- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- 1-1181-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25664-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- H. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25664-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2019 m. birželio 18 d., laiko tarpe nuo 23 val. 00 min. iki 23 val. 59 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu, tyčia, rankomis suėmė savo sugyventinei L. S. už plaukų ir juos tempė, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis antklode apjuosė L. S. kaklą ir jį antklode spaudė, iki tol kol L. S. nuo kaklo nusiėmė antklodę, po ko jis savo abejomis rankomis suėmė L. S. už kaklo ir jį spaudė, t. y. tokiu būdu antklode ir abejomis rankomis smaugė L. S. iki kol ji pradėjo dusti, t.y. tokiu būdu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai savo sugyventinei L. S..
Kaltinamasis H. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog L. S. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena apie 25 metus. 2019 m. birželio 18 d., apie 16 val. 00 min. sugyventinė L. S. paprašė nuvažiuoti į parduotuvę. Kadangi tuo metu buvo blaivus, sutiko ten nuvažiuoti su dviračiu. Sugrįžus į namus, tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, tačiau tuomet jis nusileido sugyventinei ir jie kartu vartojo alkoholį, t.y. gėrė alų ir vyną. Tuo metu tarp jų konfliktų nebuvo. Kai apie 23 val. 00 min. sugrįžo į namus, tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas dėl darbo. Sugyventinė jam pradėjo priekaištauti, kad jis niekur nedirba. Tuo metu jis buvo išgėręs ir jam trūko kantrybė, todėl viena ranka suėmė sugyventinei už plaukų ir juos pradėjo traukti link savęs. Tuo metu sugyventinė sėdėjo ant lovos, tada jis uždėjo sugyventinei ant kaklo paklodę. Neatsimena ar paklode spaudė sugyventinės kaklą, bet jei sugyventinė sako kad jai tuo metu skaudėjo, tai gal ir galėjo nepaskaičiavęs jėgų paklode paspausti sugyventinės kaklą. Jam atrodo, kad tuo pačiu metu tiek su paklode tiek su rankomis, tiksliai neatsimena, viena ar abejomis rankomis, spaudė sugyventinės kaklą. Įvykio metu buvo neblaivus, susijaudinęs ir piktas, todėl tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi (b. l. 76-77).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo H. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji L. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos sugyventinis H. M. ne kartą yra ją mušęs bei kitaip smurtavęs. Prieš du mėnesius H. taip pat ją smaugė. Sugyventinis visada jos atsiprašydavo ir ji H. atleisdavo. Ji yra neįgali, viena akimi nemato, o kita visiškai nusilpusi. Jai reikalinga priežiūra. 2019 m. birželio 18 d., iki 23 val. 00 min. ji ir sugyventinis vartojo alų ir vyną. Po išgertuvių, tarpe nuo 23 val. 00 min. iki 00 val. 00 min. sugyventinis H. M. namuose, svetainėje pradėjo su ja konfliktuoti. Žinoma ji jam priekaištavo, kad sugyventinis nedirba jokiame darbe ir mano, tai sugyventinį galėjo supykdyti. Jai sėdint ant sofos H. ją išvadino įvairiais keiksmažodžiais, ranka sugriebė už viršugalvio plaukų ir pradėjo kratyti apie 10 kartų, tada paėmė antklodę, kuria jai apjuosė aplink kaklą ir pradėjo smaugti, ji rėkė ir antklodę nuo savo kaklo atkėlė. Tada sugyventinis delnais suėmė ją už kaklo ir pradėjo stipriai spausti, ji duso. Pamatęs, kad ji dūsta sugyventinis paleido ją ir nuėjęs į jos miegamąjį paėmė jos telefoną. Visą naktį nemiegojo, bijojo. Ryte rado telefoną prie jo kambaryje esančios lovos, ant grindų, išsikvietė pagalbą. Kai sugyventinis ją smaugė ir tampė už plaukų jai labai skaudėjo. Atvažiavusi policija ją nuvežė į VŠĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, ten jai sužalojimų nenustatė, tik, kad yra skausminga skydinės kremzlės projekcijoje (b. l. 28-29).
Iš protokolo-pareiškimo nustatyta, kad gautas pranešimas, kad 2019 m. birželio 18 d., laikotarpyje nuo 23 val. 00 min. iki 00 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), H. M. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę L. S., sugriebdamas už viršugalvio bei tampydamas ir smaugdamas antklode ir taip pareiškėjai sukėlė fizinį smurtą (b. l. 1-2).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su L. S. medicininiais dokumentais bei ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis padarė išvadą, kad L. S. objektyvių kūno sužalojimo požymių nenustatyta (b. l. 38-39).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis H. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei L. S. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis H. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 83-85).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam H. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamojo teistumas yra išnykęs, baustas administracine tvarka du kartus (b. l. 53-54), yra nedirbantis (b. l. 49); jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, H. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo H. M. asmenybę, padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).
2019 m. birželio 19 d. nutarimu H. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 78-79).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
H. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neatlygintinai išdirbti 180 val. per bausmės vykdymo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio pagrindu H. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neatlygintinai išdirbti 120 val. per bausmės vykdymo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Kaltinamajam H. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini.
BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu, kaltinamajam H. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.