Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. Š.-T., atsakovui A. K., nepilnametės G. J. atstovei advokatei I. P., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) centro atstovei V. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis ieškovo pusėje, (duomenys neskelbtini) centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

12. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2022-05-24 raštu informavo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-16996-22, pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje pranešimas apie įtarimą pareikštas A. K., 2022-05-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios G. J. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų, nesilankyti ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. Š., A. K., A. K., A. K., todėl Skyriaus 2022-05-24 prašymu Šiaulių apylinkės teismas 2022-05-30 nutartimi leido paimti nepilnametį vaiką G. J. iš vaiko tėvo A. K. (b. l. 67-69).

14. 2022-12-01 Skyriaus sprendimu Nr. 6TSD-2570 buvo pratęsta vaiko G. J. laikinoji globa (rūpyba). Nepilnametės įstatyminis atstovas dalinai įvykdė įsipareigojimus, tačiau nesistengia keisti savo elgesio, nėra panaikintos kardomosios priemonės nesiarti ir nebendrauti su vaikais, šeimoje vyksta minimalūs pokyčiai, buvo per trumpas laiko tarpas, kad šeimoje visiškai išnyktų priežastys, dėl ko buvo nustatyta nepilnametei laikinoji globa, todėl ji pratęstina (b. l. 66).

17. 2023-05-09 (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašte Nr. 6GD-7749 nurodyta, kad G. drabužiai ne visada būna švarūs, tvarkingi, ji ne visada būna pailsėjusi, kartais ateina ne iš namų, o iš savo draugų, kur praleisdavo naktį; pamokose dažnai mergaitė neturi visų reikiamų mokymosi priemonių. Mokinė linkusi nelankyti mokyklos (b. l. 41).

19. 2023-05-15 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro motyvuotame siūlyme dėl tėvo A. K. valdžios apribojimo nurodyta, kad 2020-09-10 atvejo vadybos posėdis organizuotas pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-08-31 prašymą skirti atvejo vadybininką L. K. ir A. K. šeimai. Šeimoje auga 5 vaikai: D. Š., G. J., A. K., A. K., A. K.. 2020-08-26 į šeimos namus du kartus kviesti policijos pareigūnai dėl neblaivaus A. K. elgesio. Smurto atvejų artimoje šeimos aplinkoje nenustatyta. 2021-01-14 atvejo vadybos posėdis organizuotas pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-12-06 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. G. J. taikytas apsaugos poreikis ir mergaitė apgyvendinta tetos S. M. šeimoje, darbui su K. šeima sudaryta mobilioji komanda. Nuo 2020-12-30 G. J. nustatyta laikinoji globa. A. K. intensyvią pagalbą priėmė, vykdė visus įsipareigojimus. 2021-02-03 organizuotas atvejo vadybos posėdis dėl situacijos L. K. šeimoje, jog duktė D. Š. nelanko mokyklos, nesijungia prie nuotolinio mokymo, mama neturi jokios įtakos dukrai. 2021-02-25 atvejo vadybos posėdis organizuotas dėl laikinosios globos peržiūros G. J.. Laikinoji globa G. J. nustatyta 2020-12-30 tetos S. M. šeimoje. Mergaitės tėvui A. K. dar tebėra paskirtos kardomosios priemonės, todėl bendravimas su vaiku negalimas. Posėdžio metu aptarta šeimos situacija, peržiūrėtos pagalbos priemonės. 2021-07-28 atvejo vadybos posėdis organizuotas dėl laikinosios globos peržiūros G. J.. Mergaitės tėvas ir mergaitė bendrauja, dalyvavo mediacijos procese, išreiškia norą, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje. Tėvas vykdo pagalbos plane numatytas priemones. Atvejo vadybos posėdyje nutarta nepilnametę G. J. grąžinti tėvui A. K.. A. K. šeimai tęsti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas. 2022-03-18 organizuotas atvejo vadybos posėdis dėl pagalbos plano peržiūros K. šeimai. Šeimoje stabili situacija, didelių nesutarimų nekyla. A. dirba. Šeima vykdo pagalbos plane numatytus įsipareigojimus. 2022-05-09 atvejo vadybos posėdis organizuotas pagal Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos Skyriaus 2022-04-27 atliktus vaiko situacijos vertinimus L. ir A. K. šeimoje, nes 2022-04-22 šeimoje fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai. L. K. nustatytas 0,7 promilės neblaivumas, A. K. neblaivumas nustatomas nebuvo, nors policijos pareigūnų pranešime nurodoma „akivaizdžiai neblaivus“. 2022-06-21 organizuotas atvejo vadybos posėdis pagal gautą Šiaulių miesto vaiko teisių skyriaus 2022-05-19 raštą. Atlikus vaiko situacijos vertinimus ir galimus vaiko teisių pažeidimus, kuomet abu tėvai buvo neblaivūs. Darbui su šeima skirta Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda, nes vaikams D. Š., A. K., A. K. ir A. K. skirta vaiko laikinoji priežiūra kartu su motina L. K. socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje, G. J. dėl galimo smurto jos atžvilgiu nustatyta laikinoji globa. 2022-12-01 organizuotas atvejo vadybos posėdis dėl laikinosios globos peržiūros G. J.. Tėvas A. K. gyvena atskirai nuo šeimos, su dukterimi nesusitinka, nes tebegalioja kardomosios priemonės. 2023-02-27 atvejo vadybos posėdis organizuotas pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus kreipimąsi, atlikus vaikų situacijos vertinimus nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ir nustatyti vaiko teisių pažeidimai į tinkamas gyvenimo sąlygas. Iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023-02-06 gautame rašte nurodoma, kad vaikų A., A. ir A. gyvenamoji vieta nurodoma skirtinga. A. lankomumas prastas, mama negali įtakoti mergaitės mokyklos lankomumo. Nustatyta, jog tinkamą vaiko teisių užtikrinimą sunkina tėvų pasipriešinimas pagalbai „kaltų ieškojimas“ visose situacijose, neatsižvelgimas į gaunamas pastabas ir žinias gaunamas pozityvios tėvystės kursuose. Pažymima, jog A. K. nuo 2023-02-07 iki 2023-02-28 dalyvavo 8 val. Efektyvios tėvystės mokymuose, vykdo pagalbos plane numatytas priemones, išskyrus tai, kad nebendrauja ir nebendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) centro darbuotojais, nesidomi dukters G. J. elgesiu, sveikata, ugdymosi pasiekimais. Vyro teigimu, su dukterimi jis bendrauja labai retai, jų tarpusavio ryšys yra silpnas. A. K. teigia, kad dukteriai G. J. jis reikalingas tik tuomet, kai jai reikia pinigų. Vyras išreiškė nuogąstavimą, jog per dukterį jis gali patekti į įkalinimo įstaigą, nes G. J. linkusi kaltinti tėvą smurtu ar kitais išgalvotais dalykais. 2023-05-09 A. K. atvyko į Pagalbos šeimai tarnybą ir paaiškino, jog nenori susigrąžinti savo dukters G. J. į šeimą, kadangi per ją jis jau du kartus buvo teisiamas ir dabar, anot A. K. „turiu du metus galiojantį teistumą, su dukra esam emociškai nutolę, taip pat neturiu stabilios gyvenamosios vietos, nes gyvenu atskirai nuo šeimos su drauge“. Vyro teigimu, su dukterimi jis bendrauja labai retai, jų tarpusavio ryšys labai silpnas. A. K. teigia, kad dukteriai G. J. jis reikalingas tik tuomet, kai jai reikia pinigų. Vyras išreiškė nuogąstavimą, jog per dukterį jis gali patekti į kalinimo įstaigą, nes G. J. linkusi kaltinti tėvą smurtu ir kitais išgalvotais dalykais. G. J. (duomenys neskelbtini) centro darbuotojams sakė, kad nenori gyventi su tėvu (b. l. 18-21, 22, 23).

