- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-404/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- V. V. V.
- Atsakovas
- R. P.
- Advokatai
- Rimgaudas Černius, Zigmas Pečiulis
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1210-28/2008 pagal ieškovo V. V. V. ieškinį atsakovui R. P. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. V. V. 2007 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovui R. P., prašydamas priteisti iš atsakovo 70 000 Lt netiesioginės žalos (sumokėtų netesybų) atlyginimo, 45 000 Lt negauto pelno nesudarius pagrindinės sutarties su Ž. D. , 3 547,83 Lt išlaidų rengiant dokumentus, susijusius su pastato ir žemės pirkimu, atlyginimo, 219,20 Lt palūkanų už 20 000 Lt avansinį mokėjimą pagal 2007 m. vasario 27 d. preliminariąją sutartį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d., penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. vasario 27 d. su atsakovu sudarė preliminariąją sutartį dėl pastato-gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas nurodė, kad preliminariąja sutartimi atsakovas įsipareigojo panaikinti minėtam žemės sklypui 2005 m. balandžio 18 d. taikytą hipoteką, įvykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus ir parduoti ieškovui minėtą sklypą bei namą už 985 000 Lt. Ieškovo teigimu, pagal preliminariąją sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 20 000 Lt avansą, tačiau sutartimi nustatytu laiku, kuris du kartus buvo pratęstas, atsakovas dėl savo kaltės ieškovui minimo turto nepardavė. Ieškovas pažymėjo, kad, pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimo laikui, ieškovui pateikus ieškinį teisme, atsakovas tik 2007 m. rugpjūčio 20 d. grąžino ieškovui jo sumokėtą avansą ir sumokėjo tokio paties dydžio baudą. Ieškovas nurodė, kad, būdamas įsitikinęs, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta, nes jam buvo perduoti namo raktai, atskleistas signalizacijos kodas, 2007 m. gegužės 15 d. sudarė kitą preliminariąją sutartį, pagal kurią įsipareigojo įsigytiną turtą parduoti Ž. D. už 1 200 000 Lt kainą iki 2007 m. birželio 29 d., Ž. D. sumokėjo ieškovui 100 000 Lt avansą, tačiau, nesudarius su šiuo pirkėju sutarties, ieškovas grąžino Ž. D. 100 000 Lt avansą bei sumokėjo jam 90 000 Lt baudą. Dėl to ieškovas prašė priteisti iš atsakovo patirtos tiesioginės žalos, kurią sudarė išlaidos, būtinos sandoriui pasiruošti, bei netiesioginių nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovo sugriauto pagrįsto pasitikėjimo, jog sandoris bus sudarytas, ir praradus planuotas pajamas, atlyginimą ir palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui R. P. iš ieškovo V. V. V. 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidas; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikytą areštą R. P. nuosavybės teise priklausančiam 118 767,03 Lt vertės turtui ir lėšoms.
Teismas pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatavo, kad 2007 m. vasario 27 d. šalys sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį, pagal kurią atsakovas turėjo parduoti ieškovui pastatą – gyvenamąjį namą ir 0,1616 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), už bendrą 985 000 Lt kainą, o ieškovas turėjo šį turtą nupirkti. Teismas nurodė, kad preliminariąja sutartimi atsakovas įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo panaikinti žemės sklypui 2005 m. balandžio 18 d. taikytą hipoteką, kad papildomais susitarimais prie preliminariosios sutarties buvo nustatytas terminas iki 2007 m. gegužės 31 d. pagrindinės sutarties sudarymui, kad pagrindinė sutartis nustatytu terminu sudaryta nebuvo ir atsakovas grąžino ieškovui jo sumokėtą pagal preliminariąją sutartį 20 000 Lt avansą bei sumokėjo 20 000 Lt baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad į bylą pateikti susirašinėjimo elektroniniu paštu dokumentai patvirtina, jog buvo svarstomi ieškovo nurodytų variantų projektai dėl žemės nuomos, vėlesnio jos perleidimo ir paskolos suteikimo, tačiau jie nepagrindžia aplinkybės, jog šalys tarėsi iki preliminariosios sutarties sudarymo, nes visi pateiktieji dokumentai buvo paruošti ir persiųsti kitai šaliai jau po preliminariosios sutarties pasirašymo. Teismas pažymėjo, kad nei vienas iš tų dokumentų neįgavo teisinės galios kitai šaliai, nes šalių jie taip ir nebuvo pasirašyti. Teismas nurodė, kad CK 6.163 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas ir ši įstatymo nuostata reiškia, kad, jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Dėl to teismas konstatavo, kad tarp šalių nebuvo susitarimų iki preliminariosios sutarties sudarymo, jie negalėjo turėti įtakos šalių 2007 m. vasario 27 d. preliminariosios sutarties sąlygų vykdymui, o po preliminariosios sutarties pasirašymo jokie kitokie susitarimai tarp šalių nebuvo pasiekti.
