- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-5-337/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18878-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- S. A., P. S., V. Z., J. Ž.
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. A., P. S. ir V. Z. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams;
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. birželio 26 d., 6.38 val. iki 2019 m. birželio 27 d., 14.40 val. (2 dienos).
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, o bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo S. A. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams;
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. birželio 26 d., 15.45 val., iki 2019 m. birželio 28 d., 12.10 val. (2 dienos).
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, o bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. Z. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirtas jam laisvės atėmimas 1 metams;
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirtas jam laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. S. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, o bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo P. S. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Šiuo nuosprendžiu J. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laikotarpį ir bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas.
Bigbank AS filialas civilinis ieškinys tenkintas ir pagal vartojimo kredito sutartį Nr. SL- LTC-19001659 priteista solidariai iš nuteistųjų J. Ž., V. Z., P. S. 15 000 Eur suma nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, o pagal vartojimo kredito sutartį Nr. SL- LTC-19003035 priteista solidariai iš nuteistųjų S. A., V. Z., P. S. 15 000 Eur suma nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. Z., P. S. ir J. Ž. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: P. S. suradus J. Ž., kuris apgaule pateikęs netikrus dokumentus, sudarytų kredito sutartį, V. Z. pagaminus netikrus dokumentus - J. Ž. vardu 2018 m. balandžio 17 d. sudarytą darbo sutartį su Airijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurią J. Ž. patvirtino savo parašu, bei J. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Allied Irish Banks p.l.c“ išrašą, V. Z., vykdydamas bendrą susitarimą, 2019 m. kovo 6 d., apie 9.58 val., automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė P. S. ir J. Ž. į AB „Luminor Bank“ Utenos konsultacijų centrą, esantį J. Basanavičiaus g. 61, Utenoje, kuriame J. Ž., talkinant P. S., sudarė banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), reikalingos nusikalstamai veikai vykdyti, sutartį, bei į AB „Lietuvos paštas“ skyrių, esantį J. Basanavičiaus g. 93b, Utenoje, kuriame J. Ž., talkinant P. S., žinomai netikrus dokumentus: J. Ž. vardu 2018 m. balandžio 17 d. sudarytą darbo sutartį su Airijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ bei J. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Allied Irish Banks p.l.c“, išrašą, pateikė AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai, tarpininkaujančiai sudarant sutartį su „Bigbank“ AS filialu ir pateikęs šiuos melagingus duomenis apie darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ bei gaunamas pajamas, sudarė su „Bigbank“ AS filialu kredito sutartį Nr. SL-LTC-19001659, pagal kurią „Bigbank“ AS filialas išmokėjo 15 000 Eur kreditą, pervedant pinigus į J. Ž. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank“, taip apgaule įgijo 15 000 Eur sumą, tuo „Bigbank“ AS filialui padarydami 15 000 Eur turtinę žalą.
