Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimo D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, 133, 231 punktų reikalavimus, nes būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,05 promilės etilo alkoholio), 2013-11-22, apie 23.50 val., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz R500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į antroje eismo juostoje prieš šviesoforo draudžiamą signalą sustojusio automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo K. M., galinę dalį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, automobilio „Audi A6 Avant“ keleivei A. N. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Toliau vairuodamas automobilį, apie 23.51 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 23, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi (duomenys neskelbtini) link) važiavusio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. L., galinę dalį. Po susidūrimo automobilis „Mercedes Benz R500“ atsitrenkė į kelio atitvarus. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė. Automobilio „Audi A4“ vairuotojui V. L. ir M. L. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2014-07-09 nutarimas iš dalies yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas iki galo neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių bei netinkamai taikant ir aiškinant procesinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad jis už 2013-11-22 padarytus KET pažeidimus, sukėlusius kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytus neblaivaus (ATPK 127 str. 3 d.) ir nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (ATPK 130 str. 1 d.), jau yra nubaustas 2014-02-10 nutarimu, paskiriant jam 4100 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, subendrinus nuobaudas jam turėjo būti paskirta ta pati nuobauda. Nors teismas rezoliucinėje nutarimo dalyje ir pasisakė, jog subendrina nuobaudas, tačiau iš esmės paskyrė beveik analogišką nuobaudą, kas yra neteisinga, ir tuo akivaizdžiai pasunkinta jo padėtis. Iš esmės jis padarė vieną tęstinį administracinį teisės pažeidimą (idealioji sutaptis), su kuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jis buvo nubaustas dviem skirtingais nutarimais faktiškai toje pačioje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog esant idealiai pažeidimų sutapčiai, nuobaudos turi būti bendrinamos laikantis ATPK 33 str. 2 d. reikalavimų, net ir tais atvejais, kai jos paskirtos skirtingais nutarimais (LVAT nutartis byloje Nr. N573-6998/2010), ar netgi skirtingų teismų nutarimais (LVAT nutartis byloje Nr. N-444-1511/2009). Taigi iš susiformavusios teismų praktikos matyti, jog visais atvejais turi būti laikomasi principo, kad, esant idealiajai pažeidimų sutapčiai, pažeidėjui turi būti užtikrinama teisė, jog skiriant galutinę nuobaudą būtų vadovaujamasi ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis. Skunde apeliantė nurodo, kad D. R. bylas dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, sudarančių idealiąją sutaptį, išnagrinėjo du teismai, jam skirtos dvi nuobaudos, kurios buvo teismo neteisingai subendrintos. Tiek pirmu, tiek antru Kauno apylinkės teismo nutarimu jam buvo paskirtos nuobaudos už ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. pažeidimus. Tokiu būdu susiklostė tokia situacija, jog už tą patį pažeidimą ir tuos pačius KET pažeidimus jam buvo paskirtos dvi skirtingos nuobaudos, nuobauda buvo padidinta, kuomet pirmasis nutarimas jau buvo įsiteisėjęs. Dėl ko, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, jog taikant administracinę atsakomybę neturėtų būti taikomos griežtesnės nuostatos nei taikant baudžiamąją atsakomybę, į specifines šios bylos aplinkybes, į tai, kad iš esmės šioje situacijoje į atskiras bylas yra išskirtas vienas neteisėtas, pažeidžiantis įstatymą poelgis, darytina išvada, jog teismas neteisingai paskyrė jam subendrintą galutinę bausmę, pasunkindamas jo padėtį, ir pažeidė ATPK 33 str. 2 d. Todėl aukštesniojo teismo prašoma teismo nutarimą dalyje dėl subendrintos nuobaudos skyrimo panaikinti, ir palikti galioti 2014-02-10 nutarimu jam paskirtą subendrintą nuobaudą. Priešingu atveju susidaro situacija, jog jis yra baudžiamas už tą patį pažeidimą du kartus ir skirtingomis nuobaudomis.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas 2014-07-09 nutarimu skirdamas administracines nuobaudas, visiškai nevertino bylai svarbių aplinkybių, t. y. kad: 1) jis gyvena šeimoje, augina mažametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini); 2) penkerius metus iki šio įvykio visiškai nevartojo alkoholio; 3) 2008 m. jam buvo konstatuotas kraujo vėžys - piktybinė limfoma, dėl kurio gydymas tęsiamas iki šiol, reikia vartoti vaistus; 4) pragyvena iš individualios veiklos; 5) dėl padaryto pažeidimo labai gailisi ir sunkiai dirba, siekdamas atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

