Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, ir 201 straipsnio 2 dalį,

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. ir G. J. 2011 m. gruodžio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančiame ūkiniame pastate, veikdami tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje, neteisėtai pasigamino ir iki 2012 m. sausio 13 d., 13.40 val., laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai;

Be to, R. Š. ir G. J. 2012 m. sausio mėnesį, bet ne vėliau kaip 2012 m. sausio 13 d., 13.40 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti(duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančiame ūkiniame pastate, veikdami tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje, turėdami tikslą realizuoti, iš 1400 litrų brogos, tinkamos naminei degtinei gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija (6,0-14,7) %, neteisėtai pasikėsino pagaminti 151,2 litrų absoliutaus (100 % ) etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamą veiką atskleidė policijos pareigūnai.

Be to, R. Š. ir G. J. tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2012 m. sausio 13 d., 13.40 val., veikdami tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančiame ūkiniame pastate, turėdami tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir iki 2012 m. sausio 13 d., 13.40 val,. laikė 103,850 litrų namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija (48,1-60,6) %, kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino, paaiškino, kad G. J. žino daug metų, jis pas jį ateidavo dirbti, paskui daug metų lankydavosi: tai išeidavo, tai ateidavo. Po kiek laiko kaltinamasis jį priėmė gyventi nuolatos. R. Š. jam išnuomojo patalpas ūkiniame pastate, kuriuose seniau gyveno statybininkai. Kartą, kai G. J. pas jį gyveno, buvo uždegęs lovą, todėl jis ėmėsi atsargumo priemonių ir sudarė sutartį, įleido jį pas save gyventi, nes jis neturėjo kur gyventi. R. Š. dirbo taksi vairuotoju, tačiau pas juos nebuvo jokio grafiko ir dirbdavo, kada norėdavo. R. Š. keleivius „susirinkdavo“ stotelėse arba jiems paskambinus į jo mobilųjį telefoną. R. Š. G. J. netikrindavo, pas jį ateidavo draugai, tačiau jiems neleisdavo išgėrinėti. Kadangi tam ūkiniame pastate buvo nešildoma, tačiau pas R. Š. „sklepe“ buvo pečius ir lova. G. J. padėdavo jam dirbti miške, todėl neėmė iš jo nuomos mokesčio. J. gaudavo pašalpą, pasisodindavo daržovių. G. J. gyveno atskirai nuo jo, naudojosi atskiru tualetu, dujine, šaldytuvu, kriaukle, turėjo, kur nusimaudyti. Jis R. Š. nemokėjo už gyvenimą, nes padėdavo R. Š. tėvui. R. Š. retkarčiais naudodavosi garažu, o garažo vartai atsidaro su distanciniu pulteliu. Garažas