- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-270/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- T. Č.
- Trečiasis asmuo
- M. Č., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Samarina“
- Advokatai
- Mindaugas Banelis, Jevgenija Dubrovskaja
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Samarina“ ir atsakovo T. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3130-553/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Samarina“ ieškinį atsakovui T. Č. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: M. Č., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 130 000 Lt žalos atlyginimo ir 31 478,93 Lt ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų, ginant ieškovo interesus baudžiamojoje ir civilinėje bylose. Nurodė, kad ieškovo darbuotojas (atsakovas) 2007 m. liepos 17 d. Šilalės r., Prapymo k. teritorijoje, automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 247 km, vairuodamas ieškovui priklausantį vilkiką MAN 18.460, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį Audi 80, vairuojamą L. B., t. y. sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sužaloti automobilio Audi 80 keleiviai: mažametis L. B., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir A. B., kuri dėl patirtų kūno sužalojimų mirė. Šilalės rajono apylinkės teismas T. Č. pripažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir priteisė L. B. ir L. B. naudai iš UAB „Samarina“ 270 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuris Klaipėdos apygardos teismo buvo sumažintas iki 80 000 Lt L. B. naudai ir 50 000 Lt L. B. naudai, iš viso 130 000 Lt. Pagal DK 255 straipsnio 2 punktą darbuotojas darbdaviui privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri konstatuota baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, ieškovas, gindamas savo teises baudžiamajame procese, patyrė atstovavimo išlaidų, kurias taip pat turėtų atlyginti atsakovas, nes šios išlaidos tiesiogiai susijusios su atsakovo padaryta veika.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 83 000 Lt žalos atlyginimo, 2 490 Lt žyminio mokesčio ir 1 500 Lt atstovavimo išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad AB „Lietuvos draudimas“ pagal draudimo sutartį išmokėjo 9 264,90 Lt turtinei ir 1 726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. L. B. sumokėjo 130 000 Lt. Tokiu būdu ieškovas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir atsakovo darbdavys, atlygino savo darbuotojo, vykdžiusio darbo funkcijas, didesnio pavojaus šaltiniu tretiesiems asmenims padarytą žalą, nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką darbdavio atgręžtinis reikalavimas darbuotojui įgyvendinamas pagal darbo teisės normas, nes darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai ir CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir kuriuo nustatyta nusikaltimu padaryta žala, teismas konstatavo, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę DK 255 straipsnio 2 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas regreso tvarka reikalaujamos priteisti žalos dydžio neginčija, tačiau CK 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio ir DK 257 straipsnio 5 dalies pagrindu įrodinėja aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo mažinamas, ir prašo regreso tvarka reikalaujamos priteisti žalos dydį sumažinti 50 proc. Teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jis išlaiko pagrindinės mokyklos baigiamojoje klasėje besimokantį sūnų ir bedarbę sutuoktinę, atsakovo mėnesinis darbo užmokestis sudaro tik 853,70 Lt. Teismas įvertino, kad pradėjus priverstinio išieškojimo procesą atsakovo šeimos turtinė padėtis akivaizdžiai dar pablogės, be to, teismai, spręsdami priteistinos iš UAB „Samarina“ žalos dydžio klausimą, vertino šio juridinio asmens turtinę padėtį, o ne atsakovo. Teismas sprendė, kad šalis siejo ilgalaikiai darbiniai santykiai, duomenų apie atsakovo netinkamą darbinių funkcijų atlikimą nėra, Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo ypač šiurkštūs – atsakovas nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, neviršijo leistino greičio, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, o žala padaryta ne tyčiniais veiksmais, todėl regreso tvarka priteistinos žalos dydį sumažino iki 78 000 Lt.
