- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- ATP-235-843/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- P. K.
- Kategorijos
- 2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Edmundui Sakalauskui, Vytui Jusui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyr. specialistės Editos Juškaitės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15224785 AM124163 paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Vytas Jusas 2015 m. rugsėjo 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo nustatyta, jog P. K. žemės sklype, kurio kadastrinis numeris 4150/10300:692, esančiame Slabadkos k., Medininkų sen., Vilniaus r., Kuosinės upelio pakrantės apsaugos juostoje pastatė tvorą iki pat vandens. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės bei miško naudojimo sąlygų 126.2 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalį.
Institucijos vyr. specialistė 2015 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad P. K. padarė protokole nurodytą veiką, ja pažeidė protokole nurodytą teisės normą ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje. Jam skirta 216 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs P. K. skundą, 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos 2015-09-23 nutarimą paliko nepakeistą. Teismas sutiko su išvada, jog P. K. padarė ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju byloje buvo nustatyta, jog P. K. žemės sklype, kadastrinis numeris 4150/0300:692, esančiame Slabadkos k., Medininkų sen., Vilniaus r., Kuosinės upelio pakrantės apsaugos juostoje, iki vandens pastatė tvorą, taip pažeidė Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės bei miško naudojimo sąlygų 126.2 reikalavimus. Pats P. K. po 2015-08-17 atlikto patikrinimo, t. y. 2015-08-19, savo paaiškinime pripažino, jog tvorą įrengė jis pats, apie tai, kad tvorą statė ne jis, P. K. nurodė tik 2015-10-13 skunde, o apie aplinkybę, kad galimai tvorą pastatė kaimynas, jis jau paaiškino 2015-12-21 teismo posėdžio metu. P. K. pats savo paaiškinime pripažino, kad tvorą įrengė jis pats, o ne kitas asmuo ar žemės sklypo savininkas. Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės bei miško naudojimo sąlygų 126.2 punkte įtvirtinta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama ,,tverti tvoras, išskyrus aplinkos ministro patvirtintuose saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, atskirųjų želdynų valstybinėje ir savivaldybių žemėje, botanikos, zoologijos sodų, dendrologinių kolekcijų, paveldo objektų aptvėrimą ir kitus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo“. Be to, Vilniaus rajono agentūros atstovas V. Jusas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atliekant patikrinimą su P. K. buvo kalbama būtent apie tą tvorą, kurią jis prisipažino pastatęs, ir apie kitus asmenis, galėjusius pastatyti tvorą, jis nieko nesakė. Todėl P. K. buvo surašytas protokolas ir vėliau pagrįstai bei teisingai priimtas nutarimas. Asmens kaltė buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens paaiškinimu, patikrinimo aktu, žemės sklypo planu, nuotraukomis, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ir veika kvalifikuota tinkamai, vidutinė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo taisyklių.
Šalies argumentai
P. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2015-12-30 priimta nutartimi, prašo panaikinti jo administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą. Skunde nurodo, kad žemės sklypas, kur pastatyta tvora, priklauso trims savininkams, kurie, kaip jam žinoma, buvo apklausti dėl tvoros pastatymo bei patvirtino, kad jis šios tvoros nestatė. Vilniaus rajono aplinkos apsaugos pareigūnai šią medžiagą nuslėpė ir prie administracinės bylos neprijungė, kas dar kartą parodo pastarųjų asmenų suinteresuotumą. Nei jis pats, nei kaimynai nepaliudijo, jog būtent jis statė minėtą tvorą, taigi teismo sprendimas buvo priimtas prasilenkiant su realybe, pasitikint tik pareigūnais. Taip pat nurodo, kad jo papildomai pateiktuose dokumentuose aiškiai matyti, kad apribojimų zonos žemės sklype nėra nustatytos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į P. K. skundą Institucija prašo teismo 2015-12-30 nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad faktą, jog P. K. Slabadkos k., Medininkų sen., Vilniaus r., Kuosinės upelio pakrantės apsaugos juostoje iki pat vandens pastatė tvorą, patvirtina Institucijos Vilniaus rajono agentūros patikrinimo aktas Nr. VR-8.10-114, kuriame konstatuotas tvoros egzistavimo faktas žemės sklype kadastrinis Nr. 4150/0300:692. P. K. 2015-08-19 paaiškinime pripažino, jog tvora yra pastatyta ir egzistuojanti, taip pat pripažino, kad tvorą įrengė jis pats, o ne kitas asmuo ar žemės sklypo savininkas. Taip buvo pažeisti Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės bei miško naudojimo sąlygų 126.2 reikalavimai. Pareiškėjas skundo teiginius, kad ne jis statė tvorą, nepagrindžia jokiais įrodymais, o tik klaidina teismą ir siekia išvengti administracinės atsakomybės.
