- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- T-359-946/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- E. N.
Teikimas Nr. T-359-946/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.1.8.12; 2.5.16(S)
2016 m. kovo 25 d.
teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolės R. G. teikimą dėl E. N. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno rajono apylinkės teismo 2004-07-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N-1-39-06/04 E. N. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 4 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, taip pat pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes visiškai sudėjus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 8 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudėta su 2004-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 5000 Lt bauda.
2016-02-10 Kauno apylinkės teisme gautas antstolės R. G. teikimas, kuriuo prašoma baudą pakeisti areštu. Teikime nurodyta, kad antstolė vykdo Kauno rajono apylinkės teismo 2004-08-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N1-39-06/2004 dėl 1448,10 Eur baudos išieškojimo iš E. N. valstybės naudai. Skolininkas gera valia baudos nesumokėjo. Patikrinus turtinę padėtį nustatyta, kad minėtas asmuo piniginių lėšų kredito įstaigose, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. Nuo 2007 m. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose.
Antstolės įgaliota atstovė prašė teikimą tenkinti, nes bauda neišieškota. Nuteistasis vengia sumokėti baudą, nes nesikreipė dėl jos pakeitimo į viešuosius darbus.
Nuteistasis prašė teikimą tenkinti, nes neturi pajamų. Nesumokėjo paskirtos baudos. Pataisos namuose nedirbo. Dabar yra paprastoje grupėje, drausmės grupėje buvo 4 metus. Lengvojoje grupėje neteko būti. Dėl darbo teko kreiptis į pataisos namų administraciją, bet atsakymas būdavo neigiamas dėl jo charakteristikos. Laisvėje dirbti taip pat neteko. Nuosprendžiai subendrinti nebuvo.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Antstolės teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 47 str. 7 d.) numatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 str. nustatytomis taisyklėmis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 str. 2 d. numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 str. antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.).
Iš teismui pateikto teikimo bei jo priedų matyti, kad 2016-02-10 antstolės surašytas išieškojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje Nr. 0090/04/01340 patvirtina, jog 1448,10 Eur skolos iš skolininko E. N. pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2004-08-09 vykdomąjį raštą išieškoti nėra galimybės.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai antstolis teikime nurodo, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą, jis turėtų kartu su teikimu pateikti ir tai patvirtinančius duomenis, t. y. duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistasis kokiais nors tyčiniais veiksmais turėdamas pajamų ar turto visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (žiūrėti pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2015 gegužės 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-672-562/2015).
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad nuteistajam 2004-12-23 buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju – sumokėti 5000 Lt baudą. 2005-01-19 buvo patikrinta VĮ Registrų centro duomenų bazė, nustatyta, kad minėtas asmuo nekilnojamojo turto neturi. Iš kredito įstaigų gauta informacija patvirtina, kad nuteistasis atsiskaitomųjų sąskaitų jose 2005 m., 2006 m. neturėjo. SODROS 2005-01-19, 2005-04-21, 2007-01-17, 2010-09-08 duomenimis, nuteistasis nedirbo, 2006-03-23 duomenimis dirbo IĮ (duomenys neskelbtini). 2010-09-15 antstolė priėmė patvarkymą, nurodydama AB SEB bankui areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2013-12-30, 2015-10-02 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis, E. N. bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose. 2014-10-28 antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos įskaitoje, kuriuo areštavo 5000 Lt baudos ir 1203,36 Lt vykdymo išlaidų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančių nuteistajam. Kaip teismo posėdžio metu parodė nuteistasis, pataisos namuose nedirbo, nes drausmės grupėje buvo 4 metus. Dėl neigiamos charakteristikos jam neleidžia dirbti, tačiau ir būdamas laisvėje jis nedirbo.
Teismas, įvertinęs tokius antstolės pateiktus duomenis, paties nuteistojo paaiškinimus, sprendžia, kad nuteistojo, atliekančio jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę realiai, galimybės turėti piniginių lėšų, reikalingų sumokėti baudai, iš tikrųjų yra daugiau ribotos nei laisvėje esančių asmenų. Tačiau tai savaime nereiškia, kad realiai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo tokių galimybių iš viso neturi. BVK 125 str. numato pareigą nuteistiesiems dirbti, jeigu jiems darbą siūlo pataisos namų administraciją. BVK 126 str. numato tokiems nuteistiesiems galimybę užsiimti ir individualia darbine veikla. Už darbą nuteistiesiems apmokama pagal jo kiekį bei kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 str. 1 d.). Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas suteikia nuteistajam pakankamai galimybių dirbti ir gauti už tai darbo užmokestį, iš kurio galėtų būti daromi atskaitymai pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus (BVK 132 str. 3 d.), kaip ir nagrinėjamu atveju dėl baudos išieškojimo. Todėl nuteistasis turi rodyti maksimalias pastangas gauti pataisos namų administracijos pasiūlymą dirbti ir šį pasiūlymą priimti tam, kad iš darbo užmokesčio galėtų įmanomai greičiau įvykdyti pareigą atlikti bausmę baudą, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu, ar kitas pinigines prievoles. Atitinkamai nuteistasis turi pataisos namuose laikytis nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nepažeidinėti jų, elgtis drausmingai tam, kad savo elgesiu įrodytų esąs vertas gauti darbo pasiūlymą iš pataisos namų administracijos ar teisę užsiimti individualia darbine veikla. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nuteistasis tokių pastangų nerodė, o nustatytos aplinkybės apie jo nedrausmingą elgesį, buvimą net keletą metų drausmės grupėje, ne tik neigiamai jį charakterizuoja, bet ir rodo jo nenorą ne tik taisytis, daryti išvadų, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių, bet ir nenorą dirbti ir gauti už tai darbo užmokestį, kas būtų leidę nuteistajam įvykdyti ir jam paskirtą bausmę baudą. Taigi, nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis sumokėti paskirtą jam baudą turėjo galimybę, tačiau jo nedrausmingas elgesys lėmė tai, kad ši galimybė išnaudota nebuvo. Todėl tai sudaro pagrindą pripažinti jį vengus atlikti jam paskirtą bausmę baudą.
Esant išvardintoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistasis vengia sumokėti baudą, todėl baudos bausmė keistina areštu.
Lietuvos Respublik?s socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur. Taigi, 1448,10 Eur bauda atitinka 38 MGL.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a), 1 arešto para prilyginama 2 MGL dydžio baudai (1:2), todėl nagrinėjamu atveju pakeitus 38 MGL dydžio baudą į areštą minėtu santykiu, tai atitiktų 19 dienų arešto bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 353 str. 2 ir 3 d., 362 str. 1, 6 ir 7 d., 364 str. 2 ir 3 d.,
nutaria:
antstolės R. G. teikimą dėl nuteistajam E. N. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę tenkinti.
E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno rajono apylinkės teismo 2004-07-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N-1-39-06/04 paskirtą 1448,10 Eur baudos bausmę pakeisti į arešto 19 (devyniolikos) parų bausmę.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. N. faktinio sulaikymo vykdant arešto bausmę dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.