Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-22-870/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
1S-22-870/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
R. K.
Bylos Nr. 1S-22-870/2018
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Liudvinavičienės, teisėjų Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. K. skundą dėl 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-198 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams. 2015 m. kovo 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendis, ir subendrinta bausmė R. K. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

R. K. taip pat nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskiriant jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi, subendrintus nurodytais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nustatyta galutinė subendrinta bausmė R. K. – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos komisija (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 59-198, padarė išvadą, jog R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals bei nutarė taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-198, motyvuodamas tuo, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas nutartimi išsprendė ne visus reikalavimus, be to, nutartis yra priimta vadovaujantis nepagrįstomis spėlionėmis bei prielaidomis, nesivadovaujant įrodymais. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad turi gyvenamąją vietą, skambučiais ir laiškais aktyviai palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lanko užsiėmimus priklausomybės tematika, įstaigoje dirba, mokosi, iš gaunamo atlyginimo dalies dengia skolą pagal antstolių patvarkymus. Nuteistojo vertinimu, visos Komisijos nutarime aptartos aplinkybės sudaro neabejotiną pagrindą išvadai, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis teigia, kad teismas, nutartyje išdėstęs Komisijos nurodytus faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, tik antrą kartą juos pakartojo, sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo neargumentavo, nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos.

Skunde teigiama, kad lygtinio paleidimo institutas suteikia asmeniui galimybę grįžti į bendruomenę, stiprinti socialinius ryšius. Nuteistasis cituoja EŽTT sprendimą, kuriame teigiama, jog valstybė privalo atsisakyti griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą (sprendimas byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04). Nuteistasis, cituodamas ir Lietuvos teismų praktiką, teigia, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam klausimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta pavirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam R. K., priešingai nuteistojo skundo argumentams, yra išsamiai motyvuota, pagrįsta objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, nei vienam iš jų nesuteikiant pernelyg didelės reikšmės, vertinant visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl pripažįstama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Šiuo metu galiojanti BVK 157 straipsnio redakcija numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad nuteistasis R. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Tai yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, juos nustatė bei įvertino ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Vis dėlto, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje, vien šių formaliųjų pagrindų nustatymo fakto nepakanka, siekiant taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Iš paminėtos BVK normos seka, jog viena esminių lygtinio paleidimo sąlygų – tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis N. K. dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas trečią kartą, jam nustatyta vidutinė, t.y. 48 balų nusikalstamo elgesio rizika, ir šis dydis, kaip matyti iš ankstesnių Komisijos nutarimų, yra nekintantis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš paminėtų 48 balų statiniai veiksniai sudaro 40 balų (nėra galimybės sumažinti), o dinaminiai veiksniai – 8 balai (yra galimybė mažinti). Kalbant apie nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistojo pastangas ją sumažinti, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai įvertino visus reikšmingus duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, jo asmenybe, ir padarė pagrįstą išvadą, jog, nėra galimybės daryti abejonių nekeliančios išvados, jog būdamas laisvėje nuteistasis R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Papildomai pažymėtina, jog, vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip jau buvo įvertina pirmosios instancijos teismo, nuteistasis N. K. praeityje teistas (pirmasis teistumas vos 20 metų), asmuo pripažintas kaltu padaręs iš esmės tapačias nusikalstamas veikas nuosavybei (paskutiniais nuosprendžiais - plėšimai įsibraunant į patalpas), nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Tokios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų. Be to, kaip matyti iš asmens byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų, nuteistajam jau ne kartą buvo parodytas pasitikėjimas, nuteisiant jį lygtinai bei taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau savo veiksmais šio teismo pasitikėjimo jis nepateisino, lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė. Nors šis institutas R. K. buvo taikytas prieš gana ilgą laikotarpį, dėl ko šios aplinkybės nagrinėjamo klausimo kontekste negalima pernelyg sureikšminti, visgi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, linkusį nepaklusti nustatytoms taisyklėms. Be to, kaip akcentuota ir pirmosios instancijos teismo, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą, todėl suvokia savo elgesio pavojingumą. Paminėtina ir tai, kad nuteistajam atliekant paskutiniuoju nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo suteikta trumpalaikė (3 parų) išvyka į namus, tačiau nuteistasis šios išvyko metu vartojo alkoholį (nustatytas 1,76 promilių girtumas), pristatytas į ligoninę su galvos žaizda (pats nuteistasis šį faktą neigia, siekia nuginčyti tyrimo rezultatus). Šios aplinkybės, kuomet asmuo net per tris dienas nesugebėjo paklusti visuomenėje priimtinoms moralės normoms, vartojo alkoholį, vėlgi neigiamai charakterizuoja asmenį, ir neleidžia daryti tvirtos išvados, kad jis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir kad apeliantas padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją <...> (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-594/2017). Taigi, priešingai nuteistojo skundo teiginiams, ne jo padarytos veikos bei pobūdis, griežta bausmė ar kitos aplinkybės nulėmė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymą. Visos šios aplinkybės, taip pat ir nuteistojo asmenybė, jo elgesys ir pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo vertinamos susiejant jas į bendrą visumą. Tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, priėjo kitokios išvados dėl galimybės toliau taisyti nuteistąjį neizoliuojant jo nuo visuomenės, nereiškia, kad toks sprendimas yra savaime neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, kaip minėta, sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmusi teisėja, jį labai išsamiai motyvavo, nuodugniai įvertinusi visus teismui pateiktus duomenis. Todėl nuteistojo argumentai apie tai, kad nutartis nemotyvuota, pagrįsta spėjimais ir prielaidomis, yra visiškai nepagrįsta.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistais R. K. pataisos įstaigoje dirba, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, galiojančių nuobaudų neturi, tris kartus skatintas, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau jis elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Be to, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, padarant išvadą, jog lygtinio paleidimo pritaikymas nuteistajam R. K. neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Virginija LiudvinavičienėTeisėjai Alenas PiesliakasNijolė Žimkienė