Vilniaus apygardos teismo nutartis

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi nutarė pareiškėjų skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų netenkinti.

6. Teismas nustatė, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdomosiose bylose Nr. 0015/23/02059 bei Nr. 0015/24/00078 vykdo skolos išieškojimą iš skolininko K. S. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. m. sausio 4 d. vykdomąjį dokumentą Nr. VIA_SP2E-15 dėl 5276,41 Eur skolos išieškojimo ir pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. spalio 16 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 467 – 214566 dėl 1045,08 Eur skolos išieškojimo. Atlikdama išieškojimo veiksmus, antstolė nustatė, kad skolininkas K. S. ir D. P. 2023 m. birželio 9 d. sudarė santuoką. Tuo pagrindu, antstolė 2024 m. vasario 8 d. turto arešto aktu Nr. S-24-15-4973 areštavo skolininko sutuoktinės D. P. gaunamas lėšas bei 2024 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-15-4972 dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai 2023 m. gruodžio 27 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurios 5 punktą susitarė, jog pajamos, gautos atskirai po šios sutarties sudarymo, t. y. pajamos iš sutuoktinių darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, draudimo išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos gautos pardavus įmonių akcijas arba verslo dalį, iš įmonių veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos arba turtas, taip pat pajamos iš privačių pensijų fondų arba gyvybės draudimo fondų, bei paskolos ar kreditai yra šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pareiškėjai rėmėsi 2023 m. gruodžio 27 d. povedybinės sutarties nurodyta nuostata ir teigė, jog antstolė neteisėtai pritaikė areštus pareiškėjos sąskaitoms.

7. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygos yra nustatytos CK 3.123 straipsnyje.

8. Nagrinėjamu atveju antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0015/23/02059 ir Nr. 0015/24/00078, 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-15-42086 dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas (skolininko atžvilgiu), 2023 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-23-15-42084 areštavo skolininko K . S . kilnojamąjį daiktą - ginklą ((duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad 2024 m. vasario 19 d. patvarkymais Nr. S-24-15-6227, Nr. S-24-15-6238, Nr. S-24-15-6239, Nr. S-24-15-6240, S-24-15-6242, S-24-15-6243 dėl skolininko lėšų ir/ ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto, antstolė įpareigojo skolininko darbovietes pateikti duomenis apie pastarajam išmokėtas pinigų sumas ir kitą turtą bei areštavo skolininko lėšas. Taigi, vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad antstolė išnaudojo visus įstatyme reglamentuotus būdus skolos išieškojimą pirmiausia nukreipti iš skolininko asmeninių lėšų.

9. Nors pareiškėjai teigė, jog 2023 m. gruodžio 27 d. jie sudarė povedybinę sutartį, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vien ta aplinkybė, kad nustatytas turto režimas (statusas) povedybinėje sutartyje, - savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievoles, atsiradusias iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Byloje nustatyta, kad vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos vykdomi skolos išieškojimai iš skolininko yra priimti 2023 m. spalio 16 d. ir 2024 m. sausio 4 d., t. y. po pareiškėjų santuokos sudarymo 2023 m. birželio 9 d., todėl pareiškėjų argumentai, jog skolininko piniginės prievolės išieškotojams atsirado iki santuokos sudarymo, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.

Žemesnės instancijos teismas

11. Taip pat pareiškėjai ginčijo antstolės 7 228,05 Eur skolos apskaičiavimą ir prašė jį panaikinti. Nurodė, kad skola sudaro 7255,08 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė, kokį konkretų antstolės patvarkymą skundžia, o tik deklaratyviai teigė, kad antstolė neteisingai apskaičiavo skolos dydį. Tokiu būdu teismas sprendė, jog pareiškėjai reikalavimą perskaičiuoti skolos dydį turėjo reikšti antstolei, kuri būtų priėmusi dėl to patvarkymą, tik tokiu atveju teismas galėtų nagrinėti skundą.

12. Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatavo, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolė pažeidė pareiškėjų teises ar teisėtus interesus vykdomosiose bylose, ko skundą atmetė.

