- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-28
- Bylos Nr.
- A-143-539-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- V. U., V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
dalyvaujant atsakovo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų atstovei Birutei Cecilijai Petrauskienei,
atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovams Vilniaus 2 – iesiems pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. U. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 28-192, 2008 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 28-206 ir 2008 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 28-205 kaip nepagrįstus ir neteisėtus; 2) įpareigoti atsakovo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administraciją spręsti teisėtai klausimą dėl jo paskyrimo į būrį, kur jis gali gyventi; 3) panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2008 m. balandžio 1 d. sprendimus Nr. 2S-1032, Nr. 2S-1035 ir Nr. 2S-1043 kaip neteisingus ir neobjektyvius; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kalėjimų departamento, 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas nurodė, kad 600 000 Lt neturtinė žala padaryta atsakovo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimais jam nepagrįstai paskirtomis nuobaudomis: 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 28-192 – uždarant 7 paroms į baudos izoliatorių, 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 28-206 – perkeliant iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams, 2008 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 28-205 – perkeliant į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams, ir dėl atsakovo Kalėjimų departamento netinkamų sprendimų, nagrinėjant jo skundus dėl visų nurodytų nuobaudų panaikinimo. Teigė, jog nuobaudos paskirtos neištyrus visų įvykio, dėl kurio jis buvo nubaustas, aplinkybių. Pažymėjo, kad 2008 m. kovo 4 d. jis atsisakė eiti į Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų 1 korpuso 402 gyvenamąją patalpą ir buvo uždarytas į baudos izoliatorių 24 valandoms. Savo paaiškinime jis nurodė, jog atsisako eiti į 1 korpusą, bet priežasčių nenurodė, ir prašė pervesti jį į 2 korpusą, tačiau per laikotarpį, kurį jis buvo laikomas uždarytas baudos izoliatoriuje, siekiant išsiaiškinti jo atsisakymo priežastis pas jį nebuvo atėjęs joks pareigūnas. Skiriant 2008 m. kovo 5 d. nuobaudą – uždarymą 7 paroms į baudos izoliatorių – jis nebuvo pristatytas nei į Drausmės komisiją, nei pas pareigūną, kuris priėmė sprendimą jį nubausti, todėl buvo pažeista nuobaudų skyrimo tvarka – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 ir 242 punktai bei Europos kalėjimų taisyklių IV dalies 56.1, 56.2, 57.1 punktai, 57.2 a), b) punktai, 59 c) punktas, 60.1, 60.2 ir 60.4 punktai, nes jis neturėjo galimybės nei paaiškinti žodžiu, nei apsiginti. Nuobauda jam paskirta nepagrįstai, o Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos veiksmai – neteisėti, neatitinka Lietuvos Respublikos bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas dėl Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. kovo 12 d. nutarimu paskirtos nuobaudos nurodė, kad, pasibaigus 2008 m. kovo 5 d. nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymo laikui, jam vėl buvo liepta eiti į 1 korpusą, tačiau jam atsisakius buvo pristatytas Drausmės komisijai, ir Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktorius 2008 m. kovo 12 d. nutarimu skyrė jam nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. Teigė, jog ir ši nuobauda jam paskirta neteisingai, nepagrįstai ir neteisėtai, nes atsisakymas nėra nei drausmės, nei režimo pažeidimas, į drausmės grupę jis pervestas pažeidžiant nuobaudų skyrimo tvarką bei Europos kalėjimų taisyklių IV dalies beveik visus punktus. Nurodė, jog atsisakius eiti į drausmės grupę Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktorius 2008 m. kovo 13 d. nutarimu skyrė perkėlimą į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams. Ši nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes ją skiriant taip pat buvo pažeista nuobaudų skyrimo tvarka – jis nebuvo iškviestas nei į Drausmės komisiją, nei pas pareigūną, skyrusį šią nuobaudą, dėl to jam nebuvo suteikta galimybė paaiškinti priežastis bei apsiginti. Pareiškėjas teigė, kad dėl neteisėtų, nepagrįstų ir neteisingų Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos veiksmų jis patyrė didelę nervinę įtampą, stresą, depresiją, dideles kančias, sutriko miegas, taip jis yra kankinamas jau 9 mėnesius. Nurodyti Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos veiksmai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, o kadangi nuobaudos paskirtos jam neprasikaltus, patirtą neturtinę žalą vertina po 100 000 Lt už kiekvieną neteisėtai paskirtą nuobaudą. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas jo skundus išnagrinėjo formaliai ir priėmė nepagrįstus bei neteisėtus sprendimus, kuriais jo skundus atmetė, o atliktas skundų tyrimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 bei 4 straipsnių reikalavimų, kadangi remiamasi tik Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos pateikta medžiaga. Pabrėžė, jog dėl tokių Kalėjimų departamento veiksmų jis patyrė nervinį stresą, išgyvenimus, pažeminimą, ilgalaikį nuotaikos pablogėjimą, nervinės sistemos pažeidimus, o kadangi bausmę atlieka ne tokiomis sąlygomis, kokios jam priklauso, per tą laiką negalėjo bendrauti su savo šeima ir eiti į pasimatymus, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus 2 – ieji pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 18 – 19) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus 2 – ieji pataisos namai nurodė, jog Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos įtvirtina nuteistųjų pareigą laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus ir įsakymus (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-16-561/2008). Pažymėjo, jog 2008 m. kovo 4 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo Nr. 43-283, kad nuteistasis pareiškėjas, atlikęs nuobaudą baudos izoliatoriuje, 2008 m. kovo 4 d. apie 18.30 val. atsisakė eiti į jam paskirtą 7 būrį. Kadangi pareiškėjas tokiu savo elgesiu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 28-192 jam buvo skirta nuobauda – uždarymas 7 paroms į baudos izoliatorių. 