Teismo nuomone, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad prieš pasirašant preliminariąją sutartį buvo svarstomas projektas, pagal kurio sąlygas sutarties dalyku būtent ir buvo siūloma nurodyti žemės sklypo nuomą ir pastato pardavimą, ne tik kad neįrodo ieškovo kaltės, bet ir nepaneigia atsakovo kaltės dėl šalių pasirašytos preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymo, o priešingai – pasirašytąja preliminariąja sutartimi yra akivaizdžiai įrodoma aplinkybė, kad dėl nuomos ar paskolos sąlygų šalys, net jeigu ir tarėsi iki 2007 m. vasario 27 d. preliminariosios sutarties pasirašymo, bet taip ir nesusitarė, nes pasirašė būtent tokią sutartį, kurios sąlygos buvo priimtinos abiem šalims. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, jog jis nesuprato pasirašomos sutarties sąlygų, kad buvo apgautas, ar kad pasirašytąja sutartimi nebūtų išreikšta atsakovo valia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pateikti į bylą šalių susirašinėjimo po 2007 m. vasario 27 d. preliminariosios sutarties sudarymo dokumentai pagrindžia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis siekė išvengti mokesčių valstybei sumokėjimo nuo sumos, kurią gautų už nekilnojamą turtą, parduotą per trumpesnį negu trys metai nuo įsigijimo laikotarpį. Teismo teigimu, ši aplinkybė gali būti vertinama tik kaip atsakovo kaltės įrodymas, kai atsakovas, siekdamas išvengti 99 470 Lt mokesčių, kuriuos pats įvardija kaip savo nuostolius, sumokėjimo valstybei, nesudarė pagrindinės sutarties, nes tokiu atveju atsakovui pagal preliminariąją sutartį tenka prievolė sumokėti mažesnę sumą ieškovui, negu tektų mokėti valstybei. Dėl to, teismo nuomone, atsakovo iš neteisės kildinamas teisės argumentas, kaltinant ieškovą buvus nesąžiningu, kai jis reikalavo vykdyti pasirašytą sutartį, negali būti laikomas teisėtu. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas irgi siekė mažesnės pirkimo kainos atsakovui tenkančių mokėti mokesčių sąskaita, kadangi ši aplinkybė nėra pagrįsta. Teismas nurodė, kad ieškovo paaiškinimus, jog jo interesus pilnai atitiko tai, kas buvo įtvirtinta 2007 m. vasario 27 d. preliminariojoje sutartyje, o atsakovo siūlomi alternatyvūs variantai nebuvo ieškovui priimtini, todėl po svarstymų ir bandymų suderinti naujų sutarčių sąlygas, nebuvo ieškovo pasirašyti, patvirtina tiek pasirašyta preliminarioji sutartis, tiek papildomi susitarimai prie šios sutarties, tiek atsakovo siūlymas tą sutartį nutraukti, tiek atsakovo prievolės pagal preliminariąją sutartį, numatytos pagrindinės sutarties nepasirašymo atveju, įvykdymas.
