- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-843-282-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-2-00028-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- R. Š., G. J.
- Advokatai
- Irina Petkienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda;
- pagal BK 201 straipsnio 2 dalį 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-01-13 14.20 val. – 2012-01-15 11.40 val. (dvi paros), prilyginant jas 4 MGL dydžio baudai, laikant, jog R. Š. yra sumokėjęs dalį baudos, t. y. 520 Lt.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas G. J., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
R. Š. nuteistas už tai, kad jis ir G. J. 2011 m. gruodžio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančiame ūkiniame pastate, veikdami tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje, neteisėtai pasigamino ir iki 2012 m. sausio 13 d., 13.40 val., laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, R. Š. nuteistas už tai, kad jis ir G. J. 2012 m. sausio mėnesį, bet ne vėliau kaip 2012 m. sausio 13 d., 13.40 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančiame ūkiniame pastate, veikdami tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje, turėdami tikslą realizuoti, iš 1400 litrų brogos, tinkamos naminei degtinei gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija (6,0-14,7) %, neteisėtai pasikėsino pagaminti 151,2 litrų absoliutaus (100 %) etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamą veiką atskleidė policijos pareigūnai.
Be to, R. Š. nuteistas už tai, kad jis ir G. J. tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2012 m. sausio 13 d., 13.40 val., veikdami tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančiame ūkiniame pastate, turėdami tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir iki 2012 m. sausio 13 d., 13.40 val., laikė 103,850 litrų namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija (48,1-60,6) %, kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-17 nuosprendį dėl jo nuteisimo ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, teismas neteisingai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso normas dėl įrodymų, kadangi teismas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu priėmė remdamasis tik prielaidomis, o vertindamas įrodymus nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, nesivadovavo baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 3.4.1 punkto nuostatomis.
Nurodo, kad jis neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, davė nuoseklius parodymus, jog dirba taksistu ir namo parvažiuoja tik pernakvoti, jo šeima gyvena užsienyje, kad G. J. priėmė gyventi, nes pažinojo iš seniau. Taip pat nurodo, kad G. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino nusikalstamas veikas daręs vienas, slėpęs viską nuo jo bijodamas būti išvarytas, kad jis, kaip namo šeimininkas, nieko nežinojo apie naminės degtinės virimą, tačiau teismas tokius G. J. aiškinimus nepagrįstai vertino kaip G. J. siekį išvengti griežtesnės atsakomybės ir siekį prisiimti kito asmens kaltę. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdžių metu ištirtų įrodymų visuma, kadangi jis negali atsakyti už nuomininko G. J. padarytus nusikaltimus nepriklausomai nuo to, ar G. J. gyveno ūkiniame pastate ar „sklepe“. Pastebi, kad teismas nenurodė ryšio tarp G. J. gyvenamosios vietos ir jo (apelianto) nusikalstamos veikos. Mano, kad teismas išvadą dėl jo kaltės padarė remdamasis vien tik jo paties aiškinimu, jog kartais nueidavo į ūkiniame pastate esančias patalpas (garažą ir kt.), tačiau jis teisme nurodė nematęs, jog G. J. būtų ėjęs į ūkinį pastatą, kuomet gyveno pas jį „sklepe“, ar kaip į ūkinį pastatą buvo suvežti visi aparatai naminei degtinei gaminti. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai tokius jo aiškinimus vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė tuo, kad pakankamai dideliam įrangos kiekiui atsigabenti ir sumontuoti buvo reikalinga fizinė jėga, transporto priemonės ir žinios, o vien tai, kad jis buvo teistas už naminės degtinės aparato laikymą, nepatvirtina jo žinojimo apie aparato naminei degtinei gaminti specifiką. Pastebi, kad jo teistumas yra išnykęs, o tai, kad buvo reikalinga fizinė jėga, transporto priemonės, nepatvirtina jo kaltės. Pripažįsta į gyvenamojo namo pusrūsį vežęs ir pajungęs prie dujinės viryklės dujų balioną, tačiau neigia žinojęs ir matęs, kad G. J. ūkiniame pastate buvo pasistatęs dujų balioną. Be to, teisme G. J. prisipažino pats parsivežęs dujų balioną. Dėl to teigia, kad teismo išvados, jog jis atvežė ir pajungė dujų balioną ūkiniame pastate, nepatvirtinta jokie įrodymai.
