Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui V. C., atsakovo atstovui advokatui L. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-350-544/2017 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė tvirtino, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nes po minėtų Sutarčių sudarymo iki ieškinio pateikimo teismui už žemės sklypus Sutartyse numatytais terminais pilnai nemokėjo. 2015 m. lapkričio 2 d. atsakovas sumokėjo 14 000 Eur dalinį įsiskolinimą, tačiau visa skola nebuvo sumokėta. 2016 m. gruodžio 1 d. atsakovas buvo skolingas 111 693,66 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.258 straipsniais, Lietuvos Respublikos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas už skolos likutį turi mokėti 5 procentus metinių palūkanų ir 0,05 procento delspinigių nuo privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (b. l. 4-8).

Atsakovas R. P. atsiliepimo į ieškinį nebuvo pateikęs, į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta nustatyta tvarka, neatvyko (b. l. 78, 80, 105).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 14 d. tarp pardavėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus (toliau – ieškovė ir NŽT), ir pirkėjo R. P. (toliau –ir atsakovas) buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią atsakovas įsigijo 19 įvairaus ploto ir bendros 45 412,41 Eur (156 800 Lt) vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, už kuriuos, prieš pasirašant sutartį, sumokėjo 8471,02 Eur (29 248,75 Eur), o likusius 40 871,17 Eur (141 120 Lt) atsakovas įsipareigojo sumokėti 4.24 – 4.38 punktuose nustatytomis dalimis kiekvienais metais iki kiekvienų metų sausio 15 dienos, paskutinę įmoką sumokant iki 2028 m. sausio 15 d. bei už įsiskolinimo likutį sumokėti 5 procentus metinių palūkanų (4.39 punktas), o nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų – sumokėti delspinigius 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (4.40 punktas). Iki 2015 m. sausio 15 d. atsakovas pagal šią sutartį turėjo sumokėti 4962,93 Eur (17 136 Lt) metinę įmoką ir palūkanas, o iki 2016 m. sausio 15 d. – 4816,96 Eur (16 632 Lt). Iš viso pagal šią sutartį ieškinio pateikimo dienai (2016 m. gruodžio 29 d.) atsakovas turėjo būti sumokėjęs 9779,89 Eur įmokų ir palūkanų (b. l. 26-75).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2014 m. spalio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią atsakovas įsigijo 2 žemės ūkio paskirties žemės sklypus bendros 75 909,41 Eur (262 100 Lt) vertės, už kuriuos, prieš pasirašant sutartį, sumokėjo 7578,72 Eur (26 167,82 Lt), o likusius 68 208,52 Eur (235 510,38 Lt) atsakovas įsipareigojo sumokėti 4.4 - 4.18 ir 4.24 - 4.38 punktuose nustatytomis dalimis kiekvienais metais iki kiekvienų metų sausio 15 dienos, paskutinę įmoką sumokant iki 2029 m. sausio 15 d. bei už įsiskolinimo likutį sumokėti 5 procentus metinių palūkanų (4.19, 4.39 punktai) ), o nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų – sumokėti delspinigius 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (4.40 punktas). Iki 2015 m. sausio 15 d. atsakovas pagal šią sutartį turėjo sumokėti 1952,82 Eur (6742,69 Lt) palūkanų, o iki 2016 m. sausio 15 d. – 8282,46 Eur (28 597,69 Lt) metinę įmoką ir palūkanų. Taigi, iš viso pagal šią sutartį ieškinio pateikimo dienai (2016 m. gruodžio 29 d.) atsakovas turėjo būti sumokėjęs 10 235,28 Eur įmokų ir palūkanų (b. l. 12-25).

Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių susiklostė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu šalims atsirado sutartinės prievolės (CK 6.305 straipsnis). Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnis draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.200 straipsnyje numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti.