2. Be to, V. Z., P. S. ir S. A. nuteisti už tai, kad V. Z. ir P. S., tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami bendrininkų grupėje su S. A., apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: P. S. suradus S. A., kuris apgaule, pateikęs netikrus dokumentus sudarytų kredito sutartį, V. Z. pagaminus netikrus dokumentus - S. A. vardu 2018 m. balandžio 17 d. sudarytą darbo sutartį su Airijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurią S. A. patvirtino savo parašu, bei S. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Allied Irish Banks p.l.c“ išrašą, V. Z., vykdydamas bendrą susitarimą, 2019 m. kovo 26 d., apie 9.14 val. automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė P. S. ir S. A. į AB „Luminor Bank“ Utenos konsultacijų centrą, esantį J. Basanavičiaus g. 61, Utenoje, kuriame S. A., talkinant P. S., sudarė banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), reikalingos nusikalstamai veikai vykdyti, sutartį, bei į AB „Lietuvos paštas“ skyrių, esantį J. Basanavičiaus g. 93b, Utenoje, kuriame S. A., padedant P. S., žinomai netikrus dokumentus: S. A. vardu 2018 m. balandžio 17 d. sudarytą darbo sutartį su Airijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ bei S. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Allied Irish Banks p.l.c“, išrašą, pateikė AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai, tarpininkaujančiai sudarant sutartį su „Bigbank“ AS filialu, ir pateikęs šiuos melagingus duomenis apie darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ bei gaunamas pajamas, sudarė su „Bigbank“ AS filialu kredito sutartį Nr. SL-LTC-19003035, pagal kurią „Bigbank“ AS filialas išmokėjo 15 000 Eur kreditą, pervedant pinigus į S. A. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank“, taip apgaule įgijo 15 000 Eur sumą, tuo „Bigbank“ AS filialui padarydami 15 000 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. S. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir paskirti jam švelnesnę bausmę bei peržiūrėti jam priteistas sumas žalai atlyginti pagal civilinį ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad jam paskirtos bausmės yra per griežtos, atsižvelgus į jo prisipažinimą, padarius jam inkriminuotus nusikalstamus. Tuo tarpu su priteistomis sumomis pagal byloje pareikštą civilinį ieškinį nesutinka dėl to, kad jis faktiškai nusikalstamu būdu buvo įgijęs tik 2 000 Eur sumą, taip pat prašo atsižvelgti į jam nustatytą 55 proc. neįgalumo lygį.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
4.1. Nuteistojo manymu, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai rėmėsi duomenimis apie jo ankstesnį ir jau išnykusį teistumą, juolab jo buvimas laisvėje jam suteiktų galimybę atlyginti priteistą sumą pagal byloje pareikštą civilinį ieškinį.
4.2. Likusiais skundo argumentais keliamas klausimas dėl nepagrįstai nustatytos šio nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, ir prašoma atsižvelgti į jo nuoseklius parodymus viso proceso metu, kad jam nebuvo žinoma apie kitų nuteistųjų daromus nusikaltimus, į kuriuos jis buvo įtrauktas. Pažymėjo, kad jis atlikto kaltinime nurodytus veiksmus dėl pasitikėjimo kitais nuteistaisiais, kurie žadėjo jį įdarbinti Airijoje, tačiau pats buvo apgautas. Taip pat apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nesurengtos jo akistatos su kitais nuteistaisiais bei neapklaustų banko darbuotojų, kurios taip pat buvo prisidėjusios prie padarytų nusikaltimų.
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir toje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
5.1. Nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad nuteistųjų J. Ž., S. A., P. S. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, kadangi pirminiuose savo parodymuose nuteistasis J. Ž. tvirtino, kad suklastotus dokumentus jam pateikė du jauni vaikinai, o vėliau nurodo kitas aplinkybes arba apskritai neatsimena šių aplinkybių. Tuo tarpu nuteistojo S. A. parodymai skiriasi dėl esminių aplinkybių, jie vertinti kritiškai, kadangi yra akivaizdus jo siekis sumenkinti savo vaidmenį atliktuose nusikaltimuose ir tokiu būdu išvengti atsakomybės, kaip organizatoriui. Juolab nebuvo atsižvelgta į tai, kad šie asmenys stipriai piktnaudžiauja alkoholiu, o nuteistasis P. S. daug metų vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl ko esant pagrįstoms abejonėms dėl nuteistųjų gebėjimo teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas privalėjo kritiškai vertinti šių asmenų parodymus.
5.2. Apeliantas mano, kad neatitinka tikrovės ir skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad byloje nenustatytas nuteistųjų J. Ž. ir S. A. suinteresuotumas apkalbėti nuteistąjį V. Z., kadangi jie abu kartu su nuteistuoju P. S. yra iš Saldutiškio mst., Saldutiškio šen., Utenos raj., jie vienas kitą pažįsta ilgą laiką ir iki šiol tarpusavyje bendrauja, todėl jie nori sumenkinti savo vaidmenis padarytuose nusikaltimuose ir dėl jų atsakomybę perkelti nuteistajam V. Z..