Teismas nurodė, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 31 478,93 Lt sumą, kurią ieškovas išleido bylinėdamasis dėl atsakovo padarytos žalos atlyginimo tretiesiems asmenims ir su atsakovu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas CPK nustatyta tvarka, todėl reikalavimą priteisti 2 360 Lt atstovavimo išlaidas atmetė. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 4 944,20 Lt atstovavimo išlaidas nenurodytoje civilinėje ir baudžiamojoje bylose, 20 823,53 Lt išlaidas už įmonės, kaip civilinio atsakovo, atstovavimą baudžiamojoje byloje, pateikiant apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, 3 351,20 Lt išlaidas konsultacijoms dėl atsakovo padaryto įvykio. Teismo vertinimu, iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokiose bylose ir už kokias paslaugas ieškovas yra patyręs 4 944,20 Lt atstovavimo išlaidas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 20 823,53 Lt ir 3 351,20 Lt atstovavimo išlaidas baudžiamojoje byloje, kurioje buvo pareikšti kaltinimai atsakovui. Kadangi ieškovas detalaus suteiktų teisinių paslaugų aprašymo teismui nepateikė, nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečios paslaugos įmonei buvo suteiktos, ir spręsti apie jų būtinumą. Teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos), vertindamas civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimo procesą ir jo apspręstą civilinio atsakovo būtinų veiksmų apimtį (reikėjo paduoti atsiliepimą, apeliacinį skundą, kasacinį skundą), padarė išvadą, kad 5 000 Lt suma yra pagrįsta ir protinga.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo 2 360 Lt atstovavimo išlaidų, tačiau atsižvelgdamas į Rekomendacijas, bylos sudėtingumą ir suteiktų paslaugų pobūdį, sprendė, kad 1 500 Lt suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir teisinga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti – priteisti ieškovui visą ieškiniu reikalaujamą sumą: 130 000 Lt žalos atlyginimo ir 31 478,93 Lt atstovavimo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CK 6.251 straipsnis numato visiško žalos atlyginimo principą, o DK 257 straipsnio 4 dalis šią normą konkretizuoja nustatant, kad žala turi būti atlyginta tokio dydžio, kurią darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo, todėl, apelianto nuomone, žalos sumažinimas reiškia nuostolių kitai šaliai sukėlimą. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginus kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio. Visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis numatyta CK 6.282 straipsnio 3 dalyje. Ši teisės norma suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlyginamos žalos dydį. Tačiau ši norma yra išimtis iš bendros taisyklės, įtvirtintos CK 6.281 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į CK 6.282 straipsnio 3 dalies prasmę, turinį ir jos aiškinimą, darytina išvada, kad ši norma negali būti taikoma, jei žalą padariusiam asmeniui būtų sudaryta galimybė nevykdyti savo deliktinės prievolės, nors tokios prievolės įvykdymas yra įmanomas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau po nusikaltimo padarymo atsakovas savo iniciatyva nutraukė darbo sutartį su ieškovu, t. y. atsisakė garantuoto darbo užmokesčio. Ieškovui buvo palanku, kad atsakovas dirbtų ir gautų pastovų atlyginimą, iš kurio galėtų atlyginti ieškovo patirtą žalą. Atsakovo darbo užmokestis, dirbant pas ieškovą, tris kartus viršijo šiuo metu jo gaunamą darbo užmokestį. Aplinkybės, kad atsakovas išlaiko bedarbę sutuoktinę ir besimokantį pilnametį sūnų, yra laikinos. Atsakovo sutuoktinė yra sveika ir darbinga, todėl objektyviai gali dirbti ir gauti pajamų. Atsakovo sūnus neužilgo baigs mokyklą ir galės pradėti dirbti. Kadangi prašoma priteisti pinigų suma nėra maža, atsakovas turės ją atlyginti dalimis per tam tikrą laiko tarpą, per kurį atsakovas turi galimybę susirasti geresnį darbą bei gauti didesnį atlyginimą, sutuoktinė ir sūnus galės pradėti dirbti. Todėl neprotinga, neteisinga ir nesąžininga mažinti žalos dydį, atsižvelgiant į momentinę, šiuo metu egzistuojančią ir paties atsakovo sukurtą būseną.
3. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kai civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas UAB „Samarina“, atsakovas neginčijo reikalaujamos priteisti sumos dydžio, nesistengė šio dydžio sumažinti, nors jis buvo suinteresuotas civilinio ieškinio dydžiu asmuo, kadangi ieškinio patenkinimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms ateityje. Jis buvo pasyvus šiame procese. Tačiau pareiškus atsakovui ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, jis pradėjo aktyviai naudotis gynyba, ginčyti žalos dydį, teikti įrodymus. Atsakovo nerūpestingumas, nesirūpinimas žalos dydžio sumažinimu baudžiamajame procese turi būti svarbi aplinkybė, parodanti, kad jis sutiko su iš UAB „Samarina“ priteistos sumos dydžiu, todėl yra neteisinga ir neprotinga mažinti priteistos žalos dydžio.
4. Ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo 31 478,93 Lt nuostolių atlyginimo, kadangi tokią sumą išleido bylinėdamasis teismuose dėl atsakovo padarytos žalos atlyginimo tretiesiems asmenims ir su atsakovu šioje civilinėje byloje. Teismas laikė šias išlaidas neprotingomis ir iš dalies neįrodytomis. Pažymėtina, kad advokatas atstovavo UAB „Samarina“ interesus baudžiamojoje byloje pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Buvo teikiamos teisinės konsultacijos, rengiami procesiniai dokumentai, skundai, dalyvaujama teismo posėdžiuose. Advokatui, kurio kontora yra Vilniuje, daug kartų teko važiuoti į Šilalės rajono apylinkės teismą bei Kauno apygardos teismą, todėl buvo patiriamos nemažos kelionių išlaidos. Teismas vadovavosi Rekomendacijomis, kuriose nurodyti advokato užmokesčio dydžiai neturi imperatyvaus galiojimo, todėl jų nėra privaloma taikyti, nes nurodyti dydžiai turi tik rekomendacinį pobūdį. Akivaizdu, kad 5 000 Lt suma yra aiškiai nepagrįsta ir neprotinga. Be to, teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo priteistinas atstovavimo išlaidas, patirtas šioje byloje. Atstovavimo išlaidų nepagrįstumą turi įrodyti atsakovas, o atsakovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos šioje byloje yra aiškiai nepagrįstos. Rekomendacijose nurodyti dydžiai netaikytini ir šiuo atveju.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti – sumažinti ieškovui priteistą žalos dydį iki 20 000 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas sutinka su visais teismo argumentais, kurias vadovaujantis buvo sumažintas prašomos priteisti žalos dydis. Tačiau teismas neįvertino dar vienos svarbios aplinkybės, kuri duoda pagrindą mažinti priteistinos žalos dydį. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 29 d. nutartyje pažymėta, kad į važiuojamąją autostrados dalį neleistinoje vietoje prieš pat įvykstant eismo įvykiui išvažiavo miškovežis Scania R113H su priekaba ir tai turėjo įtakos susidūrusių automobilių, t. y. MAN ir Audi 80, greičio mažinimo faktui. Jei miškovežis nebūtų išvažiavęs į autostradą, automobiliui Audi 80 nebūtų reikalo staigiai stabdyti ir eismo įvykio galėjo nebūti. Nors baudžiamojoje byloje miškovežio vairuotojo veiksmai prie eismo įvykį techniniu požiūriu nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, tačiau sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą ir regreso tvarka priteistinos žalos dydį, miškovežio vairuotojo veiksmus teismas turėjo įvertinti. Atsiliepime į ieškinį ši aplinkybė buvo nurodyta, tačiau teismas dėl jos nepasisakė.