Terminas sumokėti įmokas ir palūkanas už įsiskolinimo likutį pagal minėtas Sutartis už 2016 metus ieškinio pateikimo dienai nebuvo suėjęs, nes jis buvo nustatytas iki 2017 m. sausio 15 d. Taigi, pagal abiejų Sutarčių sąlygas kreipimosi į teismą dienai (2016 m. gruodžio 29 dienai) atsakovas turėjo būti sumokėjęs 20 015,17 Eur (10 235,28 Eur + 9779,89 Eur). Ieškovė pripažįsta ir ieškinyje nurodo, kad 2015 m. lapkričio 2 d. atsakovas sumokėjo 14 000 Eur (b. l. 6), todėl kreipimosi į teismą dienai pradelstas atsakovo įsiskolinimas pagal abi Sutartis sudarė 6015,17 Eur metinių įmokų, palūkanų ir 1150,37 Eur delspinigių, viso – 7165,54 Eur (b. l. 11). Todėl ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad 2016 m. gruodžio 1 d. atsakovas buvo skolingas 111 693,66 Eur.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 22 d. ir 2015 m. rugsėjo 9 d. raštais atsakovui buvo nustatytas papildomas terminas po vieną mėnesį prievolės daliai įvykdyti - sumokėti 6915,75 Eur įmokų, palūkanų ir 5 procentus delspinigių nuo privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, bei atsakovas buvo įspėtas, kad, per papildomą terminą nesumokėjus metinės įmokos, palūkanų ir delspinigių, NŽT reikalaus sumokėti visą sutartyje nustatytą žemės sklypų kainą, palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus, atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo (b. l. 9-10).

Kadangi atsakovas per papildomus terminus neatsiskaitė, 2015 m. spalio 14 d. raštu „Dėl reikalavimo įvykdyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį“ ieškovė pareikalavo, kad atsakovas per vieną mėnesį nuo rašto gavimo sumokėtų visą 118 415,54 Eur skolą pagal minėtas Sutartis, palūkanas, delspinigius ir jį įspėjo, kad, to nepadarius per vieną mėnesį nuo rašto gavimo, NŽT pradės priverstinį visos skolos išieškojimo procesą (b. l. 9-11).

Atsakovas 2015 m. lapkričio 2 d. sumokėjo 14 000 Eur įmokų pagal Sutartis ir reikalautą sumokėti pradelstą 6915,75 Eur skolą už 2015 metus padengė, o mokėjimo terminai mokėti Sutartyse numatytas įmokas už 2016 metus suėjo po ieškinio pateikimo teismui.

Minėtame 2015 m. spalio 14 d. rašte ieškovė įspėjo atsakovą, kad, jei šis nesumokės 118 415,54 Eur skolos, ji teisės aktų tvarka pradės priverstinį visos reikalaujamos sumos išieškojimo procesą (b. l. 9-10). Kadangi pagal bylos duomenis atsakovo pagal minėtas Sutartis įsigyti žemės sklypai yra įkeisti pardavėjai NŽT pagal priverstinės hipotekos sandorius, toks įspėjimas suprantamas kaip priverstinio skolos išieškojimo proceso pradėjimas iš įkeisto turto vertės kreipiantis dėl vykdomojo įrašo į notarą CK IV knygos XI skyriaus 4 skirsnio tvarka (4.192 straipsnis). Nei šiame rašte, nei kituose bylos dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pasinaudojusi teise vienašališkai nutraukti minėtas Sutartis su atsakovu prieš terminą remdamasi CK 6.217 straipsniu ir esminiu sutarties pažeidimu, nes Sutartyse šalys nebuvo atskirai aptarę, kas pagal Sutarčių sąlygas sudaro esminį sutarties pažeidimą.

Nors ieškovė ir nesinaudojo teise vienašališkai nutraukti minėtas Sutartis, tačiau tai jai neatėmė teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarčių nutraukimo prieš terminą minėtu pagrindu ir reikalauti kainos už parduotą turtą priteisimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 punkte taip pat numatyta, kad valstybinės žemės pardavėjas turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkėjai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyse, o nustatę pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą prieš terminą ir nustatyta tvarka kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.