5.3. Apelianto teigimu, jo atliktų veiksmų apimtis rodo jo, tik kaip padėjėjo, vaidmenį kitiems asmenims suorganizavus ir atlikus esminius nusikalstamus veiksmus, t. y. jo veiksmai, nugabenant asmenis į kredito suteikimo vietas ir pinigų išgryninimo vietas, už tai gaunant tik menką dalį pinigų bei nemokamo kuro, kelia abejones dėl BK 182 straipsnio 2 dalies sudėties buvimo jo veiksmuose. Tuo tarpu dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta konkrečių aplinkybių, t. y. kada, kur ir kokioje vietoje buvo pagaminti kaltinime nurodyti netikri dokumentai, kokiu būdu buvo tai padaryta. Nesant tokių duomenų, skundžiamas nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir numanymais, todėl negali būti inkriminuotas ir nusikaltimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
5.4. Nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl bausmės skyrimo, kadangi buvo neatsižvelgta į tai, kad jis anksčiau buvo teistas tik 2007 m. ir 2011 m., ankstesnės nusikalstamos veikos nėra susijusios su šiuo metu inkriminuotais nusikaltimais, o skirtą laisvės atėmimo bausmę jis atliko ženkliai vėliau ir nėra jokių kitų jį neigiamai apibrėžiančių duomenų. Tuo tarpu teigiamai apibrėžiančių aplinkybių yra pakankamai, t. y. jis nebaustas administracine tvarka, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, o byloje nusikaltimai padaryti faktinio padėjėjo vaidmenyje. Dėl to, mano, kad yra galimas BK 75 straipsnio nuostatų taikymas, o skundžiamo nuosprendžio motyvas dėl savo kaltės nepripažinimo, ko pagrindu parenkama reali laisvės atėmimo bausmė, pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą.
Atsiliepimas
6. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras R. D. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti nuteistųjų P. S., S. A. bei V. Z. apeliacinius skundus ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.
6.1. Atsiliepime nesutinkama su nuteistojo P. S. apeliaciniu skundu ir nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau tokia aplinkybė savo reikšme nenusveria šio nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir neigiamai jo asmenybę apibūdinančių duomenų visumos. Teigiama, kad nuteistajam teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga padarytiems nusikaltimams ir nėra aiškiai per griežta, o duomenų, kad nuteistojo sveikatos būklė būtų tokia, dėl kurios jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Tuo tarpu dėl nuteistajam priteistų piniginių sumų pagal byloje pareikštą civilinį ieškinį atsiliepime pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu priimtas sprendimas priteisti šias sumas solidariai iš jo ir kitų bendrininkų, kadangi bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai, todėl keisti šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio taip pat nėra pagrindo.
6.2. Atsiliepime nesutinkama su nuteistojo S. A. apeliaciniu skundu ir nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai įvertinta šio nuteistojo asmenybė, o naujai padaryti nusikaltimai rodo, kad jis nedaro reikiamų išvadų dėl savo elgesio, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik už jo padarytus nusikaltimus skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra proporcinga padarytiems nusikaltimams ir nėra aiškiai per griežta.
6.3. Atsiliepime nesutinkama su nuteistojo V. Z. apeliaciniu skundu ir nurodoma, kad nuteistojo argumentai dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir prašymas priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog šio nuteistojo perduoti nuteistiesiems J. Ž. ir S. A. netikri dokumentai – darbo sutartys neegzistuojančioje Airijos įmonėje, kurias pastarieji pasirašė ir pateikė kredito įstaigai paskolai gauti, įtvirtino teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri lėmė neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Taip pat atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo prašymu taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas, vertinant ankstesnius šio nuteistojo teistumus, naujai jo padarytų nusikaltimų pobūdį bei jį charakterizuojančius duomenis, kuriuos nustatė teismas skundžiamame nuosprendyje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė – juos atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Apeliaciniai skundai netenkinami.
9. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateiktų apeliacinių skundų matyti, jog tik nuteistasis V. Z. ginčija savo kaltę, padarius vieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų, taip pat nuteistasis P. S. nesutinka su priteistomis sumomis pagal byloje pareiktą civilinį ieškinį, o tuo tarpu visuose apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl paskirtų bausmių individualizavimo pagrįstumo ir jų sušvelninimo. Dėl to būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako šioje nutartyje.
Dėl nuteistojo P. S. apeliacinio skundo
10. Nuteistasis P. S. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, kurią laiko per griežta, ir prašo bausmę sušvelninti, taip pat prašo peržiūrėti jam skundžiamu nuosprendžiu priteistas sumas pagal byloje pareikštą civilinį ieškinį. Būtent dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija ir plačiau pasisako šioje nutartyje.
11. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą nuteistajam P. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu mažesnes nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidutinė trukmė. Teisėjų kolegija su tokiomis nuteistajam paskirtomis bausmėmis neturi pagrindo nesutikti. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytus nusikaltimus, nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi ją sunkinančias aplinkybes bei jam skiriamas bausmes pakankamai motyvavo. Be to, nors skundžiamame nuosprendyje šiuo tikslu nustatyta nemažai nuteistojo asmenybę neigiamai apibrėžiančių duomenų (praeityje teistas 12 kartų, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, administracine tvarka baustas ir paskirtų baudų nemoka), dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir tik viena ją lengvinanti aplinkybė bei įvertintas padarytų nusikaltimų pavojingumas – visa tai pagrindžia šio nuteistojo pavojingumą visuomenei, tačiau skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimus nuteistajam vis tiek buvo paskirtos gerokai švelnesnės nei vidurkis terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis, konstatuoja, jog nuteistajam paskirtos bausmės yra adekvačios jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Remiantis tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo tinkamai taikytos BK nuostatos, reglamentuojančios bausmių skyrimo tvarką, nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio, remiantis vien apeliacinio skundo teiginiais dėl būtinybės tinkamai įvertinti aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, kadangi tokia aplinkybė buvo tinkamai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, juolab galutinis sprendimas dėl bausmių skyrimo skundžiamame nuosprendyje priimtas įvertinus bylos aplinkybių visumą, kurios yra reikšmingos skiriant bausmes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kurios, kaip minėta, buvo tinkamai įvertintos skundžiamame nuosprendyje. Remiantis tuo, atmestinas ir apeliacinio skundo prašymas papildomai, kadangi ji neturėjo įtakos šioje byloje nagrinėtų nusikaltimų padarymui ir nemažina jų pavojingumo, juolab byloje nėra duomenų, kad šis nuteistasis sirgtų sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku.
13. Be to, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo reikalavimą iš naujo įvertinti jam skundžiamu nuosprendžiu priteistas sumas pagal Bigbank AS filialo civilinį ieškinį atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, tai grindžiant tuo, kad jis faktiškai nusikalstamu būdu buvo įgijęs tik 2 000 Eur sumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Dėl to, skundžiamu nuosprendžiu buvo priimtas sprendimas Bigbank AS filialo civilinį ieškinį tenkinti ir pagal vartojimo kredito sutartį Nr. SL- LTC-19001659 priteisti solidariai iš nuteistųjų J. Ž., V. Z., P. S. 15 000 Eur sumą nusikaltimais padarytai žalai atlyginti, o pagal vartojimo kredito sutartį Nr. SL- LTC-19003035 – solidariai iš nuteistųjų S. A., V. Z., P. S. 15 000 Eur sumą nusikaltimais padarytai žalai atlyginti. Nuteistasis P. S., kvestionuodamas šią skundžiamo nuosprendžio dalį, neįvertina faktiškai ir juridiškai pagrįstų pirmos instancijos teismo motyvų, jog inkriminuotus nusikaltimus nuteistieji padarė bendrininkų grupėje. Būtent iš bendrais veiksmais padaryto delikto nuteistiesiems ir kilo solidarioji turtinės žalos atlyginimo prievolė. Pažymėtina, jog esant solidariai atsakomybei, tuo atveju, jeigu visa žala išieškoma iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis).
