Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovams J. Č., A. Č., ieškovės J. Č. atstovei advokatei D. V., atsakovui R. Č., atsakovo atstovui advokatui G. A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. Č. ir A. Č. ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pareikštą atsakovui R. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. B. nurodė, kad ieškovė J. Č. yra jos sesuo, o atsakovas R. Č. yra jos sūnėnas, krikšto sūnus. Paliudijo, jog atsakovas, būdamas nepilnamečiu, buvo labai geras, bet dabar jis nuolat geria, triukšmauja ir smurtauja ieškovų atžvilgiu, elgiasi labai nepagarbiai. Dėl atsakovo elgesio ieškovų namuose nėra ramybės. Atsakovas daug metų niekur nedirba, gydytis nenori. Pastaruoju metu atsakovas ėmė nešti iš namų ieškovų daiktus, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Pažymėjo, jog tokioje situacijoje tėra viena išeitis - iškeldinti atsakovą iš ieškovų buto, kad atsakovas pradėtų savarankiškai galvoti kaip išgyventi, kad nustotų gerti.

Ieškinys patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovams-sutuoktiniams A. Č. ir J. Č. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovai faktiškai ir gyvena (b.l. 8, 15). Kartu su ieškovais šiame bute gyvena ir ieškovų pilnametis sūnus R. Č. (gim. 1973-12-09), kuris šiame bute deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą (b.l. 10). Ieškovai ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nuolatos girtauja, triukšmauja bei smurtauja jų atžvilgiu, niekur nedirba, vagia iš namų daiktus, neprisideda prie buto išlaikymo, ima greituosius kreditus iš paskolas suteikiančių įmonių. Toks atsakovo elgesys yra nesugyvenamas. Todėl ir prašo jį iškeldinti iš ieškovams priklausančio buto. 2015 m. spalio 31 d. ieškovai siuntė atsakovui raštišką pranešimą, kuriuo prašė atsakovo išsikelti iš buto iki 2016 m. sausio 31 d. (b.l. 11), tačiau atsakovas išsikelti atsisako. Atsakovas teismui nurodė, kad nesutinka išsikelti iš tėvų buto, kadangi šiame bute gyvena ilgą laiką, ieškovams netrukdo, o jį priverstinai iškeldinus būtų pažeistos jo konstitucinės teisės į būsto neliečiamybę. Pripažįsta, jog turi problemų susijusių su alkoholio vartojimu.

LR CK 4.93 str. numato, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. CK 4.98 str. numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Todėl ieškovai būdami buto savininkai, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jų teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (LR CK 4.35 str. 1 d.).

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ieškovų nurodytas ieškinio pagrindas, jog atsakovo R. Č. elgesys yra nesugyvenamas, jog jis nuolatos girtauja, triukšmauja, psichologiškai smurtauja senyvo amžiaus savo tėvų atžvilgiu, būdamas pilnametis-darbingas vyras neprisideda prie buto išlaikymo, niekur nedirba. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas, kuris teismui nurodė, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau planuoja dirbti. Teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtino ir apklausta liudytoja S. B., kuri paliudijo, jog ieškovai dėl jų pilnamečio sūnaus elgesio kenčia, neturi savo bute ramybės, patiria didžiulį stresą, psichologinį smurtą.

Atsakovas, gyvendamas ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute ir elgdamasis netinkamai, tai yra, nemokėdamas mokesčių už butui teikiamas paslaugas, netinkamai naudodamas gyvenamąsias patalpas, nuolat girtaudamas, nešdamas iš namų ieškovų daiktus (turtą), triukšmaudamas, naudodamas psichologinį smurtą, pažeidžia ieškovų, kaip šio buto savininkų, teises ir teisėtus interesus. Tokiu savo elgesiu jis sudaro neįmanomas gyvenimo sąlygas savo tėvams-ieškovams, kurie yra senyvo amžiaus ir pagal teismui pateiktus medicininius dokumentus- silpnos sveikatos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei ginant ieškovų nuosavybės teisę, atsakovas su jam priklausančiu turtu iškeldintinas iš ieškovams priklausančio buto.