2. Ieškovas regreso tvarka gali reikalauti tik tokios sumos, kiek išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui žalos atlyginimo. Ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neįeina į nukentėjusiajam asmeniui sumokėtą žalą, todėl šios išlaidos negali būti reikalaujamos regreso tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Ieškovas atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kurie nurodyti jo apeliaciniame skunde. Papildomai nurodo, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė žalos dydį sumažinti 50 proc. Tai reiškia, kad atsakovas pripažino 65 000 Lt žalos dydį ir buvo pasirengęs ją atlyginti. Apeliaciniame skunde atsakovas pakeitė savo poziciją ir nurodo, kad yra pasirengęs atlyginti tik 20 000 Lt dydžio sumą. Be to, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą ir regreso tvarka atlygintinos žalos dydį, teismas turėjo vertinti miškovežio vairuotojo veiksmus. Teismo nuosprendžiu patvirtinta, kad atsakovas vienintelis yra kaltas dėl eismo įvykio, nebuvo nustatyta jokių kitų asmenų kaltės arba neteisėtų veiksmų fakto. Todėl teismas, civilinio proceso tvarka nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo, turi remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos baudžiamojoje byloje. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo priteisti iš jo ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atstovaujant ieškovą kaip civilinį atsakovą baudžiamojoje byloje. Jeigu atsakovas nebūtų teisiamas už nusikaltimo padarymą, ieškovas nebūtų patyręs atstovavimo išlaidų. Baudžiamasis procesas, kuriame buvo patirtos atstovavimo išlaidos yra glaudžiai ir neatsiejamai susijęs su civiliniu procesu, nes priimto nuosprendžio pagrindu ieškovas regreso tvarka pareiškė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad atsakovas T. Č. dirbo ieškovo įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. 2007 m. liepos 17 d. atsakovas, vairuodamas ieškovui priklausantį vilkiką MAN 18.460, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį Audi 80, vairuojamą L. B., t. y. sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sužaloti automobilio Audi 80 keleiviai: mažametis L. B., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir A. B., kuri dėl patirtų kūno sužalojimų mirė. Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu apeliacine ir kasacine tvarka, T. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnyje 5 dalyje. Nuosprendyje nustatyta, kad T. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 171, 172 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui bei aplinkai, artėdamas prie ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančio automobilio AUDI 80, nepasirinko tokio važiavimo greičio, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, dėl ko jo vairuojamas krovininis automobilis MAN 18.460 atsitrenkė į pirma eismo juosta važiuojančio automobilio Audi 80 galą ir įvykusio eismo įvykio metu buvo sužaloti Audi 80 keleiviai mažametis L. B., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivė A. B., kuri dėl patirtų kūno sužalojimų mirė. Šilalės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu iš UAB „Samarina“ nukentėjusiesiems L. B. ir L. B. priteisė atitinkamai 150 000 Lt ir 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartimi nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 80 000 Lt L. B. naudai ir 50 000 Lt L. B. naudai. Ieškovas dalimis sumokėjo L. B. 130 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jo sumokėtą neturinės žalos atlyginimo sumą ir baudžiamajame procese patirtas atstovavimo išlaidas iš atsakovo, dėl kurio kaltės buvo padaryta neturtinė žala.
Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t. y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens. Asmuo, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumos, kokią išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks dydis. Nagrinėjamu atveju ieškovo atsakomybė tretiesiems asmenims (nukentėjusiesiems) kilo iš civilinės teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, be to, samdančio darbuotojus asmens, atsakančio už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, atsakomybę (CK 6.270 ir 6.264 straipsniai). Atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui ieškovas gali įgyvendinti laikydamasi darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Ieškovo sumokėta tretiesiems asmenims (nukentėjusiesiems) žalos atlyginimo suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir gali būti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius). Darbuotojo materialinės atsakomybės specifika yra ta, kad pagal darbdavio regresinius reikalavimus kaltas darbuotas atsako vadovaujantis bendrosiomis materialinės atsakomybės taisyklėmis, t. y. paprastai jis atsako ribotai (DK 254 straipsnis) ir tik specialiai įstatyme nustatytais atvejais (DK 255 straipsnis) – visiškai. Ieškovas nurodo, kad pagal DK 255 straipsnio 2 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka, be to, pagal DK 257 straipsnio 4 punktą atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 255 straipsnio 2 punkte, įtvirtinančiame specialų darbuotojo materialinės atsakomybės atvejį, nustatyta tik darbdavio teisė reikalauti regreso tvarka visiško žalos atlyginimo, o ne jo teisė į atgręžtinio reikalavimo patenkinimą visa apimtimi. Tiek CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, tiek DK 255 straipsnio 2 punkte ir DK 257 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos reiškia, kad regresine tvarka priteistino žalos atlyginimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kiek žalos atlyginimo sumokėjo šią žalą, atsiradusią dėl kito asmens kaltės, atlyginęs asmuo, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad sumokėto ir regreso tvarka reikalaujamo žalos atlyginimo suma negali būti peržiūrima ar ginčijama, pavyzdžiui, dėl tokių aplinkybių, kurios, atlyginant tretiesiems asmenims (nukentėjusiesiems) kito asmens padarytą žalą, nėra reikšmingos, tačiau įgyja reikšmės tais atvejais, kai kito asmens padarytą žalą atlyginęs asmuo regreso tvarka reikalauja atlyginimo iš šią žalą tiesiogiai padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007). Todėl asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas turi teisę įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis teismo gali būti sumažintas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis, DK 257 straipsnio 5 dalis).
Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas taip pat gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). DK 257 straipsnio 5 punktas suteikia teismui teisę sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į darbuotojo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir nustatydamas iš UAB „Samarina“ nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertino iš esmės tik UAB „Samarina“, kaip juridinio asmens, turtinę padėtį ir nevertino atsakovo, kaip fizinio asmens, galimybių atlyginti tokio dydžio žalą. Minėta, kad atsakovo (darbuotojo) turtinė padėtis gali įtakoti atgręžtinio reikalavimo tvarka atlygintinos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, kas sudaro pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas neprisideda prie savo turtinės padėties pagerėjimo nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Neturi pagrindo ieškovo nurodomas argumentas, kad atsakovas, nesirūpindamas žalos dydžio sumažinimu baudžiamajame procese, iš esmės sutiko su iš ieškovo nukentėjusiesiems priteistu žalos dydžiu. Ieškovo teigimu, tik pareiškus atsakovui ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, ieškovas pradėjo aktyviai naudotis gynyba, ginčyti žalos dydį, teikti įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo pareikštas darbdaviui (ieškovui), todėl teismo priteistinos neturtinės žalos dydžiui negalėjo turėti įtakos darbuotojo turtinė padėtis, o šioje civilinėje byloje atsakovas ginasi nuo ieškinio, prašydamas sumažinti regreso tvarka reikalaujamo žalos atlyginimo dydį atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo sunkią turtinę padėtį, į tai, kad atsakovą ir ieškovą darbiniais santykiai siejo pakankamai ilgą laiką, o duomenų apie atsakovo netinkamą darbinių funkcijų vykdymą ir drausminių nusižengimu nėra, pagrįstai regreso tvarka reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino nuo 130 000 Lt iki 78 000 Lt.
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ir miškovežio Scania R113H vairuotojo neteisėtus veiksmus, išvažiuojant į važiuojamąją autostrados dalį neleistinoje vietoje, turėjo regreso tvarka reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 20 000 Lt. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažino žalos atlyginimo dydį, atsižvelgęs būtent į atsakovo sunkią turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, žalos atlyginimo dydžio sumažinimas nuo 130 000 Lt iki 78 000 Lt yra pakankamas, todėl nėra pagrindo jį dar labiau mažinti. Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad į važiuojamąją autostrados dalį neleistinoje vietoje prieš pat įvykstant eismo įvykiui išvažiavo miškovežis Scania R113H su priekaba ir tai turėjo įtakos susidūrusių automobilių, t. y. MAN ir Audi 80, greičio mažinimo faktui, ir dar labiau sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį. Ši aplinkybė jau buvo įvertinta Kauno apygardos teismo, apeliacine tvarka nagrinėjusio baudžiamąją bylą, sumažinant nukentėjusiesiems Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistos ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Atsakovo teigimu, šios išlaidos neįeina į nukentėjusiesiems sumokėtą žalą, todėl negali būti reikalaujamos regreso tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad išlaidos, kurias ieškovas patyrė dėl atsakovo įvykdytos nusikalstamos veikos, sąlygojo pareigos atsiradimą baudžiamojoje byloje gintis nuo pareikšto civilinio ieškinio, todėl jos gali būti pripažintos ieškovo nuostoliais, kurių atlyginimo pareiga tenka atsakovui. Ieškovas pateikė įrodymus, kad baudžiamojoje byloje jis patyrė 24 174,73 Lt atstovavimo išlaidų, tačiau iš teismui pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti, kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos, ir ar jos buvo būtinos. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kokius būtinus veiksmus turėjo atlikti ieškovas, gindamasis nuo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, t. y. turėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus, ir atsižvelgęs į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos), pagrįstai prašomas priteisti atstovavimo išlaidas sumažino iki 5 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neturėjo atsižvelgti į Rekomendacijas. Dėl tos pačios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.