Taip pat nurodo, kad pagal nuomos sutartį dalį ūkinio pastato buvo suteikęs G. J. gyventi, sutarė dėl simbolinio nuomos mokesčio, o kadangi G. J. padėdavo nudirbti ūkio darbus, tai mokesčio neėmė, be to, šiltuoju metų laiku G. J. gyveno ūkiniame pastate, o šaltuoju – gyvenamojo namo pusrūsyje. Dėl to mano, kad kratos metu darytos fotonuotraukos nepatvirtina fakto, kad toje patalpoje galėjo būti gyvenama. Nurodo, kad sausio mėnesį G. J. su lova ir kitais daiktais buvo persikėlęs į pusrūsio patalpas, todėl ūkiniame pastate nebuvo daiktų, patvirtinančių, kad G. J. ten gyveno praeitą vasarą. Nesutinka su teismo išvada, kad jo kaltę patvirtina didelis namų gamybos degtinės kiekis, G. J. gaunamos nedidelės pajamos, tačiau teismas nesiaiškino, ar kiti asmenys finansiškai nerėmė G. J., o padarė nepagrįstą išvadą, jog tas rėmėjas ir bendrininkas yra jis (apeliantas). Teigia, kad nei vienas ekspertizės aktas, juose užfiksuotos faktinės aplinkybės (kiekiai ir pan.), nepatvirtina, kad jis gamino naminę degtinę, kad jis laikė prietaisą naminei degtinei gaminti ir pan. Pastebi, kad niekas tyrėjams netrukdė atlikti daktiloskopijos ekspertizę. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai R. G., L., N. L., M. U., V. S. nepatvirtino jo kaltės, todėl nebuvo nurodyti kaltinamajame akte.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis dėl R. Š. nuteisimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį bei 201 straipsnio 2 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, R. Š. išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).
Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog R. Š. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta G. J., paties R. Š. parodymais, kratos, sunaikinimo, daiktų pateikimo protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. Teisėjų kolegija nesutinka, kad šie įrodymai, vertinant juos tiek atskirai, tiek ir jų visumą, patvirtina apelianto kaltės bendrininkų grupėje pagaminus ir laikius aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei neteisėtai turint tikslą realizuoti pagaminus, laikius 103,850 litrų naminės degtinės, taip pat pasikėsinus pagaminti 151,2 litrų etilo alkoholio.
Nuteistasis R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad išnuomojo G. J. patalpas ūkiniame pastate, kadangi pastarasis neturėjo kur gyventi, taip pat nurodė leidęs šaltuoju metu laiku G. J. gyventi name, tačiau neigė žinojęs, kuo užsiima jo nuomininkas G. J., nematė, kaip į ūkinį pastatą buvo suvežta ir sumontuota aparatūra, supirkti produktai naminei degtinei gaminti, nes tuo metu dirbdavo, taip pat neužuodė naminės degtinės kvapo, tvirtino apie tai, kad G. J. virė naminę degtinę ūkiniame pastate sužinojo tik tada, kai atvažiavo policijos pareigūnai daryti kratą. Tokius R. Š. parodymus patvirtina nuteistojo G. J. parodymai. G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad neužtekdamas lėšų pragyvenimui, sugalvojo užsidirbti papildomų pinigų parduodamas naminę degtinę, todėl per mėnesį laiko, t. y. iki Naujųjų metų, be R. Š. žinios susipirko visą reikiamą įrangą naminei degtinei gaminti: nusipirko katilą, varinius vamzdelius, cukraus (iš viso apie 150 kg), mielių, naudotą vandens siurblį, sujungė katilą, vamzdelius, „šlangą“ ir dujų balioną, kurį pirmam kartui buvo pasiėmęs iš gyvenamojo namo. Taip pat G. J. nupasakojo naminės degtinės virimo mechanizmą, kokią naudojo naminės degtinės receptūrą, kaip parsigabeno katilą į ūkinį pastatą (karučiu) bei nurodė, kad visus daiktus parsigabeno ir naminę degtinę virė, kai namuose nebūdavo R. Š., nes bijojo būti išvarytas. Be to, G. J. nurodė, kad