaip buvo panaudota draudimo išmoka ar remonto darbai buvo atlikti po draudimo išmokos gavimo. Draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimo išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-12/2009).
Žala, buvo skaičiuojama atkuriamosios vertės nustatymo būdu, kaip nustatyta ieškovo ir trečiojo asmens sudarytoje Gyventojų turto draudimo sutartyje (liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
Nagrinėjamu atveju iš pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad žala buvo paskaičiuota nevertinant sugadinto daikto (lubų dangos) nusidėvėjimo, be to ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių trečiojo asmens turto būklę prieš draudiminį įvykį. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš sudarant sutartį turtas nebuvo apžiūrėtas, fotografuotas, turto duomenys draudimo sutartyje buvo surašyti pagal pateiktus paaiškinimus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo žinoma ir galimai neobjektyviai draudimo sutartyje nurodyta iki sugadinto daikto tikroji vertė ir jo nusidėvėjimas. Draudimo sutartis buvo sudaryta 2011 m. gegužės 27 d., draudiminis įvykis (apliejimas) įvyko 2012 m. gegužės 5 d., beveik po metų. Akivaizdu, kad turtas metų laikotarpyje turėjo nusidėvėti ir nusidėvėjo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad pagal lokalinę sąmatą nebuvo įvertintas sugadinto turto nusidėvėjimas (iki sugadinimo tikroji turto vertė), draudimo sutarties prigimtį (rizikos sutartis), pripažintina, kad visiškas prašomų priteisti nuostolių, kuriuos patyrė ieškovas išmokėjęs draudimo sutarties pagrindu draudimo išmoką, atlyginimas iš žalą padariusio asmens būtų nepagrįstas, neatitiktų žalos (nuostolių) atlyginimo ir paskirstymo instituto paskirties, pažeistų bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į tai, prašomų priteisti nuostolių dydis mažintinas trečdaliu laikant, kad toks dydis atitinka šalių teises bei teisėtus interesus (CK 1.5 str., 6.249 str., 6.1015 str.). Tokiu būdu ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 396,78 Eur dydžio žala (nuostoliai) (595,17 Eur x 1/3=396,78 Eur).
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (66,66 proc.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina proporcinga ieškovo patenkintų reikalavimų daliai – minimalus įstatymo nustatytas 15,00 Eur žyminis mokestis, mokėtinas ieškinį teikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 p., 93 str.). Ieškovas byloje pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas ir įrodymais pagrįstas kelionės išlaidas – 41,16 Eur. Teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos buvo neišvengiamos (ieškovo buveinė Vilniuje, teismo posėdis vyko pagal žalos padarymo vietą – Alytaus rajono apylinkės teisme (CPK 30 str. 2 d.)) protingos (atitinka kuro sąnaudas ir kainas), todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistinos 27,44 Eur kelionės išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.). Viso bylinėjimosi išlaidų ieškovui iš atsakovo priteistina 42,44 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl valstybės naudai nepriteistinos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 369,78 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 78 centus) žalos (nuostolių), 42,44 Eur (keturiasdešimt du eurus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, j. a. k. 300633222.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.