D. R. atstovės advokatės S. Žukauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų fakto nėra. Apeliacinės instancijos teismas, pa­ti­krinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn pa­trauk­to asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudų bendrinimo ir in­di­vi­dualizavimo klausimas, todėl byla na­grinėjama apeliacinio skundo ribose.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų nau­jų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsa­ko­my­bę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl ad­mi­nis­tracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.).

Aukštesniojo teismo nuomone, skirdamas administracinę nuobaudą D. R., pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai atsi­žvel­gė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį (padaryti ypač pavojingi teisės pažeidimai), į nustatytą vieną jo at­sakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir nuo­šir­džiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis turi sveikatos problemų, augina mažametį vaiką ir kitas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino, kad D. R. tęstine veika sukėlė ne vieną eismo įvykį, kurio metu apgadintos ne tik kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kelio atitvaras, bet ir nežymiai sutrikdyta trijų asmenų sveikata, emocinį sukrėtimą patyrė kitų apgadintų transporto priemonių keleiviai, todėl pažeidėjui pagrįstai paskyrė maksimalaus dydžio administracines nuobaudas, numatytas ATPK straipsnių sankcijose. Aukštesniojo teismo nuomone, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, apylinkės teismo paskirtos administracinės nuobaudos per griežtomis nelaikytinos. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra in­for­muojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sank­ci­jas. Asmuo prieš darydamas pažeidimą privalo galvoti apie kilsiančias pasekmes ir dėl to atsi­ra­sian­čius nepatogumus.

Aukštesnysis teismas kaip visiškai nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas 2014-07-09 nutarimu pažeidėjui paskirtą administracinę nuobaudą neteisingai subendrino su Kauno apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimu paskirta administracine nuobauda, taip pasunkindamas jo padėtį ir pažeisdamas ATPK 33 str. 2 d. nuostatas, nes esant idealiajai pažeidimų sutapčiai, skiriant galutinę nuobaudą turi būti vadovaujamasi ATPK 33 str. 2 d. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014-07-09 nutarime aiškiai nurodyta, jog Kauno apylinkės teismo 2014-07-09 ir 2014-02-10 nutarimais pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos buvo bendrinamos vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., t. y. parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Pažeidėjo atstovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas Kauno apylinkės teismo 2014-07-09 ir 2014-02-10 nutarimais D. R. nubaudė už tuos pačius pažeidimus. Nors abiejuose teismo nutarimuose pažeidėjo veikos buvo kvalifikuojamos pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., tačiau iš nutarimuose nurodytų pažeidimų fabulų matyti, kad 2014-02-10 teismo nutarimu D. R. buvo nubaustas už veiksmus, atliktus 2013-11-22, apie 23.45 val. (apgadino stovintį automobilį, atsitrenkė į mūrinę tvorą ir pasišalino iš įvykio vietų), o 2014-07-09 teismo nutarimu jis jau baudžiamas už tą pačią dieną, bet vėliau (apie 23.50 val.) padarytus veiksmus, kuriais buvo ne tik apgadintos transporto priemonės, bet ir nežymiai sutrikdyta trijų asmenų sveikata, todėl už šiuos pažeidimus jam pagrįstai buvo skiriamos griežtesnės administracinės nuobaudos nei paskirtosios Kauno apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimu.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Įstatymas nenurodo nuobaudų bendrinimo būdų, tačiau nustato, kad galutinė nuobauda negali viršyti maksimalios nuobaudos, numatytos už sunkiausią teisės pažeidimą, dydžio. ATPK 33 str. 2 d. nuostata liečia tik pagrindines administracines nuobaudas ir turi būti aiškinama taip, kad organas, skiriantis nuobaudą, gali pagrindines nuobaudas, paskirtas už atskirus administracinius teisės pažeidimus, sudėti (visiškai ar iš dalies) arba apimi. Bendrinimo būdą pasirenka teismas, tačiau sprendime turi būti nurodytas nuobaudų bendrinimo būdas, o galutinė administracinė nuobauda negali viršyti sankcijos už sunkiausią teisės pažeidimą maksimalios ribos. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudas už atskirus teisės pažeidimus greta pagrindinių nuobaudų gali būti skiriamos papildomos administracinės nuobaudos. Skiriant galutinę nuobaudą prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomų nuobaudų. Taigi papildomos nuobaudos tarpusavyje nebendrinamos, o pasirenkama viena iš paskirtų papildomų nuobaudų. Tikėtina, kad tai bus griežčiausia papildoma nuobauda (LAT nutartis byloje Nr. 2AT-37-2014).