Teismas nepripažino pagrįstu atsakovo argumento, jog jis objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti preliminariąją sutartį dėl to, kad neturėjo reikiamos sumos prievolei bankui įvykdyti, atitinkamai įvykdyti sutarties sąlygą dėl hipotekos žemės sklypui panaikinimo. Teismas nurodė, kad tariantis dėl galimų naujų sąlygų, nustatant paskolos, žemės nuomos ir vėlesnio žemės perleidimo ieškovo nuosavybėn santykius, net nebuvo bandoma spręsti klausimo dėl galimai didesnio avanso sumokėjimo pagal preliminariąją sutartį ar kitokių veiksmų, kurie sudarytų galimybes atsakovui atsiskaityti su banku ir panaikinti žemės sklypo įkeitimą per preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį, įskaitant papildomus susitarimus dėl termino pratęsimo, o visų teismui pateiktųjų projektų esmė buvo išspręsti klausimą dėl žemės sklypo perėjimo pirkėjo nuosavybėn tuo momentu, kai pardavėjo gautos už žemės sklypą lėšos nebus apmokestinamos nustatyta tvarka.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog šalių pasirašytos preliminariosios sutarties 2.1.2. ir 2.1.3. punktuose išdėstytos nuostatos yra prieštaringos. Teismo nuomone, pardavėjo įsipareigojimas panaikinti konkrečiu numeriu ir konkrečia data taikytą hipoteką iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos yra išdėstytas 2.1.3. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai, o 2.1.2. punkte vardijamos garantijos apima visus kitus galimus suvaržymus, dėl kurių nebuvimo garantuoja pardavėjas, išskyrus jau šalims žinomą apsunkinimą, įvardintą būtent 2.1.3. punkte.
Teismo teigimu, atsakovo argumentas, jog šalių pasirašytoji preliminarioji sutartis turėtų būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus, o ne tik pagal rašytinį sutarties tekstą, šiuo konkrečiu atveju yra nepagrįstas, nes savo sutarties aiškinimu atsakovas iš esmės nukrypsta nuo pasirašytosios sutarties sąlygų, kurios tarpusavyje yra susijusios, atitinka sutarties esmę ir tikslą, įprastines sąlygas tokių sutarčių sudaryme, taip bandydamas derybas dėl sutarties sudarymo, kurios nebeatitinka preliminariajai sutarčiai būdingų sąlygų, įvertinti kaip svarbesnes, reikšmingesnes sąlygas visai kitokio turinio pasirašytai sutarčiai aiškinti.
Dėl nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teismas konstatavo, kad pagrindinė sutartis pagal šalių 2007 m. vasario 27 d. pasirašytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas nebuvo sudaryta dėl atsakovo, kuris nustatytu terminu nepanaikino žemės sklypo hipotekos ir nepardavė sklypo ieškovui, kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas nebuvo pasirengęs įvykdyti preliminariosios sutarties, nes neturėjo pakankamai lėšų, yra nepagrįstos. Teismo nuomone, aplinkybė dėl sutarties įregistravimo registre neturi jokios įtakos sutartinių įsipareigojimų vykdymui, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovo kaltų veiksmų dėl sutarties nevykdymo pagrindinės sutarties nesudarymo aspektu, o atsakovo nurodomi motyvai dėl ieškovo nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose, yra nepagrįsti.
Teismas nurodė, kad, nustačius, jog atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir jo veiksmai pripažintini kaltais, spręstinas atsakovo atsakomybės pagal sutartį klausimas. Teismas konstatavo, kad 2007 m. vasario 27 d. pasirašytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygose buvo numatyta, kad, jeigu pagrindinė sutartis nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą avansinę įmoką sutarties 3.1. punkte nustatyta tvarka bei papildomai sumokėti vieno avansinės įmokos dydžio baudą, be to, šalys susitarė, kad nustatytos baudos yra laikomos teisingomis bei nedidelėmis, kad minėtų baudų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusios šalies patirtų nuostolių suma, kurią kita šalis turi kompensuoti dėl sutarties pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įvykdė sutartinę prievolę ir grąžino ieškovui jo sumokėtą 20 000 Lt avansą bei sumokėjo netesybas – 20 000 Lt baudą.
Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl 219,20 Lt palūkanų už avansinį mokėjimą nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. ir 3 547,83 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo atmestinas CK 6.258 straipsnio antrosios dalies pagrindu, nustatančiu, jog esant pareikštam reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo netesybos (bauda, delspinigiai) įskaitomos į nuostolius, o šiuo atveju atsakovo ieškovui sumokėtoji bauda yra ženkliai didesnė už ieškovo prašomus priteisti tiesioginius nuostolius. Teismas pažymėjo, kad, jeigu nuostoliai būtų didesni už sutartas netesybas, tai būtų priteistina tokia nuostolių suma, kuri viršytų įskaičiuotos baudos sumą.
Teismas atmetė ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovo 70 000 Lt netiesioginės žalos, atsiradusios dėl trečiajam asmeniui sumokėtų netesybų pagal 2007 m. gegužės 15 d. sudarytą kitą preliminariąją sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo trečiajam asmeniui parduoti nekilnojamą turtą, planuojamą įsigyti iš atsakovo, atlyginimo ir 45 000 Lt negauto pelno, nesudarius pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas, sudarydamas 2007 m. gegužės 15 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu Ž. D. , planavo gauti pajamas, kurias ieškovas įvardija kaip pelną, ir kad nepaneigta tikimybė, jog pagrindinės sutarties tarp ieškovo ir atsakovo pasirašymo atveju ieškovas tas pajamas gauti tikėjosi pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad ikisutartiniai santykiai yra specifiški ir pagal CK 6.163 straipsnio antrąją dalį šalys yra laisvos derėtis bei neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas, todėl sudarant preliminariąją sutartį dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal 2007 m. gegužės 15 d. preliminariąją sutartį, privalėjo įvertinti, kad preliminariosios sutarties pagrindu prievolė laikoma pasibaigusia tiek tinkamu įvykdymu – pagrindinės sutarties pasirašymu, tiek jos neįvykdymu, iš kurio kyla tik prievolė atlyginti nuostolius. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat privalėjo įvertinti ir šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu tikslus, siūlomus galimų naujų susitarimų projektus, kurie nors ir nebuvo įtvirtinti sutartimis, tačiau galėjo būti priežastimi, dėl kurios atsakovas nesudarys pagrindinės sutarties. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovo prieš trečiąjį asmenį prisiimti įsipareigojimai 2007 m. gegužės 15 d. preliminariosios sutarties pasirašymo dieną sumokėti 100 000 Lt avansą, o pagrindinės sutarties nesudarymo atveju – 100 000 Lt dydžio baudą, vertintini kaip nepakankamai atidūs ir rūpestingi veiksmai, žinant įstatymo nustatytus preliminariosios sutarties pasibaigimo pagrindus ir atitinkamai sukeliamas minėtas dvejopas pasekmes.
