Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimu A. G. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje, padarymą. 2013 m. rugpjūčio 6 d. nustatyta, jog A. G. pažeidė specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, t. y. apie 2013 m. birželio 20 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, esančioje tarp ežero ir žemės sklypo, priklausančio L. G. ir A. G., (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje, dirbo žemę, ardė velėną ir pastatė statinį – pakrantės šlaite įrengė laiptus, tuo pažeidė specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 126.1, 126.4 punktų reikalavimus. A. G. už pažeidimą, numatytą ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje skirta 750 litų bauda.

A. G. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti ir Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nutartis atmesti jo skundą buvo priimta pažeidžiant administracinės teisenos taisykles, neišsiaiškinus bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, byloje esantys įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad būtent jis (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje dirbo žemę, ardė velėną ir pastatė statinį. Jis teigia, kad rūpinosi plaukiančio liepto ant betoninių pontonų projektinės medžiagos parengimu, tačiau ši jo iniciatyva ir interesas suremontuoti ežero pakrantės apsaugos juostoje esančius laiptus jokiu būdu nereiškia, kad jis asmeniškai atliko tuos veiksmus, kuriais yra kaltinamas. Pareiškėjas nurodo, kad jam su sutuoktine įsigyjant žemės sklypą laiptai jau buvo įrengti, tai patvirtino liudytojas K. M.. Tuo tarpu apklaustas Marijampolės rajono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros specialistas V. B. protokole fiksavo A. G. kaip pažeidėją, net nesiaiškindamas, kas atliko, jo manymu, neteisėtus veiksmus.

Teismas ginčijamoje nutartyje pažymėjo, kad iš pateiktų nuotraukų yra akivaizdu, kad statinys yra naujas ir kad jį statant (įrengiant) buvo dirbama (kasama) žemė, ardoma velėna. Tačiau, pareiškėjo manymu, remdamasis tik nuotraukomis, teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad vietoje buvusių laiptų įrengiant akmeninius laiptus, buvo dirbama (kasama) žemė, ardoma velėna. Kadangi laiptai jau prieš dešimtmetį buvo įrengti, tikėtina, kad įrengiant laiptus galėjo būti dirbama žemė ir ardoma velėna, tačiau to nebuvo būtina daryti senuosius, nesaugius ir kraštovaizdį darkančius laiptus atnaujinant, nes velėna po senaisiais laiptais jau buvo nuardyta ir reikalingi įgilinimai grunte jau buvo padaryti. Pareiškėjas skunde taip pat nesutinka su teismo išvada, jog senųjų laiptų atnaujinimo rezultatas yra statinys, kadangi atnaujinti laiptai neturi laikančiųjų konstrukcijų – jie įrengti iš lauko akmenų, nenaudojant rišančiųjų medžiagų.

Skunde taip pat nurodoma, kad Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. vasario 21 d. įformino pavedimą atlikti patikrinimą tiriant (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės skundą, taigi akivaizdu, kad veiksmai, kuriuos ėmėsi tirti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas, buvo atlikti ne vėliau kaip 2013 m. vasario 21 d., o administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2013 m. rugpjūčio 21 d. Taigi, pareiškėjo teigimu, jam paskiriant nuobaudą jau buvo suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, o teismo nutartyje padaryta išvada, kad pavedime klaidingai nurodyta data, yra nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių A. G. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, tarp kita ko, užtraukia specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimas. A. G. administracine tvarka nubaustas už tai, kad pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Sąlygos), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 126.1 ir 126.4 punktus. Sąlygų 126.1 punktas numato draudimą pakrantės apsaugos juostose statyti statinius, tverti tvoras, o 126.4 punktas – dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad šie Sąlygose nustatyti reikalavimai buvo pažeisti A. G. veiksmais – jis pakrantės šlaite, pakrantės apsaugos juostoje, įrengdamas laiptus dirbo žemę, ardė velėną.

Apeliacinio skundo argumentai, jog A. G. naujų laiptų neįrengė, o tik atnaujino senuosius, paneigti byloje apklausto liudytojo K. M., ankstesniojo sklypo savininko, parodymais. Šis liudytojas nurodė, kad laiptai toje vietoje buvo, tačiau kitokie – į šlaitą buvo įkalti metaliniai strypai, ant jų sudėti mediniai laiptai ir padaryti mediniai porankiai (b. l. 71). Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 63-69) matyti, kad laiptai įrengti naujai, o jų įrengimui naudotos rišančios medžiagos, taigi nėra abejonių, kad A. G. įrengti laiptai laikytini tokiu statiniu, kokį statyti pakrantės apsaugos juostoje draudžia Sąlygų 126.1 punktas. Iš fotonuotraukų taip pat matyti ir tai, kad statant laiptus buvo dirbama žemė ir ardoma velėna, taigi A. G. pagrįstai inkriminuotas ir Sąlygų 126.4 punkto pažeidimas. Skundo argumentai, jog neįrodyta, kad būtent A. G. atliko neteisėtus veiksmus, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi administracinėn atsakomybėn gali būti patraukti ne tik tiesioginiai pažeidimo vykdytojai, bet ir pažeidimo organizatoriai ar užsakovai. Pats A. G., apklausiamas apylinkės teismo posėdyje, neneigė įrenginėjęs laiptus, taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad laiptai buvo įrengti be jo žinios ar jam nedalyvaujant.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad paskiriant administracinę nuobaudą A. G. administracinės nuobaudos skyrimo terminai jau buvo pasibaigę. Tačiau iš bylos duomenų (byla Nr. 109) matyti, kad Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūrai apie galimus gamtosaugos teisės aktų pažeidimus tapo žinoma 2013-07-11, kai šiai institucijai iš Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus buvo persiųstas (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės skundas. Nors pavedime atlikti patikrinimą nurodyta, kad jis surašytas 2013-02-21, tačiau akivaizdu, kad nurodant datą buvo padaryta klaida, ką patvirtino ir institucijos atstovas. Patikrinimo aktas surašytas 2013-08-06, o nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – 2013-09-19, taigi paskiriant A. G. administracinę nuobaudą, jos skyrimo terminai dar nebuvo pasibaigę.

Remiantis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog A. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

Palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.