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

5. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdomosiose bylose Nr. 0015/23/02059 bei Nr. 0015/24/00078 vykdo skolos išieškojimą iš skolininko K. S. dėl 5276,41 Eur skolos išieškojimo išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pagal 2024 m. m. sausio 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą ir dėl 1045,08 Eur skolos išieškojimo išieškotojai Valstybinės mokesčių inspekcijai prie FM pagal 2023 m. spalio 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Atlikdama išieškojimo veiksmus, antstolė nustatė, kad skolininkas K. S. ir D. P. 2023 m. birželio 9 d. sudarė santuoką. Antstolė 2024 m. vasario 8 d. turto arešto aktu Nr. S-24-15-4973 areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas lėšas bei 2024 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-15-4972 dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai 2023 m. gruodžio 27 d. sudarė povedybinę sutartį, kurios 5 punktu susitarė, jog pajamos, gautos atskirai po šios sutarties sudarymo, <...> yra šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

6. Pareiškėjai skunde dėl antstolės veiksmų rėmėsi minėta 2023 m. gruodžio 27 d. povedybinės sutarties nuostata dėl sutuoktinių turtinio rėžimo bei tuo, kad pareiškėjo (skolininko) skolos yra atsiradę iki santuokos sudarymo, todėl yra asmeninės, dėl ko antstolė neturėjo teisėto pagrindo pritaikyti areštą pareiškėjos banko sąskaitai.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

8. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0015/23/02059 ir Nr. 0015/24/00078, 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-15-42086 dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas (skolininko K. S. atžvilgiu), 2023 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-23-15-42084 areštavo skolininko kilnojamąjį daiktą - ginklą ((duomenys neskelbtini)). 2024 m. vasario 19 d. patvarkymais Nr. S-24-15-6227, Nr. S-24-15-6238, Nr. S-24-15-6239, Nr. S-24-15-6240, S-24-15-6242, S-24-15-6243 dėl skolininko lėšų ir/ ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto, antstolė įpareigojo skolininko darbovietes pateikti duomenis apie pastarajam išmokėtas pinigų sumas ir kitą turtą bei areštavo skolininko lėšas.

10. Taigi, antstolė ėmėsi veiksmų dėl skolininko turto nustatymo ir išieškojimo nukreipimo pirmiausiai į skolininko turtą. Apeliantai nepateikė duomenų, kad skolininko asmeninio turto užtenka skoloms vykdomosiose bylose padengti. Priešingai, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, skolininkas 2023-12-12 elektroniniu paštu teikė prašymą antstolei, be kita ko, prašydamas išdėstyti skolos mokėjimą bei „užskaityti buvusias D. P. asm sąskatos lėšas kaip pirmą įmoką“. Taigi pareiškėjas pripažino neturintis pakankamai turto atsiskaityti su skolininkais.

11. Tik išnaudojusi minėtas galimybes, antstolė ėmėsi veiksmų areštuoti skolininko sutuoktinės sąskaitą, tikslu nustatyti skolininko turto dalį sutuoktinės pajamose. Tokiais procesiais veiksmais antstolė nepažeidė CK 3.112 straipsnio normos, nustatančios, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė bei CK 3.110 straipsnio 1 dalies (kuria remiamasi atskirajame skunde), kuriame nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

12. Pareiškėjos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo, laikytinos bendrąją sutuoktinių nuosavybe. 2023 m. gruodžio 27 d. sudaryta pareiškėjų povedybinė sutartis, kuria pakeistas turto teisinis režimas, nepaneigia, kad antstolė turėjo teisę areštą taikyti bendrąja jungtine nuosavybe esančiam turtui (skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms), pareiškėjos įgytam po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo. Pareiškėja nesiremia tuo, kad areštas taikytas iki santuokos sudarymo įgytoms lėšoms ar lėšoms, gautoms po povedybinės sutarties sudarymo.

13. Atskirajame skunde nedėstomi argumentai dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir dėl skolos dydžio nustatymo, kurie buvo kelti skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundo reikalavimų ir pirmosios instancijos teismo argumentų nepasisako.

14. Apeliacinės instancijos teismui negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo reikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis). Pareiškėjos atskirajame skunde reiškiamas reikalavimas dėl 2000 Eur moralinės žalos atlyginimo, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, negali būti apeliacijos objektu, todėl nevertintinas.