ir ūkinis pastatas yra vienas pastatas su sienos pertvara. Patalpa, kur buvo rasta naminė degtinė su aparatu, siejasi siena su garažu, yra durys, tačiau G. J. vaikščiojo pro lauko duris. Automobilį R. Š. laikydavo prie ūkinio pastato esančioje pavėsinėje. Tuo garažu naudojosi retkarčiais, t. y. ne nuolat, pvz., kai nuplaudavo automobilį, o lauke būdavo šalta, tai įvarydavo į garažą, kur užkurdavo pečių, kad greičiau jis nudžiūtų. Jo teritorija yra aptverta. „Sklepe“ yra dujinė viryklė, tai G. J. ten ir darydavosi valgyti. Garažo patalpoje, kuria G. J. nesinaudojo, buvo rasta tuščių plastikinių butelių, kurie liko nuo gėrimų po Naujųjų metų sutikimo, juos pasiliko sukūrenimui, nes garaže buvo krosnelė. Per tą laiką, kol G. J. pas jį gyveno, jis tris kartus gulėjo ligoninėje, kartais išeidavo pas draugus išgerti, paskui grįždavo – jis negyveno nuolat. R. Š. už naminės degtinės gaminimą buvo teistas, žino tą jos specifinį kvapą, kurį vieni žmonės užuodžia, o kiti ne. Kai G. J. gamino naminę degtinę, tai jos kvapas nesklisdavo. Seniau pas R. Š. gyveno statybininkas, o R. Š. tada dirbo du darbus ir apie pas jį gyvenančio asmens gaminimą naminės degtinės taip pat nežinojo. Tas žmogus dabar yra miręs. Dėl dabartinio naminės degtinės gaminimo R. Š. nieko nežinojo, kvapo neužuodė ir nematė. Nežino, kiek ir ko reikia pagaminti 1400 litrų brogos – yra jau pamiršęs. Kad G. J. verda naminę degtinę, sužinojo tik tada, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu R. Š. buvo namuose, t. y. išvažinėjo automobiliu iš kiemo. Kieme kvapo nebuvo. Nuo ūkinio pastato iki R. Š. gyvenamojo namo yra gal apie 10 m atstumas. Jo automobilis nuo ūkinio pastato stovi šalia, įėjimas į patalpą, kur gyveno G. J., yra šalia sienos. Ūkiniame pastate buvo dujų balionas. Į „sklepą“ dujų balioną parveždavo R. Š.. Rastas vandens siurblys ūkiniame pastate buvo ne R. Š., už vandenį, dujas ir elektrą mokėdavo R. Š.. G. J. naminę degtinę virė nenaudojant elektros, todėl R. Š. pagal elektros skaitiklį nieko nepastebėjo. Iš pradžių jis gyveno ūkiniame pastate, o kai orai atvėso, tai perėjo į „sklepą“. Nematė, kad G. J. eitų į ūkinį pastatą, nes nebūdavo namuose. Nematė, kaip į ūkinį pastatą buvo suvežti visi aparatai naminei degtinei gaminti. Nuomos sutartį su G. J. jie sudarė dėl nuomos ūkiniame pastate, kur yra atskiras lauko tualetas. Dujų balionus „sklepe“ pakeisdavo R. Š., bet G. J. nedaug tų dujų reikėdavo, tai jam yra jį pakeitęs gal kokį vieną kartą. Antrame namo aukšte, kur R. Š. gyvena, yra gamtinės dujos. Dujų balioną parveždavo iš kolonėlės. G. J. neturėjo jokios transporto priemonės, nežino, kaip jis galėjo parsivežti dujų balioną.

Kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino, paaiškino, kad nusikaltimus darė be R. Š.. Kaltinamasis parodė, kad pas R. Š. ateidavo jam padėti dirbti. Sesuo pardavė namą ir liko benamis, tai R. Š. leido pas jį gyventi. Iki tol gyvendavo pas kaimynus ar kur kitur. Su R. Š. jie sudarė sutartį dėl nuomos, kad kas nors neatsitiktų. Jam pasakė, kad atsako už patalpas, kuriose gyvens ir turės mokėti 20 Lt, jei nieko nedirbs. Tačiau pas jį dirbo, tai neėmė pinigų už nuomą. Pas R. Š. buvo kaip ūkvedys, prižiūrėjo aplinką. Jis jam algos nemokėjo, tačiau neėmė nuomos mokesčio. Tai nebuvo rimtas darbas – tai kaip prižiūrėti savo kiemą. Ūkiniame pastate gyveno per vasarą, o kai pasidarė šalta – leido gyventi „sklepe“. Kol gyveno ūkiniame pastate, tai į „sklepą“ eiti negalėdavo, o kai norėdavo nusimaudyti, tai jam esant namie – nueidavo. Vasarą prausdavosi prūde. Kadangi jam pašalpos 350 Lt. pragyvenimui neužteko, tai kartą prieš Naujuosius metus draugas V. S. davė pasiūlymą pasigaminti naminės degtinės ir užsidirbti pinigų. Po truputį viską susirinko, t. y. katilą nusipirko iš Kuršėnų sendaikčių turgaus, tą katilą žmogus jam atvežė prie karių kapinių, o paskui karučiu parsivežė namo. Karutis stovėjo kieme. Tam pardavėjui G. J. sakė, jog jam reikia katilo šildyti vandeniui. Pardavėjas sakė, kad atvažiuos nuo Telšių pusės ir atveš G. J. tą katilą prie karių kapinių, nes nenorėjo, kad vežtų į namus. Atvažiuodamas tas pardavėjas jam paskambino. Už katilą sumokėjo apie 200 Lt. G. J. ne tik gaudavo pašalpą, bet eidavo uždarbiauti pas žmones, pvz., pas kaimynus, gyvenančius priešais, kurių pavardės nežino. Pas tą kaimyną skaldė malkas, už tai gavo 150 Lt už visų malkų suskaldymą per keturias dienas. Dar valydavo sniegą, už ką gaudavo po 10 Lt, kartais R. Š. duodavo valgyti, tai G. J. pinigai taip ir taupydavosi, nes mažiau pačiam reikėdavo pirkti. T. y. vakare grįždamas namo R. Š. parsiveždavo valgyti sau, tai duodavo ir jam. Kaupė pinigus, gavo pašalpą, kad nusipirktų daiktus, reikalingus naminei degtinei gaminti. Katilas, kurį nusipirko buvo tuščias – be įrenginių, jį pasidarė pats. Įrenginio vamzdelis buvo varinis, kurį pirko Šiauliuose važiuojant link autobusų parko už 75 Lt. Kur važiuoti, G. J. nežinojo, to paklausė žmonių. Tokių medžiagų pirkti Kuršėnuose nebuvo. Vamzdelį susuko ant dujų baliono ir sujungė su katilu. Iš likusių santaupų iš Pavenčių parduotuvės nusipirko cukraus. Pirmą kartą nusipirko 50 kg, o po Naujųjų metų – 2013 m. sausio mėnesį – nusipirko dar. Iš 50 kg cukraus gaunasi paruošti dvi „bačkas“. Už 50 kg cukraus maišą mokėjo apie 150 Lt. Paskui parduotuvėje nebebuvo maišais cukraus, tai pirko pakuotę maišeliais taip pat 50 kg. Cukrų pirko iš Pavenčių parduotuvės, nes ji jam buvo arčiausiai, jį parsiveždavo dviračiu. Iš viso nusipirko 150 kg cukraus. Gaminti degtinę dar reikėjo mielių, kurias pirko toje pačioje parduotuvėje, tik kitu laiku nei cukrų. Vieną kartą S. padėjo jam užmaišyti brogą, o paskui buvo pagautas pareigūnų. „Šlangą“ rado pas šeimininką ant ūkinio pastato, jos G. J. reikėjo prisipumpuoti vandeniui. Paskui virė naminę degtinę, išvirė. Virti reikia, kol užverda ir pradeda bėgti. Virė ant dujų, dujų balioną parsinešė iš „sklepo“, nematant R. Š., o kai gavo pašalpą, nusipirko kitą dujų balioną, jį atvežus pardavinėtojams. Kelias talpas rado ūkinio pastato patalpoje, kuri nerakinama. Naminę degtinę pylė į plastikinius butelius, kurių prisirinko iš netoli namų esančio parko. Kadangi jam nekainavo gyvenimas pas R. Š., tai susitaupęs turėjo 700 Lt per maždaug 4 mėn., už juos planavo nusipirkti odinę striukę. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tai tuo metu pas jį buvo S., bet ikiteisminio tyrimo metu apie jį nieko nesakė, nes jo niekas nieko neklausė. Pasiruošti virimui G. J. reikėjo maždaug mėnesio laiko, pradėjo ruoštis gruodžio mėnesį. Galvojo užsidirbti parduodamas naminę degtinę. G. J. išleido tuos 700 Lt ir dar dvi pašalpas. Buvo pasiūlymas atvežti vienam žmogui tą naminę degtinę, nes jis žinojo, kam toliau parduoti. Skaičiavo, kad 300 Lt išleidęs – 400 Lt uždirbs. Žinojo, po kiek perka tą naminę degtinę, todėl taip apskaičiavo. Į garažą kartais eidavo pakūrenti krosnį, durys garažo rakinamos, tačiau galėdavo į jį įeiti, kadangi raktas būdavo duryse įeinant iš G. J. patalpos. Vienos statinės talpa buvo 200 litrų, G. J. buvo užraugęs septynias statines namines degtinės. 50 kg cukraus reikia 10 kg mielių, iš tokio kiekio gaunasi 2 statinės brogo. Vandenį naudojo iš prūdo, vandenį pumpavo naudodamas siurblį, kurį naudotą nusipirko už 30 Lt. Tas vanduo atbėgdavo „šlanga“, kurią pasiėmė iš šeimininko R. Š.. Kad išvirtų vienas katilas reikia trijų ar trijų su puse valandos. Tas skystis turi nuolat virti, katilą šildė dujomis. Kai atvažiavo policija, dvi statines brogo buvo užmaišęs, o išviręs buvo keturias statines naminės degtinės. Neskaičiavo, kiek reikėjo cukraus ir mielių 7 statinėms brogo – kiek turėjo pinigų, tiek užraugė brogo. Jei būtų turėjęs daugiau pinigų – nebūtų likusių tuščių statinių. Toms septynioms statinėms brogo buvo naudojamas tas pats receptas. Cukrų pirko iš santaupų, nes pusę metų negėrė, o pragyvenimas kainavo nedaug. Pirmas naminės degtinės virimas buvo sausio mėnesio pradžioje. 400 litrus išvirė ne per tris dienas, virė du virimus. Kvapo nebuvo nes yra patalpoje ventiliacija, kaminas. Plastikinius butelius naminei degtinei rinko iš konteinerių ir kitur. Šeimininkui sakė, kad butelių jam reikia kūrenimui, kad greičiau įsidegtų krosnelė. Kaimynai nieko nesakydavo, nes buvo aukštas kaminas, tai kvapo nebūdavo. Šeimininkas nieko nežinojo apie naminės degtinės virimą. G. J. jam apie tai nesakė, kadangi bijojo, kad manęs neišvarytų iš namo. Kartais jis paskambinęs pasakydavo, kad gavo gerą užsakymą ir namo negrįš, tai tuomet tuo pasinaudodavo ir virdavo naminę degtinę, parsinešdavo cukraus. R. Š. kartais G. J. paskambindavo pasakyti, kad šis užkurtų pečių ir pasirūpintų kitais dalykais. Per mėnesį gaudavo 350 Lt pašalpos, mažai pirkdavo maisto, nes gaudavo maisto paketų. Maistui išleisdavo apie 100 Lt, o daugiau papildomų daiktų buičiai nepirkdavo, t. y. nepirko nei dantų pastos, nei tualetinio popieriaus. Per mėnesį iš pašalpos jam likdavo apie 250 Lt. Naminės degtinės virimui ruošėsi apie mėnesį laiko. Paskutinius pinigus išleido cukrui ir mielėms sausio 12 d., kai gavo pašalpą. Dėl naminės degtinės realizavimo G. J. klausė vieno pažįstamo, jie susitarė apie sausio 20 d. susitikti stotyje, bet nespėjo. Planavo litrą naminės degtinės parduoti už 6 Lt. Pripažįsta kaltę ir labai gailisi, dabar nebegamina naminės degtinės. Už dujinį balioną mokėjo 69 Lt. Yra registruotas darbo biržoje, nedirba, nėra teistas, turi vieną vaiką. Be R. Š. namų neturėtų kur gyventi. 2011 m. rudenį ligoninėje gulėjo keturis su puse mėnesio, tačiau gydymas nebuvo baigtas.