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas ATPK 33 str. 2 d. normų nepažeidė ir nepablogino pažeidėjo padėties, o priešingai, bausmes subendrino pažeidėjui palankesniu administracinių nuobaudų apėmimo būdu ir galutine administracine nuobauda paskyrė už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų paskirtos administracinės nuobaudos dydžio nuobaudą.

Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pradžią. ATPK 330 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad D. R. teisė vairuoti transporto priemones laikytina nuo faktinio jos netekimo, t. y. vairuotojo pažymėjimo sulaikymo dienos - 2013-11-23, nes nuo to laiko jis neturėjo galimybės vairuoti transporto priemonių, o laikinas leidimas vairuoti transporto priemones jam išduotas nebuvo. ATPK 269 str. 4 d. nurodyta, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal ATPK gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, iki bylos priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Todėl D. R. iki nutarimo priėmimo dienos turėjo teisę vairuoti transporto priemones, bet su išduotu laikinu leidimu.

Nors apeliantė skunde nurodo, kad laikinas leidimas vairuoti transporto priemones D. R. išduotas nebuvo, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog faktinis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo laikas negalėtų būti įskaitomas į nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos trukmę net ir tuo atveju, jei pareigūnai būtų nepagrįstai atsisakę išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, kadangi tokio faktinio laiko įskaitymo galimybės ATPK nenumato, o vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais plečiamai aiškinant imperatyvias įstatymo normas būtų pažeistas vienas kertinių principų – teisėtumas. Tačiau tokio reglamentavimo nebuvimas ir ši nutartis neužkerta kelio asmeniui savo pažeistas teises dėl neteisėtų institucijų veiksmų ginti kitais teisės aktuose numatytais teisių gynimo būdais ir nustatyta tvarka.

Skundžiamame nutarime nurodyta D. R. teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo nutarimo (2014-07-09) priėmimo dienos. Tačiau, kadangi specialioji teisė D. R. jau buvo atimta Kauno apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimu, todėl subendrinus Kauno apylinkės teismo 2014-02-10 ir 2014-07-09 nutarimus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skaičiuotinas nuo tada, kai D. R. realiai neteko teisės vairuoti transporto priemones, t. y. nuo ankstesniojo nutarimo (2014-02-10) priėmimo dienos. Todėl apeliantės skundo argumentas dėl skundžiamame nutarime neteisingai nurodytos specialiosios teisės atėmimo pradžios pripažįstamas pagrįstu ir apylinkės teis­mo nutarimas šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 6 p., teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimą pakeisti ir D. R. teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimo priėmimo dienos.

Likusios nutarimo dalies nekeisti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.