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas nuosprendis dalyse dėl bausmių paskyrimo nuteistajam P. S. ir priteistų sumų pagal Bigbank AS filialo civilinį ieškinį yra teisėtas bei pagrįstas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį šiose dalyse dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Dėl nuteistojo S. A. apeliacinio skundo
15. Nuteistasis S. A. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtomis bausmėmis ir prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, paskiriant jam švelnesnes bausmes. Toks apeliacinio skundo prašymas yra grindžiamas tuo, kad nepagrįstai remtasi jo ankstesniu ir jau išnykusiu teistumu, jo buvimas laisvėje suteiktų galimybę atlyginti nusikaltimais padarytą žalą bei kvestionuojama nustatyta jo tyčia padaryti inkriminuotus nusikaltimus.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą nuteistajam S. A. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu trumpesnes nei šios bausmės rūšies vidutinė trukmė. Teisėjų kolegija su tokiomis nuteistajam paskirtomis bausmėmis neturi pagrindo nesutikti. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytus nusikaltimus, nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną ją sunkinančią aplinkybę bei jam skiriamas bausmes pakankamai motyvavo. Be to, nors skundžiamame nuosprendyje šiuo tikslu nustatyta nemažai nuteistojo asmenybę neigiamai apibrėžiančių duomenų (praeityje teistas 15 kartų, paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos neturėjo, administracine tvarka baustas ir paskirtų baudų nemoka), viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir tik viena ją lengvinanti aplinkybė bei įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas – visa tai pagrindžia šio nuteistojo pavojingumą visuomenei, tačiau skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimus nuteistajam vis tiek buvo paskirtos gerokai švelnesnės nei vidurkis terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad spendžiant šį klausimą skundžiamame nuosprendyje buvo vertinami duomenys apie jo ankstesnį ir jau išnykusį teistumą, tačiau BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas būtent įpareigoja tokiais atvejais tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, kas šiuo atveju ir buvo padaryta skundžiamame nuosprendyje, pažymint apie švelnesnių nei laisvės atėmimo bausmių neefektyvumą nuteistojo elgesiui ir jo pavojingumą visuomenei. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis, konstatuoja, jog nuteistajam paskirtos bausmės yra adekvačios jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Remiantis tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo tinkamai taikytos BK nuostatos, reglamentuojančios bausmių skyrimo tvarką, nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio, remiantis apeliacinio skundo teiginiais, kad jo buvimas laisvėje suteiktų galimybę atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Juolab skundžiamame nuosprendyje objektyviais duomenimis apie nuteistojo padarytus nusikaltimus bei jo asmenybę išimtinai neigiamai apibrėžiančiais duomenimis pagrįsta išvada, kad nuteistajam būdingas kriminalinis, nevisuomeniškas elgesys, jo polinkis pažeidinėti įstatymus, jam paskirtų švelnesnių bausmių nepaisymas, kas rodo jo pavojingumą visuomenei. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmos instancijos teismo vertinimais, kurie yra pakankami pagrįsti BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytos privalomos sąlygos dalinio bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui nebuvimą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas minėtas apeliacinio skundo argumentas dėl būtinybės jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Taip pat teisėjų kolegija, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, kurio reikalavime yra prašoma tik pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl paskirtų bausmių, vertina šio skundo motyvuose pateiktus argumentus dėl galimai nepagrįstai nustatytos šio nuteistojo tyčios padaryti jam inkriminuotus nusikaltimus, kaip siekį pagrįsti būtent šį apeliacinio skundo reikalavimą. Vertinant būtent šiame kontekste tokius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie yra visiškai netinkami pagrįsti šio apeliacinio skundo reikalavimą (tai gali būti tik reikalavimo dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindas), juolab pats nuteistasis teismo posėdyje pirmos instancijos teisme aiškiai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, kuri yra pagrįsta ir bylos įrodymų visuma skundžiamame nuosprendyje.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmių paskyrimo nuteistajam S. A. yra teisėtas bei pagrįstas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Dėl nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo
18. Nuteistasis V. Z. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, mano, kad buvo netinkamai įvertinti byloje esantys duomenys, neįrodyta, kad jis būtų suklastojęs kokius tai dokumentus, todėl prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir jo atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Būtent dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija ir plačiau pasisako šioje nutartyje.