Teismo posėdyje apeliantas P. K. palaikė skundo reikalavimus ir nurodė, kad žemės sklypas, kuriame inspektoriai padarė nuotraukas su tvora, priklauso jo sūnui L. K.. Minėtas sklypas priklauso trims savininkams, tačiau yra padalintas į 3 dalis. Patikrinimo metu jis (P. K.) sklype su tvora nebuvo. Jis buvo gretimam sklype. Inspektoriai pakvietė jį patvirtinti faktą. Jis patvirtino, kad tvora stovi. Ten įstatyti tik du pagaliai, kad neitų karvės, nes ten yra ganyklos. Jis sakė, kad žemė yra sūnaus, tad tegu jį baudžia. Inspektoriai surašė sūnui protokolą, nubaudė, o jį išskyrė atskirai. Tvorą 2014 m. pavasarį pastatė kaimynas P. B., kuris tai padarė savo iniciatyva, nes prižiūrėjo šį sklypą ir teritoriją. Jis pasikvietė P. B. prižiūrėti teritoriją, kad niekas nevaikščiotų. Jis prižiūrėjo ir jo (P. K.) pastatą. Su sūnumi jis (P. K.) buvo žodžiu sutaręs, kad prižiūrės ir sūnaus sklypą. Kaip buvo statoma tvora apeliantas nematė, tačiau neprieštaravo. Šiuo metu tvora yra nugriauta. Ją nugriovė tas pats kaimynas jo nurodymu. Apeliantas nežinojo, kad vandens telkiniui yra nustatyti apribojimai. 2015-08-19 paaiškinimą rašė jis, tačiau jis tik patvirtino, kad tvora yra, o ne kad jis statė tvorą.
Teismo posėdyje Institucijos atstovai prašė skundą atmesti. Nurodė, kad apylinkės teisme buvo nuosekliai ištirti ir įvertinti visi įrodymai. P. K. iš pradžių pats prisipažino, kad pastatė tvorą, o vėliau tai paneigė. Tai buvo įvertinta. Posėdžio metu jis nurodė žmogų, kuris neva statė tvorą, tačiau nenurodė vardo, pavardės. Taip jis vengia atsakomybės. Teisme P. K. paliudijo, kad organizavo tvoros pastatymą. Jo sūnus buvo patrauktas atsakomybėn už įrengtas užtvankas, o ne už tvoros pastatymą.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. K. nurodė, kad Slabadkos kaime yra jam priklausantis žemės sklypas. Su kitais dviem savininkais jie yra pasidalinę naudojimąsi žeme. Nuotraukose, esančiose b. l. 13, yra tvora, kuri galimai yra prie jo žemės. Jam nusipirkus žemę tvora jau buvo, jis nesidomėjo, kas ją pastatė. Kiek žino, ją 2014 m. pavasarį pastatė kaimynas, vietinis gyventojas, vardu Petras, kuris prižiūrėjo tvarką. Apsitvėrė tvora nuo pašalinių žmonių, gyvulių. Šis žmogus prižiūrėjo jo sklypą ir 2015-08-17. Tarp liudytojo ir jo tėvo buvo žodinis susitarimas, kad tėvas prižiūrės sklypą. Jis pats pas kaimyną Petrą neprašė pagalbos, galimai tėvas prašė. Jis neklausė dėl leidimo statyti tvorą. Liudytojas buvo nubaustas 100 € bauda už pažeidimus sklype, tai yra dėl augmenijos, vamzdžių, baudą sumokėjo. Tvoros nepašalino, nes nebuvo iki galo susipažinęs, ar tai jo kaltė.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. Ž. nurodė, kad jam priklauso žemės sklypas Slabadkos kaime. Jis buvo padalintas notariškai, jam priklauso dalis, plane prie sutarties pažymėta B raide. Šiame sklype jis lankosi labai retai. Paskutinį kartą buvo pernai, konkrečiai kada nepamena. Negali pasakyti, ar jam matyta tvora, esanti nuotraukose b. l. 13. Jo sklype jos nėra. L. K. jis nepažįsta, labiau pažįsta P. K.. Jis naudojasi žemės sklypu prie prūdo, ši dalis yra jo. Ja P. K. naudojasi apie 10 metų. P. B. liudytojas nepažįsta. Prieš pirkimą liudytojas sklypo neapžiūrinėjo, nes yra buvęs ten anksčiau, prieš keletą metų. Yra buvęs ir P. K. sklype, tvoros jis ten nepamena.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, sutinka su bylos procesiniuose sprendimuose padaryta išvada, kad P. K. veikoje yra ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (veikos padarymo metu galiojusi nutarimo 2014-07-09 Nr. 662 redakcija) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2 punktas, kurio pažeidimas inkriminuotas P. K., numato draudimą pakrantės apsaugos juostose tverti tvoras. Kartu šioje teisės normoje yra numatytos jos taikymo išimtys, tačiau duomenų jų konstatavimui šioje byloje nėra.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2015-08-17, aplinkos apsaugos inspektoriams atliekant neplaninį specifinį patikrinimą žemės sklype kadastrinis Nr. 4150/0300:692, esančiame Slabadkos kaime, Medininkų sen., Vilniaus raj., buvo rasta tvora, pastatyta iki pat šiame žemės sklype esančio vandens telkinio. Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje esantis patikrinimo aktas ir nuotraukos (b. l. 11, 13). Minėtos tvoros buvimo faktą patvirtino ir paties apelianto P. K. paaiškinimai, liudytojo L. K. parodymai. Ši faktinė aplinkybė iš esmės byloje nėra ginčijama. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad minėtam žemės sklypui, kurio unikalus numeris Nr. 4400-2436-3364 (kadastrinis Nr. 4150/0300:692), nuo 2012-12-17 yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Viena iš jų yra paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Ši specialioji sąlyga nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012-06-20 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-878, įrašas galioja nuo 2012-12-17 (b. l. 14-15) ir nėra panaikintas. Šie duomenys skelbiami viešajame registre. Jie buvo nurodyti ir 2014-06-10 pirkimo – pardavimo sutartyje, kuria I. Č. dalį žemės sklypo kadastrinis numeris 4150/0300:692 pardavė apelianto sūnui L. K. ir R. Ž.. Minėta sutartimi buvo nustatyta ir šio žemės sklypo naudojimosi tvarka, o būtent L. K. nuo perdavimo dienos, tai yra 2014-06-10, naudojasi žemės sklypo dalimi, kurioje yra vandens telkinys. Iki pat šio telkinio, tai yra jo pakrantės juostoje, ir buvo pastatyta ginčo tvora. Byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai leistų nustatyti, konkrečiai kurią dieną buvo pastatyta tvora. Apelianto P. K. paaiškinimai ir liudytojo L. K. parodymai patvirtina, kad tvora buvo pastatyta 2014 m. pavasarį, tai yra minėtoje vietoje jau galiojant specialiajai sąlygai, tai yra pakrantės apsaugos juostai, kuri, kaip minėta, galioja nuo 2012-12-17. Ginčo tvora įvykio vietoje stovėjo iki pat patikrinimo 2015-08-17. P. K. ginčija faktinę aplinkybę, kad tvorą pastatė būtent jis. Kaip matyti iš bylos duomenų, jo parodymai dėl minėtos faktinės aplinkybės nėra nuoseklūs. Savo 2015-08-19 rašytiniuose paaiškinimuose jis nurodė, kad tvora buvo pastatyta nuo gyvulių, kad tvorą įrengė jis, P. K. (b. l. 12). Skunde pirmosios instancijos teismui ir bylos nagrinėjimo metu jis jau nurodė, kad tvorą pastatė kaimynas, tačiau nenurodė jo vardo ir pavardės. Tai jis nurodė tik teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme (P. B.). Tačiau tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme jis kartu tvirtino, kad minėtas P. B. ginčo tvorą statė su jo leidimu ir pritarimu. Kad tvoros pastatymas atitiko P. K. valią patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, kad tvora buvo nugriauta tik po aplinkos apsaugos inspektorių 2015-08-17 atlikto patikrinimo ir tai, P. K. teigimu, jo paties nurodymu padarė tas pats P. B.. Tiek P. K., tiek L. K. patvirtino, kad žemės sklypą, kuriame buvo įrengta tvora, prižiūrėjo ir naudojosi P. K.. Tai patvirtina ir liudytojo R. Ž. parodymai. Būtent P. K. tiek jo paties teigimu, tiek liudytojo L. K. tvirtinimu, buvo pasitelkęs jų įvardyto kaimyno P. B. pagalbą prižiūrint sklypą, kuris vykdė P. K. valią tiek pastatant, tiek po patikrinimo nugriaunant ginčo tvorą. Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. K. pažeidė minėtų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2 punkto reikalavimus ir taip padarė ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra pagrįsta, nes už minėtų teisės normų pažeidimus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas ne tik tiesioginis pažeidimo vykdytojas ar vykdytojai, bet ir pažeidimo organizatorius ar užsakovas. Tokia išvada atitinka ir esamą teismų praktiką (žr. pvz. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-109-493/2014).
Už minėtą pažeidimą administracinė nuobauda skirta laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, ji atitinka byloje nustatytus jos individualizavimą įtakojančius kriterijus.
Remiantis tuo, kas pasakyta, apeliacinis skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
P. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.