Specialistė R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog atliko brogos tyrimą, galiu patvirtinti visas byloje pateiktas išvadas. Pas R. Š. buvo rasta 104 litrai naminės degtinės. Naminės degtinės gamino procesas yra sunkiai nusakomas, nes priklauso nuo to, kaip ji buvo gaminama, kiek rūgo, koks distiliavimo aparatas, kiek jis pralaidus. Aparatai būna iš kaitinimo ir šaldymo įrenginių. Jei naminė degtinė būna gaminama šalto oro metu, tai ji dalinai šaldosi ne tik su aparatu, tačiau ir dėl oro. Turi būti pastovus vandens padavimas. Jei šaltas vanduo neužkaista, tai jo galima ir nekeisti. Galima aparatą kaitinti elektra, taip pat statyti ant ugnies, t. y. ant laužo ar dujinės viryklės. Kvapo stiprumas priklauso nuo to, kiek sandarus yra aparatas, tačiau kvapas jaučiamas.

Iš policijos pareigūnės E. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis R. Š. vardu registruota: keleivinis automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A6, valst. Nr. T01450, „Tauriga“ priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. 1-2 b. l.).

2012-01-13 kratos protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, vienoje patalpoje rastas daiktas, panašus į aparatą naminei degtinei gaminti, susidedantis iš metalinės talpos, sujungtos žarna su plastikine talpa, kurios viduje yra metalinis vamzdelis; metalinė talpa žarna sujungta su dujų balionu, kuris stovi patalpos viduje; patalpoje prie dešinės sienos yra 47 vnt. įvairios talpos plastikinių indų, kuriuose yra apie 105,5 l skysčio specifinį naminės degtinės kvapą; priešpriešais, prie kairės sienos yra 9 plastikinės 200 litrų talpos statinės, kurių septyniose yra 1400 litrai skysčio, turinčio brogos kvapą, iš šių talpų paimti septyni skysčio mėginiai; ties kaire siena yra vandens siurblys; kratos metu rasta ir paimta: daiktas panašus į aparatą naminei degtinei gaminti, 47 vnt. įvairios talpos plastikinių indų su apie 105,50 l skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą; 9 plastikinės 200 litrų talpos plastikinės statinės; 7 mėginiai su skysčiu, turinčiu brogos kvapą; dujų balionas; siurblys; fotografuota (I t. 12-22 b. l.).

2012-01-13 sunaikinimo akte užfiksuota, kad buvo sunaikinta 1400 litrai brogos, išpilant ją į kanalizaciją, pilant išmatuota graduotu kibiru (I t. 23 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2012-01-26 specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0073 užfiksuota, kad tirti pateikti skysčiai, esantys keturiasdešimt septyniose talpose, pažymėtose Nr. 1 – Nr. 47, paimtose 2012-01-13 (duomenys neskelbtini), yra naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija (48,1-60,6) %; bendras tyrimui pateiktos naminės degtinės kiekis yra 103,850 dm³ (I t. 25-27 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2012-01-23 specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0074 užfiksuota, kad pateikti tyrimui objektai, paimti 2012-01-13 ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, fotografuota (I t. 30-32 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2012-01-20 specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0072 užfiksuota, kad pateikti tirti skysčių ėminiai, esantys septyniuose buteliuose, pažymėtuose Nr. 1 – Nr. 7, paimti iš atitinkamai pažymėtų statinių ir paimtų 2012-01-13 (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, yra broga, tinkama naminei degtinei gaminti; brogos tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (6,0-14,7) %; 1400,0 dm³ brogos (raugalo), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (6,0-14,7) %; yra 151,2 dm³ (litro) absoliutaus (100 %) etilo alkoholio (I t. 34-35 b. l.).

2012-01-19 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. Š. pateikė negyvenamos patalpos nuomos sutarties kopiją; sutartyje nurodyta, kad 2011 m. gegužės 31 d. R. Š. sudarė nuomos sutartį su G. J., įsipareigodamas išnuomoti jam ½ ūkinio pastato dalį, kuri yra (duomenys neskelbtini), šalia dviejų garažų, 15 m² iki 2012 m. gegužės 31 d. už 20 Lt mokestį kas mėnesį (I t. 61-62 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnyje uždraustos veikos objektyvusis požymis reiškiasi bet kuriais straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais. Kelių alternatyvių veiksmų atlikimas kvalifikuotinas kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieningas kaltininko sumanymas. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis apibūdinamas tiesiogine tyčia: ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, laikė, gabeno namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą, denatūruotą ar techninį etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino laikė, gabeno ar realizavo aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimam gaminti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruotą, denatūruotą ar techninį etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) ar aparatus jiems gaminti arba juos realizavo. Vadinasi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 ir 2 dalis kaltininkas atsako tik tada, kai jis etilo alkoholį, jų skiedinius ar namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus neteisėtai gamina, laiko ar gabena turėdamas tikslą tokius alkoholinius gėrimus realizuoti. Tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 ir 2 dalį įtakos neturi tai, kad kaltininkas įsigytus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą, denatūruotą ar techninį etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) ar aparatus jiems gaminti ketino realizuoti ne už pinigus. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 ir 2 dalį svarbu tai, kad kaltininkas tokiais savo veiksmais pažeidė namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo bei realizavimo tvarką. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad nusikaltimo tikslas įrodinėjamas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktų duomenų visetą, todėl baudžiamosiose bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1, 2 dalis, teismai, spręsdami klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgia į rastų alkoholinių gėrimų, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą ir pan.