naminės degtinės gamybai reikalingą įrangą ir produktus jis pirko už gautą 350 Lt pašalpą, taip pat už pinigus, gautus uždarbiaujant pas žmones (skaldant malkas, kasant sniegą), kad paskutinius pinigus išleido cukrui ir mielėms sausio 12 d., kai gavo pašalpą bei nurodė, kad pirmas naminės degtinės virimas buvo sausio mėnesio pradžioje. D. J. parodymus, jog gautą pašalpą jis iš karto išleisdavo, patvirtina jo banko sąskaitos išrašas (2 t. 127 b. l.), iš kurio matyti, kad 2011-12-12 iš savivaldybės administracijos gautą 315 Lt pašalpą G. J. bankomate išgrynino. Taip pat byloje esantys duomenys nepaneigia G. J. parodymų, jog jis, uždarbiaudamas pas žmones, negalėjo užsidirbti pinigų ar, kad nuo 2011-05-31 gyvendamas pas R. Š., negalėjo susitaupyti pinigų, pakankamų nusipirkti įrangą bei produktus naminei degtinei gaminti. Nuteistasis G. J. nurodė, kad jis maisto nepirkdavo, gaudavo pagal maisto talonus, pavalgyti jam duodavo ir R. Š.. Taigi, objektyvių duomenų, paneigiančių G. J. parodymus, jog jis per pusmetį susitaupė pinigų, byloje nėra, todėl teismo išvada, jog G. J. neturėjo pakankamai lėšų nusipirkti naminei degtinei gaminti skirtų įrankių ir produktų, tėra prielaida, nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Taip pat niekuo nepagrįsta teismo prielaida, kad G. J. neturėjo įrankių, reikalingų sumontuoti aparatą naminei degtinei gaminti, kadangi G. J. gyveno ūkiniame pastate, o tokio aparato sumontavimui specialios paskirties įrankiai nereikalingi. Atsižvelgiant į tai, kad G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė tas pačias aplinkybes apie naminės degtinės aparato įsigijimą bei naminės degtinės gaminimą, nėra pagrindo tokius G. J. parodymus vertinti kaip nenuoseklius. Taigi, nuteistojo G. J. parodymai, kaip vienas iš įrodymų šaltinių, nepatvirtina R. Š. kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus.
Nors R. Š. nurodė, kad jis nupirko ir gyvenamojo namo rūsyje, kuriame šaltuoju metų laiku leido gyventi G. J., pastatė dujų balioną ir kad retkarčiais naudodavosi garažu (pastatydavo ten nuplautą automobilį kai būdavo šalta), tačiau šios aplinkybės nepatvirtina R. Š. kaltės bendrininkavus su G. J. gaminant naminę degtinę. R. Š. nurodė, kad garažu naudojosi labai retai – kai nuplaudavo automobilį, o lauke būdavo šalta, tai įvarydavo į garažą, kur užkurdavo pečių, kad greičiau jis nudžiūtų, o taip automobilį laikė prie ūkinio pastato esančioje pavėsinėje. Tokias R. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina prie kratos protokolo pridėtos fotonuotraukos (1 t. 19–22 b. l.), iš kurių matyti, kad net kratos metu R. Š. automobilis stovėjo pavėsinėje. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio, kai G. J. prisipažino pasigaminęs aparatą naminei degtinei gaminti, iki kratos atlikimo 2012-01-13, R. Š. naudojosi garažu. Dėl to vien faktas, kad R. Š. retkarčiais naudodavosi gražu, nepatvirtina jo kaltės žinojus apie G. J. neteisėtus veiksmus, ar kad ir pats gamino naminę degtinę. Be to, abu nuteistieji parodė, kad naminės degtinės kvapo neužuodė, kaimynai nesiskundė užuodžiantys naminės degtinės kvapo. Nors teisme specialistė R. Trumpulienė nurodė, kad gaminant naminę degtinę jaučiamas kvapas, tačiau ji taip pat nurodė, jog kvapo stiprumas priklauso nuo to, kiek sandarus yra aparatas. Byloje objektyvių duomenų, kad kaimyninių namų gyventojai būtų skundęsi dėl naminės degtinės kvapo, sklindančio iš ūkinio pastato, byloje nėra. Dėl to tėra tik prielaida, kad R. Š. pagal naminės degtinės ar raugo skleidžiamą kvapą turėjo žinoti ar žinojo apie ūkiniame pastate G. J. gaminamą naminę degtinę.