Teismo teigimu, lemiama aplinkybė šio ginčo dalies išsprendimui yra priežastinio ryšio tarp jau nustatytų atsakovo kaltų veiksmų dėl 2007 m. vasario 27 d. preliminariosios sutarties nevykdymo ir atsiradusių pasekmių, t.y. ieškovo prašomų atlyginti nuostolių iš 2007 m. gegužės 15 d. preliminariosios sutarties nevykdymo, nustatymas, be kurio negalima civilinė atsakomybė. Teismas nurodė, kad atsakovas, pasirašydamas preliminariąją sutartį su ieškovu, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus sudaryti pagrindinę sutartį, o įsipareigojimų nepagrįsto neįvykdymo atveju – atsakovui tenkančią prievolę atlyginti nuostolius. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas savo netiesioginius nuostolius kildina iš sutarties, kurios šalimi atsakovas nebuvo. Teismas nurodė, kad pasirašant 2007 m. gegužės 15 d. preliminariąją sutartį ieškovas ir tretysis asmuo buvo laisvi nustatyti avansinio mokėjimo ir baudos dydžius, kurie, lyginant su bylos šalių pasirašytos sutarties sąlygomis, buvo 5 kartus didesni. Teismo nuomone, ieškovas ir tretysis asmuo galėjo ir privalėjo įvertinti aplinkybę, kad preliminariojoje sutartyje yra tariamasi dėl nekilnojamojo turto pardavimo, kuris ieškovui dar neparduotas, o pagrindinės sutarties nepasirašymo atveju ieškovas nebeteks teisės reikalauti atsakovą perleisti turtą po preliminariosios sutarties termino pasibaigimo. Dėl to teismas konstatavo, kad tarp atsakovo veiksmų, kuriais jis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu, tuo pažeisdamas jų pasirašytos preliminariosios sutarties sąlygas, ir pasekmių, kilusių iš ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytos sutarties, negali būti priežastinio ryšio, nes atsakovui tenka pareiga atsakyti už jo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir tuo pagrindu atsiradusios žalos atlyginimą tik iš tų santykių, kurių dalyviu jis buvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ir atsakovui iš ieškovo priteistinas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. V. V. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, pripažindamas atsakovo kaltę dėl sutartinės prievolės neįvykdymo ir atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, pažeidė principą dėl nuostolių visiško atlyginimo. Aplinkybė, kad nuostoliai nagrinėjamu atveju dėl savo prigimties nėra konkrečiai apibrėžti ar juos sunku pagrįsti besąlygiškai, nėra pagrindas įsipareigojimų neįvykdžiusį asmenį atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teismas iš esmės nagrinėjo tik tiesiogiai padarytų nuostolių (tiesioginio priežastinio ryšio) klausimą ir netinkamai sprendė nuostolių, kurie atsirado dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo (netiesioginis priežastinis ryšys), klausimą.Teismo išvada, kad tarp atsakovo veiksmų, kuriais jis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu, ir atsiradusių pasekmių, nėra priežastinio ryšio, nepagrįsta. Aplinkybė, kad atsakovas atsisakė vykdyti sutartį dėl savanaudiškų materialinių paskatų, įrodo, kad atsakovas ne tik turėjo žinoti, bet ir aiškiai suvokė kokios naudos netenka ieškovas ir kokią naudą jis gauna, o aplinkybė, kad atsakovui nebuvo žinoma apie kokius nors ieškovo įsipareigojimus, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Atsakovo kaltas neveikimas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo užkirto kelią ieškovui sudaryti sutartį su Ž. D. , todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio. Be to, aplinkybė, kad ieškovo nuostoliai kyla iš kitos sutarties, kurios šalimi atsakovas nebuvo, nepaneigia ieškovo nuostolių buvimo fakto, o gali būti laikoma aplinkybe įvertinti šių nuostolių dydį.Teismas neanalizavo aplinkybės, kad atsakovas savo kaltais veiksmais pažeidė teisėtų lūkesčių principą, ir apsiribojo vien konstatavimu, jog ieškovas privalėjo prisiimti riziką dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, tačiau nenurodė, kodėl nuo tokios rizikos ar atsakomybės už ją lemiančių atsakovų veiksmų atlikimą atleidžiamas atsakovas.Teismui kilus abejonių dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio, pasikeitus siekiamo įsigyti turto vertei, teismas turėjo skirti turto vertinimo ekspertizę, tačiau neturėjo atmesti reikalavimo kaip nepagrįsto. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui per didelį atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo suma neturėtų viršyti 3 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. P. nurodo, kad su ieškovo V. V. V. apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad ieškovas, žinodamas, kad preliminariosios sutarties vienas iš bruožų yra negalėjimas reikalauti įvykdyti sutartį natūra, pats savo rizika sudarė 2007 m. gegužės 15 d. preliminariąją sutartį su Ž. D. . Pažymi, kad atsakovui atsakomybė dėl ieškovo ir Ž. D. 2007 m. gegužės 15 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo netaikoma, kadangi paties ieškovo nesąžiningi veiksmai, neatitinkantys apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standarto, sudarant minėtą preliminariąją sutartį lėmė nuostolių atsiradimą. Nurodo, kad atsižvelgiant į parengtų procesinių dokumentų sudėtingumą ir apimtis, konsultacijas bei bylos sudėtingumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. vasario 27 d. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka ne vėliau kaip iki 2007 m. balandžio 27 d. sudaryti pagrindinę sutartį, kuria bus perleidžiama nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą, kurio baigtumas yra 47 procentai, bei į 0,1616 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), už bendrą 985 000 Lt kainą. Šalių papildomais susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2 prie 2007 m. vasario 27 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2007 m. gegužės 31 d., tačiau pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo ir atsakovas grąžino ieškovui 20 000 Lt sumokėtą avansą bei sumokėjo 20 000 Lt baudą. V. V. V. ir Ž. D. 2007 m. gegužės 15 d. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio 29 d. sudaryti pagrindinę sutartį, kuria bus perleidžiama nuosavybės teisė į pastatą - gyvenamąjį namą, kurio baigtumas yra 47 procentai, bei 0,1616 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), už bendrą 1 120 000 Lt kainą, tačiau pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, o V. V. V. bei Ž. D. 2007 m. rugpjūčio 2 d. sudarė taikos sutartį, kurioje nurodyta, kad V. V. V. grąžino Ž. D. 100 000 Lt sumokėtą avansą ir įsipareigojo 90 000 Lt baudą sumokėti Ž. D. lygiomis dalimis po 15 000 Lt kiekvieną mėnesį per 6 mėnesius.
Teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo turinį sprendžia, kad apeliaciniu skundu neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta išvada, kad pagrindinė sutartis pagal šalių 2007 m. vasario 27 d. pasirašytas preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo numatytų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.
Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 m. nurodyta, kad teisės doktrinoje yra nuomonių, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju gali būti atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai. Nutarime pažymėta, kad ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiajai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis turėtų pagrįsti. Nutarime nurodyta, kad kai šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. Nutarime taip pat nurodyta, kad turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Nutarime pažymėta, kad dažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje), tačiau vien šie veiksniai neturėtų būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio už prarastą galimybę, taip pat neturėtų būti vieninteliai kriterijai nustatant prarastos galimybės vertę.
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad yra pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo R. P. sumokėta ieškovui V. V. V. 20 000 Lt bauda atlygino ieškovui padarytus nuostolius dėl nesudarymo pagrindinės sutarties pagal šalių 2007 m. vasario 27 d. preliminariąją sutartį (CK 6.165 str. 4 d.).
Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo sumokėta ieškovui 20 000 Lt bauda atlygino ieškovui tiesioginius nuostolius, t. y. 3547, 83 Lt dokumentų rengimo išlaidas bei nesumokėtas 219,20 Lt palūkanas už avanso pagal šalių 2007 m. vasario 27 d. preliminariąją sutartį negrąžinimą nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d., yra pagrįstos.
