Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-11-24 · Byla Nr. ATP-473-350/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2.9.-391-649/2014Nutarimas · 2014-09-30Panevėžio apylinkės teismas
  2. ATP-473-350/2014Nutartis · 2014-11-24Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-24
Bylos Nr.
ATP-473-350/2014
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00347-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Saulius Vanagas Administracinė byla Nr. ATP-473-350/2014

Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00347-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m.lapkričio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. L. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį 170 litų bauda už tai, kad jis 2014 m. liepos 13 d., apie 21.40 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) S. seniūnijoje K. rajone, paskambino pagalbos telefonu ir žinomai iškvietė policiją į S. kaimą K. rajone pas V. S., dėl ten vykdomos nusikalstamos veikos – neteisėto I. K. laisvės apribojimo.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija prašė apylinkės teismo, priėmusio skundžiamą nutarimą, priteisti iš D. L. 50,83 Lt turtinį nuostolį, kurį Institucija patyrė reaguodama į melagingą pažeidėjo pranešimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju tokio pobūdžio (netiesioginė žala) turtinio nuostolio atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą dalyje dėl žalos atlyginimo pakeisti. Nesutinka, kad Institucijos patirtos išlaidos turi būti sprendžiamos civilinio proceso tvarka ir todėl mano, kad teismas neteisingai taikė ATPK 37 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl D. L. nubaudimo pagal ATPK 186 straipsnio nėra ir ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinio nuostolio atlyginimo. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti apskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Institucija patyrė 50,83 Lt turtinį nuostolį, kurį, Institucijos nuomone, turi atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – D. L..

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. ATPK 37 straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK), kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras, bei tai, kad buvo sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau aukštesnysis teismas nagrinėjamos bylos kontekste su tokia Institucijos argumentacija ne visai sutinka.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į D. L. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Institucija dėl D. L. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje dalyje nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš D. L. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Tačiau neginčytina, kad D. L. melagingai pranešus apie tariamą nusikaltimą ir Institucijai į jį reaguojant, buvo vykta į skambučiu nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei D. L. melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie tariamą nusikaltimą, t.y. jei jis nebūtų padaręs pažeidimo, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu.

Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo D. L. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, kurie buvo sunaudoti tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą, šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą pažymą yra 10,27 Lt (2.97 eurų) ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – D. L.. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ATPK 37 straipsnio normas, nutarimas šioje dalyje keistinas.

Pažymėtina ir tai, kad už ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų. Skundžiamu nutarimu D. L. paskirta 170 litų bauda. Pagrindo, kodėl pažeidėjui skirta bauda, kurios dydis žymiai mažesnis nei numatyta ATPK 186 straipsnio sankcijoje minimali šios rūšies nuobauda, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir tokio savo sprendimo nemotyvavo, tačiau kadangi pagal ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, padėtį apygardos teismas nesant Institucijos skundo negali, šiuo klausimu plačiau nepasisakoma, nutarimas šioje dalyje nerevizuojamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

NUTARIA:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nutarimą pakeisti:

Įpareigoti D. L. atlyginti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatui padarytą 10,27 Lt turtinį nuostolį, lėšas pervedant į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (SEB, AB).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis