Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-03-26 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė J. B. ir atsakovas S. B. įsigijo transporto priemonę Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), už 6950 Eur (1 t., b. l. 174). Ieškovė ir atsakovas 2015-03-25 sudarė su AB DNB banku (dabar – Luminor Bank AS) Kreditavimo sutartį Nr. 2406-2015-100122, pagal kurią buvo suteiktas 11000 Eur vartojimo kreditas, šalių bendra grąžintina suma bankui – 14612,87 Eur (1 t., b. l. 87-100). Tarp šalių byloje nekilo ginčo dėl to, kad dalis šios kredito sumos panaudota automobilio įsigijimui (3 t., 138-139; CPK 178 str.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-10 sprendimu J. B. ir S. B. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta 2017-09-14 sudaryta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t., b. l. 144-147). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 p. šalys susitarė padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą, J. B. asmeninėn nuosavybėn priteisiant butą, esantį Žemynos g. 45-48, Vilniuje, ir automobilį Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini). Taip pat šalys susitarė dėl bendrų prievolių pagal kredito sutartis vykdymo tvarkos, t. y. susitarė, kad J. B. pati asmeniškai mokės visas priklausančias kredito įmokas AB DNB bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2406-2015-100122 ir AB SEB bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 14A1618212624-E5, jog aukščiau nurodyti kreditoriniai įsipareigojimai bankui būtų sugrąžinti jos lėšomis. Siekiant išvengti bet kokių abejonių, šalys susitarė, kad nežiūrint į tai, kad J. B. ir S. B. įsipareigojimai AB DNB bankui ir AB SEB bankui yra solidarūs, tačiau J. B. visas priklausančias įmokas mokės savo lėšomis, taip pat susitarė kad jeigu aukščiau nurodytas prievoles AB DNB bankui ir AB SEB bankui ar jos dalį bankams įvykdys S. B., tai J. B. nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų, įsipareigoja kompensuoti S. B. pastarojo sumokėtas visas sumas/įmokas (Sutarties 6 p., 7 p.). Be to, S. B. sutarties 9 p. pripažino, kad J. B. nuo prievolės kreditoriui - AB DNB bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2406-2015-100122 atsiradimo momento visas įmokas AB DNB bankui pagal nurodytą Kreditavimo sutartį mokėjo pati asmeniškai iš savo piniginių lėšų, todėl S. B. nereikalauja iš J. B. grąžinti jam dalies visų įmokėtų įmokų pagal nurodytą Kreditavimo sutartį.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-21 nutarimu atsakovas S. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 4 d., paskirta 1100 Eur administracinė bauda ir administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės, automobilio Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, taip pat atsakovas pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d., paskirta 850 Eur administracinė bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams bei automobilio Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Subendrinus nuobaudas, atsakovui paskirta 1100 Eur administracinė bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams bei automobilio Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (1 t., b. l. 24-33). Vilniaus apygardos teismo 2017-12-01 nutartimi išnagrinėtas J. B. apeliacinis skundas, nutarta palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-21 nutarimą nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad atsakovas S. B. 2017-07-15 anksti ryte, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelmą, apgadindamas automobilį, policijos pareigūnams pareikalavus nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą – atsisakė tai daryti, vengdamas neblaivumo patikrinimo (1 t., b. l. 34-39). Bylos duomenimis, transporto priemonė Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio buvo priverstinai nuvežta į UAB „Aljuva“ specialią automobilių saugojimo aikštelę, esančią Kauno g. 49A, Ukmergėje (1 t., b. l. 48). Transporto priemonė 2017-07-17 grąžinta ieškovei iki bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla (1 t., b. l. 64-67). Ieškovė už techninę pagalbą kelyje bei automobilio Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini), pasaugą sumokėjo UAB „Aljuva“ 45 Eur (1 t., b. l. 137). Vykdant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-21 nutarimą, ieškovė 2018-10-10 perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai automobilį Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133-34), transporto priemonė išregistruota 2017-12-14 (1 t., b. l. 132).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalą, padarytą kaltais neteisėtais veiksmais, dėl kurių buvo konfiskuotas automobilis Toyota Avensis, priklausęs ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad visus tarpusavio klausimus šalys išsprendė santuokos nutraukimo byloje.

Teismo 2017-10-10 sprendimu patvirtintoje J. B. ir S. B. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad šalys pilnai suvokia sutartyje nurodyto turto pasidalinimo teisines pasekmes, su tokiu nurodytu pasidalinimu sutinka ir jam neprieštarauja bei nereikalauja viena iš kitos jokių kompensacijų (14 p.), šalys pareiškia ir patvirtina, kad nutraukiant santuoką jie yra išsisprendę visus turtinius ir neturtinius klausimus, vienas kitam skolų neturi (15 p.), šalys susitaria, kad vienos šalies vardu be kitos šalies sutikimo prisiimti įsipareigojimai po santuokos nutraukimo išlieka tos šalies asmeniniais įsipareigojimais. Šalys susitaria, kad už išaiškėjusius po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo kreditorinius įsipareigojimus, atsiradusius santuokos metu ir vykdytinus iš sutuoktinių bendro turto sutuoktinio dalies, yra atsakingas tas sutuoktinis, kuris sudarė šį įsipareigojimą (18 p.), šalys pareiškia, kad šia sutartimi nebus pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Teismui patvirtinus šią Sutartį, šalys neturės viena kitai šioje sutartyje nenumatytų turtinių reikalavimą įsipareigojimų ar pretenziją susijusių su bendros jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusiu turtu bei santuokos nutraukimu (19 p.), šalys pareiškia ir patvirtina, kad ši sutartis yra abiem šalims priimtinas susitarimas, pasiektas abipusių nuolaidų būdu, kuriuo yra išspręstas tarp šalių kilęs ginčas (20 p.).

CK 3.115 str. 1 d. nustatyta, jog jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Nagrinėjamu atveju, nutraukus šalių santuoką (sprendimas įsiteisėjo 2017-11-10), bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė šalių sutartu teisiniu būdu – ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko automobilis, atsakovas pripažino, kad kredito įmokas vartojimo kreditui, kurio dalis panaudota automobilio įsigijimui, padengti ieškovė mokėjo pati asmeniškai iš savo piniginių lėšų, todėl nereikalavo grąžinti jam dalies sumokėtų įmokų. Šalių santuokos nutraukimo momentu, taip pat ir iki šalių turto pasidalinimo nuobauda atsakovui už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus nebuvo pritaikyta, nes, minėta, nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjo 2017-12-01. Teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta 2017-09-14, t. y. iki teismui priimant 2017-09-21 nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nesant egzistuojančios prievolės vykdyti administracinio poveikio priemonę (turto konfiskavimą), šalys neturėjo teisinio pagrindo aptarti iš administracinio nusižengimo pasekmių kylančių klausimų. Nors ieškovė paaiškino, kad atsakovas žadėjo jai atlyginti nuostolius, jei automobilis būtų konfiskuotas, daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių šalių derybas, vykusias santuokos nutraukimo procese, nėra pateikta (CPK 178 str.). Taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, kad šalys žalos atlyginimo klausimus išsprendė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria dėl atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų ateityje konfiskuotinas automobilis buvo paskirtas ieškovei, jai taip pat paskiriant ir automobilio įsigijimui tenkančias vartojimo kredito įmokas. Taigi sistemiškai aiškinant sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nuostatas, jas vertinant šioje civilinėje byloje pateiktų įrodymų kontekste, darytina tikėtina išvada, kad automobilis ieškovei atiteko, atsakovui pripažinus, jog šiam automobiliui įsigyti reikalingo kredito dalies įmokas ieškovė mokėjo savo lėšomis. Tikėtina ir tai, kad šalys sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių siekė išvengti galimo automobilio konfiskavimo. Tokia išvada, nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą, padaryta ir Vilniaus apygardos teismo 2017-12-01 nutartyje, kuria ieškovei išaiškinta galimybė savo pažeistus turtinius interesus ginti civilinio proceso tvarka. Tačiau susiklosčius tokiai situacijai, kad turtas, kuris buvusių sutuoktinių bendru sutarimu buvo paliktas asmenine ieškovės nuosavybe, ieškovės yra netektas, nes po santuokos nutraukimo buvo konfiskuotas dėl atsakovo padarytų teisės pažeidimų, spręstina, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovės asmeninės nuosavybės netekimą. Byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo kalti, neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovei padaryta žala (CK 6.246 – 6.249 str.). Nors teisės pažeidimas padarytas santuokos metu, o tai lemtų atsakovo pareigą kompensuoti ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, tačiau teisės pažeidimo teisinės pasekmės kilo po santuokos nutraukimo ir po bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė neteko viso jai asmenine nuosavybe