19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad įrodinėjimo procese gali būti remiamasi tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais ir jie neturi pranašumo vieni prieš kitus. Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
20. Visų pirma, apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. nesutinka su jam inkriminuotu nusikaltimu, numatytu BK 300 straipsnio 1 dalyje, pažymėdamas, kad byloje nenustatyta konkrečių kaltinime nurodytų netikrų dokumentų pagaminimo aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija kreipia dėmesį į tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie ne tik pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą, bet ir žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. O nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje neginčijamai nustatytas kaltinime nurodytų netikrų dokumentų – dviejų darbo sutarčių, kurios buvo reikalingos pateikti kredito įstaigai paskolai gautai, disponavimas, perduodant šiuos netikrus dokumentus nusikaltimų bendrininkams – atitinkamai nuteistiesiems J. Ž. ir S. A. skirtinguose nusikaltimų epizoduose. Todėl vien tai, kad nebuvo atskleistos detalios kaltinime nurodytų netikrų dokumentų pagaminimo aplinkybės, tačiau esant patikimai nustatytai aplinkybei dėl tokių netikrų dokumentų disponavimo yra pakankamas pagrindas inkriminuoti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
21. Tuo tarpu dėl baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija, įvertusi byloje surinktus įrodymus, priešingai nei teigia apeliantas, neturi pagrindo daryti išvados, kad šioje byloje apylinkės teismas vadovavosi nepatikimais įrodymais, juos vertino selektyviai, šališkai, neišsamiai, ignoruodamas kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė pagrindinius bylos duomenis, kurie patvirtina kiekvieno nuteistojo kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Apylinkės teismas vertino kiekvieną įrodymą atskirai, taip pat ir jų visumą, nė vienai įrodymų grupei nesuteikdamas pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus, taip teisingai nustatydamas jų patikimumą bei įrodomąją vertę ir tokio vertinimo pagrindu darė atitinkamas išvadas dėl nuteistojo V. Z. kaltės. Nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino bylos duomenų visumos kontekste ir ne taip kaip to norėtų nutiestasis, nesudaro jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tuo tarpu iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis šiuo tikslu pažymi apie nuteistųjų J. Ž., S. A. ir P. S. parodymų nenuoseklumą viso proceso metu, jų siekį sumenkinti savo vaidmenis atliktuose nusikaltimuose, taip pat prašoma įvertinti aplinkybes dėl šių asmenų turimų priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių (psichotropinių) medžiagų bei nuteistųjų J. Ž. ir S. A. suinteresuotumo apkalbėti nuteistąjį V. Z.. Tačiau šio nuteistojo tyčią padaryti jam inkriminuotus nusikaltimus be minėtų trijų nuteistųjų nuoseklių ir sutampančių tarpusavyje parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, kurie detaliai atskleidžia nusikaltimų padarymo aplinkybes, patvirtina byloje surinktų kitų įrodymų visuma, t. y. vaizdo įrašai, sąskaitos išrašai, telefonų išklotinės, susirašinėjimo duomenys, atpažinimo protokolai bei kiti rašytiniai dokumentai. Visų šių įrodymų turinys išsamiai atskleistas skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija dar kartą detaliai tų pačių įrodymų šioje nutartyje nekartoja. Remiantis šia bylos įrodymų visuma atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriais įžvelgiamas nuteistojo J. Ž. parodymuose prieštaravimas dėl neesminės bylos aplinkybės ar nuteistojo S. A. parodymuose esantys prieštaravimai dėl esminių aplinkybių, kurie nedetalizuoti apeliaciniame skunde. Juolab nėra pagrindo abejoti nuteistųjų J. Ž., S. A. ir P. S. parodymais, remiantis vien jų turimomis priklausomybėmis nuo alkoholio ar narkotinių (psichotropinių) medžiagų, kadangi byloje nekilo abejonių dėl jų pakaltinamumo. Taip pat teisėjų kolegija neįžvelgia ir galimo nuteistųjų suinteresuotumo sumenkinti savo vaidmenį padarytuose nusikaltimuose ir apkalbėti nuteistąjį V. Z., kadangi byloje esančių duomenų visuma patvirtino būtent šio nuteistojo aktyvų vaidmenį bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija pastebi, kad šio nuteistojo apeliaciniame skunde yra tik selektyviai pateikiami atskiri bylos duomenys ir nurodomas subjektyvus jų vertinimas sau palankia prasme, kas objektyviai nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį.
22. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis V. Z. jau pirmos instancijos teismo posėdyje neigė apskritai dalyvavęs jam inkriminuotuose nusikaltimuose kaip bendrininkas, kai tuo tarpu apeliaciniame skunde savo vaidmenį bendrininkų grupėje vis tik vertina kaip padėjėjo, nors pagal BK 24 straipsnio 2 dalį tai yra viena iš bendrininkų rūšių ir nepaneigia jo veikimo bendrininkų grupėje. Tokia nepastovi nuteistojo pozicija dėl savo veikimo bendrininkų grupėje, atliekant nusikalstamas veikas, tik patvirtina deklaratyvų savo vaidmens organizuotoje grupėje neigimą ar menkinimą. Nors apeliaciniame skunde nėra išdėstytas atskiras reikalavimas patikrinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau teisėjų kolegija vis tik sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, kad nuteistasis V. Z. atliko aktyvius veiksmus bendrininkų grupėje, siekiant įgyvendinti nusikalstamas veiksmas, t. y. jis ieškojo pats asmenų, siūlydamas tiek nuteistajam P. S. užsidirbti ar per jį, galinčių apgaulės būdu sudaryti paskolos sutartis, surinko anketinius duomenis, kurie buvo įtraukti į netikras darbo sutartis, vežiojo nuteistuosius P. S. ir J. Ž., išdalino gautus pinigus. Tai patvirtina pirmos instancijos teismo ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje įvertintų bylos įrodymų visuma, todėl atmestini minėti apeliacinio skundo argumentai, kuriais yra siekiama nepagrįstai sumenkinti šio nuteistojo vaidmenį nusikalstamoje bendrininkų grupėje.
23. Teisėjų kolegija įvertina ir likusius nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių pagrįstumo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą nuteistajam P. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu trumpesnes nei nustatytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų šios bausmės rūšies vidutinė trukmė. Teisėjų kolegija su tokiomis nuteistajam paskirtomis bausmėmis neturi pagrindo nesutikti. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytus nusikaltimus, nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei jam skiriamas bausmes pakankamai motyvavo. Be to, nors skundžiamame nuosprendyje šiuo tikslu nustatyta nemažai nuteistojo asmenybę neigiamai apibrėžiančių duomenų (praeityje teistas 2 kartus, taip pat ir Ispanijoje atlikęs laisvės atėmimo bausmę, naujai nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo), dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir ją lengvinančių aplinkybių nebuvimas, padarytų nusikaltimų pavojingumas – visa tai pagrindžia šio nuteistojo pavojingumą visuomenei, tačiau skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimus nuteistajam vis tiek buvo paskirtos ženkliai švelnesnės nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis, konstatuoja, jog nuteistajam paskirtos bausmės yra adekvačios jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Atmestini ir tie apeliacinio skundo argumentai, kuriais pakartotinai reikalaujama selektyviai įvertinti teigiamai nuteistojo asmenybę apibrėžiančias aplinkybes, susijusias su jo administracinių nuobaudų neturėjimu, darbine veikla, faktinio padėjėjo vaidmeniu nusikalstamoje bendrininkų grupėje (pastaroji aplinkybė byloje nenustatyta), kadangi sprendimas dėl bausmių už padarytus nusikaltimus skyrimo skundžiamame nuosprendyje priimtas įvertinus bylos duomenų visumą, kurios yra reikšmingos skiriant bausmes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kurios, kaip minėta, buvo tinkamai įvertintos skundžiamame nuosprendyje, parenkant nuteistajam bausmes už jo padarytus nusikaltimus.