Kaltinamasis G. J. apklaustas įrodymų tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nepripažindamas jo atsakomybę sunkinančio sunkinančios aplinkybės – bendrininkavimo požymio, o būtent, kad nusikalstamas veikas vykdė vienas, be kito kaltinamojo, t.y. R. Š., žinios ir prisidėjimo. Tokį kaltinamojo aiškinimą teismas pripažįsta, kaip siekimą išvengti griežtesnės atsakomybės bei siekį prisiimti kaltę ir už kitą kaltinamąjį. Jis paneigtas įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų visuma. Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo G. J. parodymai, R. Š. parodymai, 2012-01-13 kratos protokole, 2012-01-13 sunaikinimo protokole, 2012-01-23 bei 2012-01-26 specialisto išvadose, 2012-01-19 daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, patvirtina abiejų kaltinamųjų G. J. ir R. Š. kaltę, kad jie (duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančiame ūkiniame pastate, kuriuo G. J. naudojosi nuomos pagrindais, neteisėtai pasigamino ir laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Be to abu kaltinamieji (duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančiame ūkiniame pastate, turėdami tikslą realizuoti, iš 1400 litrų brogos, tinkamos naminei degtinei gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija (6,0-14,7) %, neteisėtai pasikėsino pagaminti 151,2 litrų absoliutaus (100 %) etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamą veiką atskleidė policijos pareigūnai. Be to, išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji ten pat, t.y. (duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančiame ūkiniame pastate, turėdami tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė 103,850 litrų namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija (48,1-60,6) %. Nors kaltinamasis R. Š. savo kaltę neigia, jis tvirtina nedalyvavęs nusikalstamų veikų padaryme ir apie jas nieko nežinojęs, tačiau jo kaltę neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdžių metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamasis R. Š. neigia gaminęs ir laikęs degtinę, neigia žinojęs, kad jam priklausančiame ūkiniame pastate buvo gaminama ir laikoma naminė degtinė, nurodydamas, kad aparatas namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti bei naminė degtinė buvo ne jo, o nuomininko G. J., kuriam išnuomojo patalpas ūkiniame pastate, tačiau tuo pačiu nurodo, kad šaltesniu metu G. J. gyveno pas R. Š. „sklepe“, kur buvo pečius ir lova, nes minėtas ūkinis pastatas buvo nešildomas ir nepritaikytas gyvenimui; R. Š. patvirtino aplinkybę, kad retkarčiais naudodavosi garažu, o garažas ir ūkinis pastatas yra vienas pastatas su sienos pertvara. Patalpa, kur buvo rasta naminė degtinė su aparatu, siejasi siena su garažu. R. Š. nurodo, kad tuo garažu naudojosi retkarčiais, t. y. ne nuolat, pvz., kai nuplaudavo automobilį, o lauke būdavo šalta, tai įvarydavo į garažą, kur užkurdavo pečių, kad greičiau jis nudžiūtų. Š. Š. nurodo, kad garažo patalpoje, kuria G. J. nesinaudojo, buvo rasta tuščių plastikinių butelių, kurie liko nuo gėrimų po Naujųjų metų sutikimo, juos pasiliko sukūrenimui, nes garaže buvo krosnelė. R. Š. nurodė, nematęs, kad G. J. būtų ėjęs į ūkinį pastatą, kuomet gyveno pas R. Š. „sklepe“, nematęs, kaip į ūkinį pastatą buvo suvežti visi aparatai naminei degtinei gaminti, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad 2012-01-13 kratos metu (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato dalyje, nuosavybės teise priklausančioje A. Š., pagal 2011-05-31 negyvenamosios patalpos nuomos sutartį išnuomotoje G. J., rastas aparatas naminei degtinei gaminti, metalinės talpos žarna sujungta su dujų balionu, stovinti patalpos viduje; 47 vnt. įvairios talpos plastikinių indų, pripildytų 105,5 l naminės degtinės; 9 plastikinės 200 litrų talpos statinės, kurių septyniose buvo1400 litrai brogos (I t. 12-22 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį, jog tai pakankamai didelis kiekis įrangos, kurią atsigabenti ir sumontuoti reikalingos ir fizinės jėgos, transporto priemonės ir žinių. Pats kaltinamasis R. Š. yra teistas už naminės degtinės aparato laikymą, teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė patvirtina būtent R. Š. žinojimą apie aparato naminei degtinei gaminti specifikaciją. Be to atsigabenti dujų balioną reikalinga transporto priemonė- R. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog būtent jis įgijo ir parvežė dujų balioną į namus, o ne G. J.. Prijungti dujų balioną prie dujų tiekimo šaltinio reikalingi įrankiai, kurių G. J. neturėjo ir neturi. Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, tiek R. Š., tiek G. J. tvirtino, kad (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato dalis pagal sutartį buvo išnuomota G. J. gyventi, nes G. J. buvo benamis, o G. J., gyvendamas minėtoje patalpoje, dirbo tiek pačiam R. Š., tiek jo tėvui, tiek aplinkiniams kaimynams, lauko darbus. Tačiau taip pat duodami parodymus teisme kaltinamieji patvirtino aplinkybę, kad šaltesniu metu G. J. gyveno pas R. Š. „sklepe“, kur buvo pečius ir lova, nes minėtas ūkinis pastatas buvo nešildomas. Nors abu kaltinamieji teigia, kad vasaros metu G. J. ūkinio pastato dalyje gyveno, tačiau kratos metu darytos fotografijos nepatvirtina to fakto, kad toje patalpoje galėjo būti gyvenama, priešingai joje rasti daiktai bei jų išdėstymas leidžia teismui spręsti, kad patalpa buvo pritaikyta ir naudojama naminei degtinei gaminti. Be to, tokio kiekio namų gamybos degtinės pagaminimas reikalavo didelių piniginių investicijų, o G. J. pragyveno tik iš socialinės pašalpos (per mėnesį gaudavo apie 350 Lt), todėl akivaizdu, kad tiek jo turtinė padėtis, tiek ta aplinkybė kada neteisėta naminės degtinės gamyba vyko tik tuo laiku, kai nebūdavo ūkinės patalpos nuomoto ir jam nematant ir nežinant, neleistų jam vienam pagaminti 103,850 litrų naminės degtinės bei dar turėti gamybos procese taip pat didelį kiekį, t.y. 1400 litrų brogos. Taigi, ši versija, jog R. Š. nedalyvavo nusikalstamų veikų padaryme – vertintina kaip gynybinė versija, kuria kaltinamasis R. Š. siekia išvengti bausmės. Rastas aparatas yra aparatas naminei degtinei gaminti, o rasti skysčiai: namų gamybos degtinė, kurios kiekis viršijo 50 litrų, bei viršijantis 50 litrų kiekis nebaigto gaminti absoliutaus etilo alkoholio. Kaltinamieji suprato, kad neteisėtai laiko aparatą naminei degtinei gaminti bei pagamino ir laikė pagamintą naminę degtinę. Taip pat suvokė, kad gamina absoliutų etilo alkoholį, kurio pagaminti nespėjo, dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių. Visa tai patvirtina rastas naminės degtinės kiekis, kuris rodo, kad degtinė buvo skirta ne tik asmeniniams kaltinamųjų poreikiams, naminės degtinės laikymo vieta – ūkinis pastatas, dėl kurio nuomos vienas kaltinamasis su kitu sudarė negyvenamosios patalpos nuomos sutartį vieno iš kaltinamųjų gyvenimui, nors teisiamojo posėdžio metu ištirta medžiaga patvirtina aplinkybę, kad nuomininkas ten negyveno; vieno iš kaltinamųjų, t.y. G. J., kuris mėgina prisiimti visą atsakomybę už abiejų kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, turtinė padėtis – benamis, gyvenantis pas kitą kaltinamąjį, t.y. G. Š., iš socialinės pašalpos, kas leidžia daryti išvadą, jog nelogiška, kad pakankamai nedideles pajamas gaunantis asmuo investuotų pinigus į didelio kiekio naminės degtinės gamybą slapta be kitų asmenų pagalbos, ir nuomotojui, gyvenančiam kartu nežinant. Aplinkybę, kad naminę degtinę kaltinamieji gamino, turėdami tikslą ją realizuoti, patvirtina paties kaltinamojo G. J. parodymai, taip pat kiti pagamintos ir nebaigtos gaminti degtinės didelį kiekį patvirtinantys įrodymai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji R. Š. ir G. J., veikdami bendrininkų grupėje, gamino ir laikė naminę degtinę bei aparatą naminei degtinei gaminti, turėdami tikslą naminę degtinę realizuoti. Du nusikaltimus kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, ir dar vieno nusikaltimo nebaigė dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni ir kiti yra įrodinėjimo elementai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2k-597/2005), atsižvelgiant į įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, seką, nuoseklumą, teismo nuomone pakanka duomenų išvadai, jog įrodyta, kad kaltinamieji R. Š. ir G. J., veikdami bendrininkų grupėje, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymas), 22 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas pasikėsinimas pagaminti 151,2 litrų absoliutaus (100 proc.) etilo alkoholio) ir 201 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas 103,85 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų pagaminimas ir laikymas turint tikslą realizuoti). Tai, kad R. Š. ir G. J. buvo pasiskirstę vaidmenimis darant nusikalstamą veiką, t.y. atliko nusikalstamos veikos dispozicijoje numatytus alternatyvius veiksmus, abu buvo vykdytojai ir atsakomybė kyla už visus atliktus bendrininkų veiksmus.

