Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Adm. byla Nr.I-16-561/08 Procesinio sprendimo kategorija 21, 15.5

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės bei Broniaus Januškos, sekretoriaujant A.Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui E. Č., pareiškėjo atstovui A.Cibulskui, atsakovo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atstovei V.Valentaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ir Vilniaus 2-iesiems pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo reikalavimus E. Č. pagrindė tuo, kad PN darbuotojai daro E. Č. poveikį iškeltose baudžiamosiose bylose, kuriose E. Č. yra pripažintas nukentėjusiu asmeniu, siekdami priversti jį keisti parodymus, duotus tyrėjams, kad PN pareigūnai lupikauja, prašydami nupirkti cigarečių, kad E. Č. 2006-07-07 nesišlapino pasivaikščiojimo kiemelyje, kad ginčo nutarimu jam padaryta neturtinė žala.

Liudytojas M. U. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2006-07-07 apie 10 val. nuteistasis E. Č. buvo išvestas į pasivaikščiojimo kiemelį. Apie 10 val. nuteistasis E. Č. pasivaikščiojimo kiemelyje pradėjo šlapintis, o į reikalavimą nutraukti šlapinimąsi nereagavo. M. U. pabrėžė, kad asmeniškai matė, kaip E. Č. šlapinosi.

Liudytojas S. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2006-07-07 apie 09 val. 45 min. nuteistasis E. Č. buvo išvestas į pasivaikščiojimo kiemelį pasivaikščioti. Apie 10 val. nuteistasis E. Č. pasivaikščiojimo kiemelyje pradėjo šlapintis, o į reikalavimą nutraukti šlapinimąsi nereagavo. S. P. pabrėžė, kad asmeniškai matė, kad E. Č. šlapinosi, ir kad jokio poveikio E. Č. nei tuo metu, nei anksčiau jis nedarė.

Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2006-07-10 nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr.28-777 už pažeidimus, numatytus BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. (kadangi E. Č. šlapinosi pasivaikščiojimo kiemelyje bei nevykdė prižiūrėtojo nurodymų) nutarė uždrausti nuteistajam E. Č. vieną mėnesį pirkti maisto produktus.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 p. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Išsamiai ir nešališkai ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad BVK 12 str. 1 d. ir 2 d., 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatos įtvirtina nuteistųjų pareigą laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus ir įsakymus. Bausmės vykdymo institucijos pareigūnų teisėti nurodymai nuteistiesiems yra privalomi, o jų nevykdymas užtraukia drausminę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad PN pagrįstai skyrė E. Č. nuobaudą už jo neteisėtus veiksmus, t.y. E. Č. tvirtinimai, jog jis minėtą dieną bei minėtu laiku pasivaikščiojimo kiemelyje nesišlapino, yra atmestini, kadangi E. Č. minėtus argumentus grindžia tik prielaidomis ir samprotavimais, nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, o šiuos E. Č. paaiškinimus visiškai paneigia liudytojų M. U. bei S. P. parodymai, kurie yra objektyvūs ir teisingi ir kuriais nėra jokio pagrindo netikėti.

Teismas daro išvadą, kad E. Č. argumentai, jog PN ginčo nutarime nenurodė tikslios tariamo pažeidimo teisės normos, jog tyrimas dėl minėto įvykio buvo atliktas neišsamiai, jog jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasiaiškinti, ir, be to, nėra niekur įvardinta, kad pasivaikščiojimo kiemelyje negalima šlapintis, yra atmestini, kadangi E. Č. minėtus argumentus grindžia prielaidomis, spėjimais ir samprotavimais, nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių E. Č. argumentus, o šiuos E. Č. paaiškinimus paneigia tiek liudytojų M. U. bei S. P. parodymai, kurie yra objektyvūs ir teisingi ir kuriais nėra jokio pagrindo netikėti, tiek M. U. bei S. P. tarnybinis pranešimas, patvirtinantis E. Č. neteisėtą veiką, tiek protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaškinti raštu, patvirtinantis, kad E. Č. atsisakė duoti paaiškinimus dėl minėto įvykio.

Teismas daro išvadą, kad PN tinkamai ištyrė minėto įvykio aplinkybes, pagrįstai vadovavosi ir ginčo nutarime nurodė teisės normas, kurias E. Č. pažeidė, kad bendros visuotinai žinomos higienos normos apsprendžia tam tikrą bendražmogišką asmenų elgesį bei atitinkamus draudimus (tame tarpe ir draudimą šlapintis laisvės atėmimo vietos pasivaikščiojimo kiemelyje), todėl PN nutarimas dėl E. Č. nubaudimo yra teisėtas.

Teismas daro išvadą, kad yra nepagrįstas ir E. Č. reikalavimas įpareigoti PN nutraukti jam daromą poveikį iškeltose baudžiamosiose bylose, kuriose E. Č. yra pripažintas nukentėjusiu asmeniu, siekiant priversti jį keisti parodymus, duotus tyrėjams, kadangi E. Č. minėtą reikalavimą grindžia tik samprotavimais, nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse. Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, konstatuotina, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas daro išvadą, kad, sprendžiant, ar pareiškėjo E. Č. reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar Valstybės pareigūnai, t.y. PN pareigūnai, skirdami E. Č. nuobaudą, veikė teisėtai.

Teismas daro išvadą, kad E. Č., reikalaudamas atlyginti PN pareigūnų padarytą žalą, remiasi tik samprotavimais bei prielaidomis, kad E. Č. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog PN pareigūnai elgėsi neteisėtai, ir kad E. Č. patyrė neturtinę žalą.

Teismas daro išvadą, kad PN pareigūnai pagrįstai skyrė E. Č. nuobaudą už BVK pažeidimą, kad PN pareigūnų veiksmai, susiję su minėtos nuobaudos skyrimu E. Č., buvo teisėti, šie veiksmai buvo atlikti, tinkamai vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis, kad Valstybės pareigūnų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų: žalos fakto, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltės, t.y. Valstybės pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus bei kitas galiojančias teisės normas privalėjo veikti.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo E. Č. skundas atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ir Vilniaus 2-iesiems pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kad Lietuvos valstybė bei PN tinkamai atliko savo pareigas E. Č. atžvilgiu ir Valstybės pareigūnų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų Civiliniame kodekse, todėl E. Č. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo E. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.