Dėl atsakovo nurodyto argumento (teisės į būsto neliečiamybę pažeidimo). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtinta žmogaus teisė į būsto neliečiamybę, analogiškai ir Žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiama jo būsto neliečiamybė. Tačiau remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos standartais, formuojamais „būsto“ netekimo bylose, pirmiausia būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, ar ši teisė jam ribojama. Tik konstatavus, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą ir ši teisė yra ribojama (gresiantis iškeldinimas pripažįstamas rimčiausia šios teisės suvaržymo forma), toliau analizuotinos ribojimo pateisinamumo sąlygos – teisėtas tikslas. Atsakovas nėra ginčo buto bendraturčiu, nuosavybės teisės į ginčo butą jis nėra įgijęs. Jis nėra sudaręs su buto savininkais – savo tėvais nei nuomos, nei panaudos sutarties, nei kurios nors kitos sutarties iš kurios kiltų prievolė užtikrinanti jo teisę į ginčo butą. Jis buvo apgyvendintas bute kaip ieškovų šeimos narys - jų sūnus. Tačiau bylos nagrinėjimo metu jis yra pilnametis ir sudaro savo jau atskirą šeimos ūkį. Tai patvirtina faktinės aplinkybės, jis kartu su ieškovais nesidalina buto išlaikymo išlaidomis, jis kartu su ieškovais nesirūpina buto išsaugojimu, remontu, investicijomis ir pan., kas leistų konstatuoti, jog ieškovai ir atsakovas iki šiol bendrai sutartinai tvarko butą, kaip turtą, jis kaip savo tėvų šeimos narys toliau siekia bendro susitarimo dėl buto naudojimo, kad jo kaip ieškovų šeimos nario santykis į ginčo butą yra vienodas, toks pat kaip ir ieškovų. Priešingai, byloje iš vienareikšmių įrodymų, šiuo atveju vienareikšmių parodymų seka, kad atsakovas veda atskirą nuo ieškovų ūkį, bendrų tikslų ir bendrų interesų buto naudojimo atžvilgiu jis neturi. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina, kad atsakovas ginčo buto atžvilgiu daiktinių teisių, prievolinių teisių neturi, kad jo veiksmuose nėra ir bendrai vedamo ūkio požymių, kurie leistų šiuo atveju kitaip spręsti ginčytiną situaciją. Nustačius, kad atsakovas neturi nei daiktinių, nei prievolinių teisių į ginčo būsto dalį, jo faktinis naudojimasis šia būsto dalimi, pažeidžiant būsto savininkų teises, nesukuria jokių prielaidų konstatuoti būtinumą ginti jo teisę į būsto neliečiamybę. Šiuo atveju nėra sąlygų konstatuoti jo teisę į būsto neliečiamybę vien tuo argumentu, kad jis ilgą laiką gyvena ginčo bute. Teismų praktikoje Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Nenustačius jokių atsakovo nuosavybės teisių naudotis ginčo būsto dalimi, nuosavybės teisėmis priklausančia ieškovams, atsakovo motyvai dėl tikslų, kurių siekiama iškeldinimu, išsiaiškinimo yra iš esmės niekiniai. Be to, byloje konstatuota, jog atsakovas gyvena ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute netinkamai, t.y. nuolat girtuokliauja, neša daiktus iš namų, kėlė ieškovams stresines situacijas, naudojo psichologinį smurtą ir t.t.

Atsakovo atsiliepime į ieškinį buvo nurodytos LAT nutartys Nr. 3K-3-188/2014, Nr. 3K-3-249/2008, Nr. 3K-3-51/2010. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo nurodytos kasacinio teismo nutartys, nors ir susijusios su iškeldinimu, tačiau bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos už šios bylos aplinkybes. Dėl to nesiremiama jomis.

Ieškovai teismo posėdžio metu prašė iškeldinti atsakovą po 2 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad ginčo šalis sieja artimi giminystės santykiai, į teisingumo ir protingumo kriterijus nustatoma priimamo teismo sprendimo vykdymo tvarka. Nustatoma, kad atsakovas turi būti iškeldintas iš gyvenamųjų patalpų po 2 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Toks teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas sudarytų sąlygas geriausiai užtikrinančias šalių interesus, atsakovui bus suteikta galimybė per nustatytą sprendimo vykdymo terminą susirasti naują būstą. Tokio termino sprendimo vykdymo tvarkos nustatymas nepažeistų ir ieškovų teisių, kadangi jie patys byloje inicijuoja šiam terminui atidėti sprendimo vykdymą.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, tai CPK 93 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti tik bylinėjimosi išlaidas valstybei, jų pačių patirtų bylinėjimosi išlaidų (dėl žyminio mokesčio sumokėjimo) neprašo teismo priteisti. Iš viso valstybės garantuotos pagalbos išlaidos (už ieškovei J. Č. suteiktą teisinę pagalbą) sudaro 176,60 EUR sumą, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje elektroninėje byloje yra mažesnės kaip 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, valstybei šiuo atveju nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovą R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovams J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nuosavybės teise buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)- AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atidėti sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iškeldinimo 2 (dviems) mėnesiams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.