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

21. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

22. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

23. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad iki nepilnametės G. J. pirmo paėmimo iš atsakovo šeimos 2020-12-30, ne kartą buvo fiksuoti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (girtavimas, nesirūpinimas vaikais) ir atsakovo A. K. smurtiniai vaiko teisių pažeidimai dukters G. J. atžvilgiu. Iš policijos gaunama informacija apie nustatytą girtumą ne tik atsakovui, bet ir jo sutuoktinei. Kaip nurodo socialiniai darbuotojai ar vaiko teisių skyriaus atstovai, pagalbos plane numatytus įsipareigojimus šeima vykdo tik socialinių darbuotojų iniciatyva, tėvai nepripažįsta šeimoje esančios problemos – priklausomybės nuo alkoholio, mažai kreipia dėmesio į vaikų auklėjimą ir jų poreikių tenkinimą. Šeimai visos įmanomos pagalbos priemonės išnaudotos, jos nepadėjo, kadangi tėvai ir toliau vartoja alkoholį, vaikai auga aplinkoje, kur galimai smurtaujama. Pirmą kartą paėmus nepilnametę G. J. iš šeimos atsakovas stengėsi ją susigrąžinti, vykdė Skyriaus rekomendacijas, dėl ko, įvertinus visas pastangas ir pasiektus rezultatus, mergaitė 2021-07-28 buvo grąžinta atsakovui A. K.. Tačiau 2022-04-22 vėl atsakovo šeimoje buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai – girtavimas, nesurūpinimas vaikais, vėliau – ir smurtas. Atsižvelgiant į tai, nepilnametė G. J. vėl buvo paimta iš atsakovo šeimos ir dėl galimo smurto jos atžvilgiu nustatyta laikinoji globa. Visa tai rodo, kad atsakovas nėra suinteresuotas pakeisti esamą situaciją, nededa jokių pastangų bendrauti su dukterimi, nesidomi jos sveikata, pasiekimais, ne kartą išreiškė nenorą susigrąžinti dukterį. Įvertinus pateiktus duomenis ir įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai rūpinosi nepilnamete G. J., jos ne tik neprižiūrėjo, nesirūpino, tačiau ir smurtavo jos atžvilgiu. Savo elgesiu, t. y. alkoholio vartojimu ir konfliktais namuose, smurtaujant G. J. atžvilgiu, atsakovas darė žalingą įtaką vaikui, neužtikrino saugios vaiko aplinkos. Darytina išvada, kad atsakovas pažeidė nepilnametės dukters teises ir interesus. Be to, atsakovas neteikia finansinio išlaikymo dukteriai, ją lanko retai, nesidomi jos gyvenimu. Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) centro atstovė teismo posėdyje nurodė, kad G. J. nenori grįžti gyventi pas tėvą, nes supranta, kad tėvas nekeičia savo gyvenimo būdo, girtauja, nededa jokių pastangų susigrąžinti ją į šeimą. Nurodė, kad toks vaiką žalojantis elgesys sukėlė plataus spektro pasekmes vaiko kasdieniam funkcionavimui ir pilnavertei raidai, yra jo teisių pažeidimas. Ieškovo atstovė prašo atsakovui nustatyti tėvų valdžios apribojimą neterminuotai dukters G. J. atžvilgiu, kadangi situacija atsakovo šeimoje nepasikeis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukters priežiūros, nevykdo tėvo pareigų vaikui, piktnaudžiauja alkoholiu, veda netinkamą gyvenimo būdą, nesudaro saugių gyvenimo sąlygų, todėl yra reali grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei. Tokiais savo veiksmais jis daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti ir jis galėtų imtis aktyvių veiksmų ir priemonių pakeisti susiklosčiusią situaciją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas atsakovo tėvo valdžią apriboti neterminuotai.