Kaltinamasis R. Š. padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį nusikaltimą, veikos baigtos, bei jis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis G. J. padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį nusikaltimą, veikos baigtos, bei jis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas negali pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, kadangi jo prisipažinimas yra dalinis, nenuoširdus, nuslepiant bendrininko atliktus veiksmus.

Skiriant bausmes R. Š. teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad R. Š. yra laikomas neteistu (III t. 44-47 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnijos teigimu nusiskundimų iš gyventojų dėl R. Š. elgesio nėra gauta (III t. 49-50 b. l.), vykdantis individualią veiklą. Atsižvelgiantį padarytos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į bausmės paskirtį ir jos proporcingumą padarytai nusikalstamai veikai , šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus R. Š. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijose numatytas turtinio pobūdžio bausmes – baudas, mažesnes nei baudos dydžių vidurkiai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., 5 d.), kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Į bausmės laiką R. Š. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-01-13 14.20 val. – 2012-01-15 11.40 val., dvi paros (I t. 49-50 b. l.), įskaitytinos į atliktos bausmės dalį, prilyginant vieną parą laikinojo sulaikymo dviejų MGL dydžių baudai.

Kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (I t. 55-56 b. l.).

Skiriant bausmes G. J. teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad G. J. yra neteistas (III t. 23 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnijos teigimu nusiskundimų iš gyventojų dėl G. J. elgesio nėra gauta (III t. 25 b. l.), nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus G. J. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą , kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu. Paskyrus baudą, jos mokėjimas atidėtinas ilgesniam laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad G. J. negauna nedarbingumo pašalpos, serga atvira plaučių tuberkulioze, gauna nedideles pajamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2dalimi).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, G. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-01-13 14.20 val. – 2012-01-15 11.45 val., dvi paros (I t. 70-71 b. l.), įskaitytinos į laisvės apribojimo bausmę, prilyginant vieną parą laikinojo sulaikymo dviejų MGL dydžių baudai.

Kaltinamajam G. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (I t. 76-77 b. l.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

daiktai, esantys pakete Nr. 1 prie bylos III t. viršelio: 2 kompaktinės plokštelės, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.); daiktai, saugomi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK: 47 indai su namine degtine, likusia po tyrimo, dujų balionas, siurblys, aparatas naminei degtinei gaminti, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p.).

Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę baudą 30 MGL (3900 litų).

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę baudą 40 MGL (5200 litų).

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę baudą 50 MGL (6500 litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. Š. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti baudą 50 MGL (6500 litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, R. Š. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-01-13 14.20 val. – 2012-01-15 11.40 val., dvi paras, prilyginant ją 4 (keturių) MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog R. Š. yra sumokėjęs dalį baudos, t.y. 520 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų).

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę baudą 30 MGL (3900 litų).

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę baudą 40 MGL (5200 litų).

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę baudą 50 MGL (6500 litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, G. J. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti baudą 50 MGL (6500 litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, G. J. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-01-13 14.20 val. – 2012-01-15 11.45 val., dvi paras, prilyginant ją 4 (keturių) MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog G. J. yra sumokėjęs dalį baudos, t.y. 520 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, G. J. paskirtą baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

daiktus, esančius pakete Nr. 1 prie bylos III t. viršelio: 2 kompaktines plokšteles, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.); daiktus, saugomus Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK: 47 indus su namine degtine, likusia po tyrimo, dujų balioną, siurblį, aparatą naminei degtinei gaminti, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p.).

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.