Tačiau vadovaujantis CK 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą, ir šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė ieškinyje nepareiškė reikalavimo nutraukti Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl esminio jų pažeidimo CK 6.217 straipsnio pagrindu, nes šalys sutartyse nėra susitarę, ką jos laikys esminiu pažeidimu. Tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo kaip faktinio ieškinio pagrindo. Teismo nuomone, byloje nenustačius esminio sutarčių pažeidimo pagal CK 6.217 straipsnį, kuris būtų sutarčių nutraukimo prieš terminą pagrindu, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti visą sklypų kainą, kurių dalių mokėjimo terminai nepradelsti ir yra išdėstyti atitinkamai iki 2028 m. sausio 15 d. ir 2029 m. sausio 15 d. Sutartyse numatytus dalinius mokėjimus už žemės sklypus už 2016 metus pagal Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių terminai yra suėję, kreipimosi į teismą dienai bei šio sprendimo priėmimo dienai atsakovas apmokėjo, nes 2016 m. gruodžio 30 d. sumokėjo 37 080 Eur, taip visiškai padengdamas įsiskolinimą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. vasario 13 d. sumokėjo 8400 Eur, taip padengdamas įsiskolinimą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 2016 metus, bei palūkanų dalį už 2017 metus (b. l. 81-82, 101, 106, 107).

Nors, kaip minėta, ieškinio reikalavimas nutraukti sutartis dėl esminio jų pažeidimo nepareikštas, tačiau, net ir tokiam reikalavimui esant pareikštam, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir teismų praktiką šiuo klausimu, bei įvertinus konkrečias šios bylos aplinkybes, nebūtų pagrindo pripažinti, kad yra pagrindai dėl atsakovo padaryto esminio sutarčių pažeidimo nutraukti prieš terminą Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, kt.).

Kadangi atsakovas pagal abiejų sutarčių sąlygas kreipimosi į teismą dienai (2016 m. gruodžio 29 d.) buvo pažeidęs tik mokėjimų už 2015 metus Sutartyse nustatytus mokėjimo terminus ir buvo skolingas 7165,54 Eur, o 2015 m. lapkričio 2 d. sumokėjo dalinę 14 000 Eur įmoką ir šiuo metu yra padengęs visus mokėjimus, kurių terminai yra suėję, tai nėra pagrindo pripažinti, kad sutartys nevykdomos ilgą laiką, kad atsakovas jų neketina vykdyti ateityje. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas neturi ir neturės materialinių galimybių ateityje vykdyti Sutartis jose nustatytais terminais ir tvarka. Pagal bylos duomenis, atsakovas pavėlavo atsiskaityti dėl laikinų finansinių sunkumų (b. l. 102) ir savo didelio neatsargumo, tačiau jis yra ūkininkas, jam žemės sklypai reikalingi pagrindinei ūkininko veiklai, netekęs tokio ploto žemės sklypų jis patirtų neproporcingai didelių nuostolių. Todėl labiau tikėtina, kad jis turi pakankamai didelį interesą likti sutartiniuose santykiuose. Valstybei, kurios atstovė yra ieškovė, galimi nuostoliai atlyginti atsakovui sumokėjus netesybas. Sutartys yra ilgalaikės ir iki jų pabaigos yra daug laiko. Sutarties nutraukimo metu nesant įsiskolinimo, aptartas sutarčių nutraukimo pagrindas negali būti taikomas.

Teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovo prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi byloje nenustatyta koks norminis aktas šiai bylų kategorijai numato išankstinę bylos sprendimo ne teisme tvarką, kuria ieškovė dar gali pasinaudoti.

Dėl išdėstytų argumentų ir motyvų daroma išvada, kad ieškinio tenkinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl jis atmetamas.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.