priklausiusio daikto – konfiskuoto automobilio Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų matyti, kad abi šalys sprendimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmė, įvertinusios visą susiklosčiusią šeimyninio gyvenimo situaciją, bei sudarė atitinkamą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pasidalino tuo metu turimą turtą ir išsprendė visus tuo metu egzistavusius savo turtinius įsipareigojimus, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad yra būtina kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė pasirinko ginti savo pažeistus turtinius interesus, reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, toks jos pasirinktas teisių gynimo būdas vertintinas kaip tinkamas.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 str. 1 d. norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Ieškovė savo patirtą žalą vertina 7440 Eur, remdamasi ieškinio pateikimo metu (2018-11-28) esančia analogiškų automobilių rinkos verte (2 t., b. l. 218). Atsakovas pateikė duomenis, kad automobilio faktinio perdavimo valstybei metu, t. y. 2018 m. spalio mėn., analogiško automobilio vertė siekia 6170 Eur (3 t., b. l. 75). Sutiktina su ieškove, kad nėra duomenų, jog atsakovo pateikta automobilio vertė nustatyta, atsižvelgiant į konfiskuoto automobilio turėtą komplektaciją. Kitų duomenų apie konfiskuoto automobilio vertę šalys nepateikė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 str. 1 d. norma, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad šalims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Automobilis įsigytas 2015-03-26, buvo eksploatuojamas, tačiau ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad jo rinkos vertė faktiškai nenukrito, todėl atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotas automobilis buvo įsigytas už 6950 Eur, ieškovė neteko galimybės juo naudotis 2017-12-14, kai jis buvo išregistruotas, o ne 2018 m. spalio mėn., ieškovės patirtos žalos įvertinimas 7440 Eur suma (2018-11-28 verte) iš esmės reikštų, kad ji praturtėtų atsakovo sąskaita, o tai neatitiktų teisingumo principo. Dėl nurodyto darytina išvada, kad ieškovės kaip nukentėjusio asmens grąžinimą į buvusią padėtį labiausiai atitiktų automobilio įsigijimo kainos kompensavimas, t. y. 6950 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 45 Eur išlaidų, patirtų dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo UAB „Aljuva“. Šias išlaidas ieškovė patyrė 2017-07-17 (1 t., b. l. 137), taigi iki santuokos su atsakovu nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo. Dėl nurodyto manytina, kad šios išlaidos buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta sutarties 15 p., kuriame nurodyta, kad šalys išsprendė visus turtinius klausimus ir skolų vienas kitam neturi. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4500 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo kaltės konfiskavus automobilį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas ir, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, t. y. kad ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie tiek laiko, tiek masto atžvilgiu buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir piniginiam tokios žalos atlyginimui priteisti. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dėl atsakovo veiksmų ji patyrė stresą, susijaudinimą dėl susidariusios situacijos, nusivylimą, beviltiškumą ir kitus blogus išgyvenimus, vertintinos kaip natūralus gyvenimo reiškinys, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Įrodinėdama savo neturtinę žalą ieškovė rėmėsi deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais atskirai jų neįrodinėdama, nepateikė jokių duomenų, kad jos patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 270 Eur žyminis mokestis. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 550 Eur išlaidos advokato pagalbai (3 t., b. l. 106-107, 163-165).

Ieškovei iš atsakovo priteistina 156,38 Eur žyminio mokesčio dalis (6950 x 0,03 x 0,75; 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovės ieškinys patenkintas 58 proc., todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 42 proc. atmestų ieškinio reikalavimų daliai tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 231 Eur advokato išlaidų pagal CPK 98 str. Įskaičius šiuos priešpriešinius procesinius reikalavimus, atsakovui iš ieškovės priteistina 74,62 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaujantis CPK 96 str. 5 d., iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 15,97 Eur, susidariusios siekiant įteikti atsakovui ieškinį (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 6950 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 74,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.