24. Išaiškintina atsakovui, jog apribojus jam tėvo valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Neterminuotas tėvo valdžios ribojimas atsakovui neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikiant įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių tėvo valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

25. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

26. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

27. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui G. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA), tačiau MMA dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2023 m. MMA sudaro 840 Eur. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokia prašoma suma sutiktina. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Pagal Sodros duomenis nepilnametės mergaitės tėvas A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. K. turi dar tris nepilnamečius vaikus: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini).

28. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma atitinka nepilnametės G. J. poreikių tenkinimą ir atsakovo galimybes mokėti tokio dydžio išlaikymą, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. J. 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2023-06-14, iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtinas laikinasis rūpintojas Šiaulių miesto šeimos centras (CK 3.202 str. 2 d.).

Dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinio rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

29. CPK 376 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

30. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). Teismo inicijuota byla dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje (CPK 502 str. 1 d.). Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje (CPK 503 str. 1 d.). Klausimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 504 str. 1 d.). Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 str. 3 d.).

31. G. J. yra nustatyta laikinoji rūpyba. Laikinuoju rūpintoju paskirtas (duomenys neskelbtini) centras. Ieškovas nurodė, kad vaikas gyvena pas budinčią rūpintoją. Teismas neturi duomenų, kad laikinasis rūpintojas neatitiktų keliamų reikalavimų ir laikinojo rūpintojo pareigas vykdytų netinkamai. Ieškovas nurodė, kad nepilnametei G. J. patinka gyventi pas budinčią rūpintoją ir norėtų toliau pas ją gyventi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovo duktė, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga G. J. gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini) centro paskirtos budinčios rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

32. Teismo nutartimi inicijuotina civilinė byla žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje dėl nepilnamečio vaiko G. J. nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinio rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas apriboti tėvo valdžią buvo patenkintas, už šį neturtinį reikalavimą apriboti atsakovui tėvo valdžią, atsakovas turėtų mokėti 105 Eur žyminį mokestį (reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą yra išvestinis reikalavimas, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinamas). Kadangi byloje iš atsakovo priteistas išlaikymas 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis, tai atsakovas turėtų mokėti 41 Eur dydžio žyminį mokestį. Už procesinių dokumentų siuntimą teismas patyrė 7,52 Eur išlaidas, kurias taip pat turėtų atlyginti atsakovas. Nepilnametei G. J. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokatės I. P. pagalbą nepilnametei G. J. valstybė patyrė 40 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo.

34. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl patenkinus reikalavimus dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 105 Eur žyminio mokesčio už tėvo valdžios apribojimą, 41 Eur (150 Eur x12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymo dydį, iš viso – 146 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis) žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo priteistinos 7,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir 40 Eur už valstybės suteiktą teisinę pagalbą G. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2023-06-14) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) centro paskirtos budinčios rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Paskirti nepilnamečio vaiko G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikinąjį rūpintoją (duomenys neskelbtini) centrą.

Priteisti valstybei iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 146 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 7,52 Eur (septynių eurų 52 ct) procesinių dokumentų įteikim o išlaidas. Šios suma turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 40 Eur (keturiasdešimties eurų) išlaidas už nepilnametei G. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5630, įmoką sumokant į pasirinktą valstybės biudžeto atsiskaitomąją sąskaitą).

Teismo nutartimi inicijuoti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko G. J. nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinio rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.