Taip pat R. Š. kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus neįrodo ir tai, kad R. Š. 2001-02-21 buvo nuteistas už naminės degtinės gamybai skirto aparato laikymą, nes teistumas yra išnykęs, be to, jis buvo teistas už aparato naminei degtinei gaminti laikymą, bet ne už tokio aparato pagaminimą ar naminės degtinės gaminimą. Tai, kad apeliantas buvo teistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, ir tai leidžia manyti, jog R. Š. žinojo naminės degtinės gamybos specifiką bei žinojo kaip pagaminti aparatą naminei degtinei gaminti, tačiau tai nepatvirtina, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju.
R. Š. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus nepatvirtina ir kratos, sunaikinimo, daiktų pateikimo protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenys, nes kratos protokole užfiksuoti duomenys (1 t. 12–22 b. l.) tik patvirtina faktą, kad pas R. Š. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, priklausančiose A. Š., buvo rastas daiktas, panašus į aparatą naminei degtinei gaminti, prie jo žarnomis prijungti dujų balionas, vandens siurblys, taip pat talpos su broga bei talpos su skysčiu, panašiu į naminę degtinę, 2012-01-13 sunaikinimo aktas patvirtina, jog kratos metu rasta broga buvo sunaikinta ją išpilant į kanalizaciją (1 t. 23 b. l.), 2012-01-19 dokumentų pateikimo protokolas (1 t. 61 b. l.) patvirtina, kad R. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savo iniciatyva pateikė 2011-05-31 jo ir G. J. pasirašytą nuomos sutartį, pagal kurią G. J. iki 2012-05-31 išsinuomoja ūkinio pastato ½ dalį už 20 Lt užmokestį, mokamą kas mėnesį (1 t. 62 b. l.), o byloje esančios specialistų išvados (1 t. 25–26, 30–32, 34–35 b. l.) patvirtintina tik faktą, jog kratos metu ūkiniame pastate rasti ir pateikti tirti skysčiai, esantys 47 talpose, yra naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 48,1–60,6 % (bendras pateiktos namin4s degtin4s kiekis yra 103,850 litrai), kad paimtas aparatas yra skirtas gaminti namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, o skysčių ėminiai, esantys septyniuose buteliuose, yra broga, tinkama naminei degtinei gaminti (brogos tūrinė etilo alkoholio koncentracija 6,0– 14,7 %, o 1400 dm³ brogos (raugalo) yra 151.2 litro absoliutaus (100 %) etilo alkoholio). Vien brogos ar jau pagamintos naminės degtinės kiekis neįrodo apelianto kaltės atlikus neteisėtus veiksmus ir turėjus tikslą naminę degtinę realizuoti, nes G. J. prisipažino nusikalstamas veikas padaręs vienas siekdamas užsidirbti papildomai pinigų pardavus naminę degtinę. Įvertinus šias faktines aplinkybes ir atsižvelgus į G. J. prisipažinimą padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas (pagaminus aparatą naminei degtinei gaminti bei pagaminus naminę degtinę bei užraugus brogą naminei degtinei gaminti) nedalyvaujant R. Š., daroma išvada, kad šie duomenys patvirtina G. J., bet ne R. Š. kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus.
2012-01-23 Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas V. V. tarnybiniame pranešime nurodė, jog atliekant operatyvinius veiksmus gauta informacijos, kad Z. J. naminę degtinę į namus pristato automobiliais „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. Š. (1 t. 79 b. l.). Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo duomenų, jog R. Š. užsiima naminės degtinės realizavimu, tačiau BPK numatytais procesiniais veiksmais (pvz., slaptu sekimu, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrole, rankų pėdsakų paėmimu ir pan.) nebuvo surinkta R. Š. kaltę patvirtinančius duomenų, o byloje esantys surinkti faktiniai duomenys R. Š. kaltės nepatvirtina.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad faktiniai duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį, patvirtina G. J., bet ne R. Š. kaltę padarius nusikalstamas veikas, kad byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesurinko pakankamai duomenų, patvirtinančių R. Š. kaltę padarius nusikalstamas veikas, daroma išvada, kad toks skundžiamas nuosprendis, pagrįstas vien prielaidomis dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl nuosprendis dėl R. Š. nuteisimo naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis neįrodžius, kad R. Š. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendį, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
R. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl aparato naminei degtinei gaminti pagaminimo ir laikymo), 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagaminti 151,2 litro naminės degtinės turint tikslą realizuoti), 201 straipsnio 2 dalį (dėl 103,850 litrų naminės degtinės pagaminimo ir laikymo turint tikslą realizuoti) išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.