24. Dėl nuteistajam V. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pažymėtina, kad tiek šioje byloje nagrinėtų nusikaltimų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, tiek iš šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 4 dalies redakcija numato privalomą sąlygą minėtų nuostatų taikymui, t. y. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Dėl to, teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, ko pagrindu šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Nagrinėjamoje byloje skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas nenustatė būtent minėtos būtinos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, konstatuodamas, kad nuteistasis V. Z. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaiso jam paskirtų bausmių ir tai rodo jo pavojingumą visuomenei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada, kadangi ji yra grindžiama objektyviais bylos duomenimis apie jo ankstesnį teistumą Lietuvoje ir užsienyje, nustatytą recidyvą, anksčiau taikyto šio instituto, kaip ir anksčiau paskirtų bausmių, neefektyvumą nuteistojo elgesiui, jo vaidmenį nusikalstamoje bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegijos nuomone, šie nuteistąjį neigiamai apibrėžiantys duomenys, kuriais remiamasi skundžiamame nuosprendyje, leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybe nuteistajam bei bausmės tikslų pasiekimu be realaus bausmės atlikimo, juolab ir apeliaciniame skunde šiuo tikslu nėra pateikiama reikšmingų argumentų, išdėstant tik deklaratyvų reikalavimą dėl BK 75 straipsnio taikymo.
25. Apibendrinus darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistojo V. Z. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmių paskyrimo nuteistajam yra teisėtas bei pagrįstas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
26. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. (12.36) PT-6336 (patikslinta 2021 m. balandžio 15 d. pažyma Nr. (12.36Mr) PT-2738) ir 2021 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. (12.36Mr) PT-3030 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu prašoma už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai iš nuteistojo P. S. priteisti 284,18 Eur sumą, o iš nuteistojo S. A. – 338,18 Eur sumą (t. 9, b. l. 21-23, 36-37, 41-42).
27. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos prašymo valstybės naudai priteisti 284,18 Eur sumą iš nuteistojo P. S. ir 338,18 Eur sumą iš nuteistojo S. A. už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija vertina tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas pagal šių nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie buvo pripažinti nepagrįstais ir pilna apimtimi netenkinti. Tačiau kartu šiuo tikslu teisėjų kolegija vertina ir tai, kad gynėjų dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas, nuteistieji po apeliacinio proceso privalės atlikti laisvės atėmimo bausmes, kas apribos jų galimybes gauti darbines pajamas, o ir jie patys nedirbantys, nuteistasis P. S. dar turi ir 55 proc. neįgalumą, juolab skundžiamu nuosprendžiu iš jų kartu su kitais nuteistaisiais solidariai priteistos atitinkamos piniginės sumos pagal byloje pareikštą civilinį ieškinį. Remdamasi visomis šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija priima sprendimą priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš šių nuteistųjų valstybės naudai, sumažinant priteisiamų išlaidų dydžius pusiau (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų S. A., P. S. ir V. Z. apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti iš nuteistojo P. S. valstybės naudai 142,09 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 9 ct), o iš nuteistojo S. A. – 169,09 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 9 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.