2008 m. kovo 11 d. apie 18.40 val. pareiškėjui vėl atsisakius eiti į jam paskirtą būrį, buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 43-300. Siekiant išsiaiškinti atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežastis bei sudaryti galimybę nuteistajam tinkamai pasiaiškinti, pareiškėjas 2008 m. kovo 12 d. buvo pakviestas į Drausmės komisijos posėdį, kuriame konkrečių atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežasčių nenurodė. Kadangi tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 28-206 jis buvo perkeltas iš paprastos grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracija 2008 m. kovo 13 d. gavo prižiūrėtojo G. Zitikio tarnybinį pranešimą Nr. 43-302, kuriame pranešama, jog 2008 m. kovo 12 d. apie 18.50 val. nuteistasis pareiškėjas, atlikęs nuobaudą baudos izoliatoriuje, atsisakė eiti į jam paskirtą drausmės grupę. Tarnybinio tyrimo metu drausmės grupės nuteistieji paaiškino nežinantys, dėl kokių priežasčių nuteistasis pareiškėjas atsisako atlikti bausmę paskirtoje drausmės grupėje, bei tvirtino, kad jokių konfliktinių situacijų tarp jų ir pareiškėjo nebuvo, o Vidaus tyrimų tarnyba taip pat neturėjo duomenų apie tai, kad jam drausmės grupėje grėstų pavojus. Kadangi tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, 2008 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 28-205 jam paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams. Teigė, kad pareiškėjui nuobaudos paskirtos laikantis Bausmių vykdymo kodekso nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių, o atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje. Siekiant pripažinti reikalavimą pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė, o speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. Valstybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracija veikė tinkamai ir nuteistajam pareiškėjui jokios žalos nepadarė, be to, pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas jo patirtos žalos dydis ir kokiu būdu ji pasireiškė.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 44 – 45) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kalėjimų departamentas nurodė, jog pareiškėjo 2008 m. kovo 10 d., 2008 m. kovo 13 d., 2008 m. kovo 14 d. skundų dėl Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų jam paskirtų nuobaudų pagrįstumo patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjui ginčijamos nuobaudos buvo skiriamos už sistemingą atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje Nr. 7. Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos 2007 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-142, 2008 m. sausio 30 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-16 ir pridedama tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog tokie pareiškėjo veiksmai buvo pripažinti nepagrįstais ir tokiu savo elgesiu jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, numatančias, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nurodė, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; šio straipsnio 3 dalis nustato, kad sąvoka „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms. Taigi pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala jam gali būti priteista tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, išnagrinėjo pareiškėjo skundus ir į juos atsakė laiku, atsakymus pagrindė galiojančiais įstatymais, teisingai nurodė priimtų spendimų apskundimo tvarką, sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Kalėjimų departamento sprendimai, priimti nagrinėjant jo skundus, nėra pagrindas šiuos sprendimus panaikinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. sprendimu (b. l. 153 – 159) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir jį vykdant priimti poįstatyminiai teisės aktai. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalimis, 70 straipsnio 6 dalimi, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 142 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktais, 142 straipsnio 2 dalimi, 143 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210, 236, 239, 240, 245, 246 punktais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis. Teismas taip pat vadovavosi Konvencijos 3 straipsniu, Europos kalėjimų taisyklių, rekomenduotų Europos Tarybos Ministrų Komiteto šalims narėms rekomendacija Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimta 952 – ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 18.6 punktu, IV dalies 56.1, 56.2, 57.1 punktais, 57.2 punkto a), b) papunkčiais, 59 punkto c) papunkčiu, 60.1, 60.2, 60.4 punktais. Teismo nuomone, pareiškėjas visais atvejais pagrįstai nubaustas už, viena vertus, iš pradžių nemotyvuotą, antra vertus, vėliau nepagrįstai motyvuojamą atsisakymą vykdyti teisėtus įkalinimo vietos administracijos patvarkymus. Tokią teismo poziciją patvirtina išanalizuoti rašytiniai įrodymai, ypač paties pareiškėjo paaiškinimai. Jo motyvacijos apie galimą susidorojimą nepagrįstumą patvirtina faktas, kad pareiškėjas ir iki atsisakymų bausmę atliko viename (t. y. 1) korpuse su neva jam grasinančiu ar galinčiu grasinti susidorojimu kitu nuteistuoju, tačiau tokių grėsmių anksčiau nenurodė; bausmę jie atlieka ne viename būryje. Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijai šios aplinkybės žinomos, ir ji atliko dėl jų pakankamą tyrimą – iškvietė pareigūną, kuriam žinomos baudžiamosios bylos tyrimo aplinkybės, operatyvinėmis priemonėmis išsiaiškino, kad nuteistasis, kurį mini pareiškėjas, niekam negrasina ir nėra pareiškęs apie grasinimus kam nors keršyti. Tokią poziciją teismas grindė, be to, ir liudytoju apklausto Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos pareigūno Ruslano Urliuko parodymais. Teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-471-04/2007 faktines aplinkybes, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas visais atvejais iš esmės nubaustas už atsisakymą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, o tai nereikalauja papildomų nuorodų į kitą teisės aktą, be to, pareiškėjo minima byla nėra visiškai tapati, o teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę (moralinę) žalą pagrįstumo, nurodė, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuotos CK, kurio 6.245 – 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad skundžiami nutarimai priimti iš esmės nepažeidus nei Lietuvos Respublikos, nei tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl skundas yra nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 165 – 167) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas buvo šališkas, neobjektyvus, apgynė neteisėtus Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento veiksmus.
2. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų normos, už kurių pažeidimą jis nubaustas, yra blanketinės ir nereglamentuoja konkrečių elgesio taisyklių. Nei viename iš skundžiamų sprendimų nenurodyta, kokias konkrečias elgesio taisykles jis pažeidė. Jokiame teisės akte nereglamentuota, kad atsisakymas gyventi paskirtame būryje yra drausmės pažeidimas, todėl už tai negali būti baudžiama. Gali būti baudžiama tik už teisėtų reikalavimų nevykdymą. Tai patvirtina Europos kalėjimų taisyklių 60.1 punktas, Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnis.
3. Teismas išvardino Europos kalėjimų taisyklių punktus, bet nepasisakė, ar jie buvo pažeisti skiriant nuobaudas.
4. Skiriant nuobaudas buvo pažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punktas, Europos kalėjimų taisyklių 59 c) punktas, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio.
5. Tyrimo išvados neatitinka tikrovės, iki šiol su jomis nesupažindintas, todėl teismas negalėjo jomis remtis.
6. Skunde Kalėjimų departamentui, rašytame 2008 m. kovo 14 d., nurodė atsisakymo priežastis. Jo skundai buvo tiriami pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 2, 4 straipsnius.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus 2 – ieji pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 172 – 173) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas visais atvejais nubaustas teisėtai, viena vertus, iš pradžių už nemotyvuotą, antra vertus, vėliau nepagrįstai motyvuojamą atsisakymą vykdyti teisėtus įkalinimo vietos administracijos patvarkymus (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1, 2 p.).
2. Veikė tinkamai pagal įstatymus ir nepadarė pareiškėjui jokios žalos. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 174 – 176) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas tinkamai išanalizavo, kad pareiškėjo ginčijamos nuobaudos buvo skiriamos už sistemingą atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje Nr. 7. Tokiu savo elgesiu jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir pataisos įstaigų administracijos reikalavimų. Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsniu, teismas tinkamai nusprendė, jog nuobaudos pareiškėjui paskirtos pagrįstai. Teismas tinkamai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktus, 142 straipsnio 2 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.
2. Teismas teisingai nurodė, kad vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1, 3 dalimis pareiškėjo prašoma atlyginti žala gali būti priteista tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai. Skundžiami nutarimai priimti iš esmės nepažeidus nei Lietuvos Respublikos, nei tarptautinių teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame iš esmės nėra ginčijamas faktinių bylos aplinkybių (fakto) nustatymo klausimas, o yra keliami teisės taikymo klausimai. Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (Bausmių vykdymo kodekso 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, Bausmių vykdymo kodekse atskirai aptartos ir nustatytos neteistųjų pareigos (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Kaip pažymėta, pareiškėjas iš esmės neginčija fakto, kad kiekvienu iš skundžiamose nutarimuose nurodytų atveju buvo atsisakęs vykdyti pataisos namų administracijos reikalavimus eiti (persikelti) į jam paskirtus būrį ir drausmės grupę. Pareiškėjas taip pat neginčija, kad nebuvo nurodęs tokių atsisakymų priežasčių. (Pažymėtina, kad tai matyti iš pirmosios instancijos teismo aptartų ir įvertintų pareiškėjo rašytinių paaiškinimų). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytos Bausmių vykdymo kodekso normos (110 str. 1 d. 1, 2 p., 142 str.) pareiškėjui buvo pritaikytos teisingai ir pagrįstai.
Patikrinusi bylą, kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais bei išvadomis dėl minėtų nuobaudų skyrimo tvarkos ir pareiškėjo skundų dėl šių nuobaudų skyrimo nagrinėjimo tvarkos laikymosi. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio taikymo požiūriu nėra pakankami (reikšmingi) tam, kad pareiškėjo paduotas skundas galėtų būti patenkintas.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.