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas neturi prievolės atlyginti ieškovui nuostolių, atsiradusių dėl nesudarymo pagrindinės sutarties pagal V. V. V. ir Ž. D. 2007 m. gegužės 15 d. preliminariąją sutartį. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Vienas esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra. CK 6.165 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, nebūdamas pastato – gyvenamojo namo bei 0,1616 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), savininku, neturėdamas teisės disponuoti minėtais nekilnojamaisiais daiktais ir žinodamas, kad negalima reikalauti įvykdyti preliminariąją sutartį natūra, pats savo rizika sudarė su Ž. D. 2007 m. gegužės 15 d. preliminariąją sutartį ir prisiėmė riziką dėl savo įsipareigojimų pagal šią preliminariąją sutartį neįvykdymo. Minėtą ieškovo prisiėmimo rizikos faktą patvirtina tai, kad ieškovas, žinodamas, kad 2007 m. vasario 27 d. preliminariojoje sutartyje su atsakovu yra nustatytos 20 000 Lt netesybos dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, 2007 m. gegužės 15 d. preliminariojoje sutartyje su Ž. D. nustatė 100 000 Lt, t. y. penkis kartus didesnes palyginus su 2007 m. vasario 27 d. preliminariąja sutartimi, netesybas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir tokiu būdu pats prisiėmė didesnę atsakomybę dėl pagrindinės sutarties pagal preliminariąją sutartį su Ž. D. nesudarymo nei buvo nustatyta atsakomybė preliminariojoje sutartyje su atsakovu. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovas savo elgesiu nesukūrė ieškovui pagrįsto pasitikėjimo ir įsitikinimo, kad pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta, kadangi terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pratęsiamas šalių papildomais susitarimais ir V. V. V. ir Ž. D. 2007 m. gegužės 15 d. preliminariosios sutarties sudarymo momentu, likus 16 dienų iki termino ieškovo ir atsakovo pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos, nebuvo išregistruota hipoteka 0,1616 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir atsakovas neturėjo lėšų įvykdyti prievolę, kuri buvo užtikrinta minėta hipoteka. Todėl ieškovo veiksmai sudarant 2007 m. gegužės 15 d. preliminariąją sutartį vertintini kaip neatitinkantys apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standarto ir atsakovui neatsirado prievolė atlyginti ieškovui dėl tokių ieškovo veiksmų atsiradusius nuostolius, t. y. nuostolius, atsiradusius dėl nesudarymo pagrindinės sutarties pagal 2007 m. gegužės 15 d. preliminariąją sutartį (CK 6.165 str. 4 d., 6.259 str.). CK 6.393 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Sutinkamai aiškinant teisės normas nurodytos nuostatos taikytinos taip pat preliminariajai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių 2007 m. vasario 27 d. preliminarioji sutartis buvo įregistruota viešame registre, o V. V. V. ir Ž. D. 2007 m. gegužės 15 d. preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota viešame registre.
Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neturėtų viršyti 3000 Lt. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Šalių išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – Rekomendacijos). Rekomendacijų 11 punkte nurodyta, kad teismas išimtinais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pateikta į bylą atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 134) patvirtina, kad pagal šią sutartį atsakovą R. P. pirmosios instancijos teisme turėjo teisę atstovauti visi kartu ar vienas iš jų ir advokatas, ir advokato padėjėjai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovą pirmosios instancijos teisme atstovavo bei teisinę pagalbą teikė ir advokatas, ir advokato padėjėja, todėl už atsakovo atstovavimą ir jam suteiktą teisinę pagalbą taikytini Rekomendacijų nustatyti užmokesčio dydžiai, skirti advokato užmokesčio nustatymui (Rekomendacijų 4, 5, 7, 8 p.). Pagal Rekomendacijose nurodytus koeficientus atsakovo atstovų (advokato, advokato padėjėjo) užmokestis už atsiliepimą į ieškinį yra 2 100 Lt (3 x 700 Lt = 2 100 Lt), užmokestis už tripliką yra 1 225 Lt (1,75 x 700 Lt = 1 225 Lt) ir užmokestis už atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra 540 Lt (0,15 x 800 Lt x 4,5 val. = 540 Lt). Be šios sumos pagal Rekomendacijas atsakovo atstovams mokėtinas užmokestis už užklausimų pateikimą renkant įrodymus bylai bei rengiant procesinius dokumentus ir konsultacijas (Rekomendacijų 8, 9 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, byla yra sudėtinga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovui 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti) atlyginimą tinkamai taikė teisės normas (CPK 98 str., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 1, 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 p.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo valstybei 6,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. V. V. atsakovui R. P. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo V. V. V. valstybei 6,70 Lt (šešis litus 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.