Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimo, kuriuo V. B. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2014 m. spalio 26 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. spalio 26 d., apie 12.35 val., kelio Šiauliai–Palanga 123 km, Kretingos r., vairavo automobilį „Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,57 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Apeliantas pabrėžia, kad nors yra alkoholikas, alkoholį vartoja retai, po įvykio išklausė paskaitą apie svaigalų žalą sveikatai. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad už tokios rūšies pažeidimą per visą vairavimo stažą – 24 metus, yra traukiamas atsakomybės pirmą kartą. Teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina susisiekimui su darboviete, dėl to mano, kad jam, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str., paskiriant švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 30¹ str., kurį prašo taikyti V. B., 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011). Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

V. B. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apeliacinis teismas negali sutikti su apelianto argumentu, kad nors alkotesteris parodė 0.57 promilės, tai nereiškia, kad jis buvo neblaivus. Pabrėžtina, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs leistiną neblaivumo ribą iki 0,4 promilės, o asmuo, kuris vairuoja transporto priemonę viršydamas šią leistiną ribą, yra laikomas neblaiviu, keliančiu grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Apeliantas, išreikšdamas manymą, kad net ir tuo atveju, kai yra išgėręs ir alkoholio koncentracija kraujyje viršija leistiną normą, jis nėra laikytinas neblaiviu, parodo, kad apeliantas tinkamai nesuvokia savo padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo.

Apeliantas savo skunde kelis kartus pabrėžia, kad nors vairuoja jau daug metų, tačiau niekada nėra padaręs tokio pažeidimo, taip pat nėra baustas administracine tvarka. Tačiau iš byloje esančio išrašo iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (b. l. 11–14) matyti, kad V. B. nuo 2004 metų yra 7 kartus baustas administracine tvarka. Iš jų net du kartus baustas už vairavimą būnant neblaiviam. Apeliacinis teismas pažymi, kad nors V. B. ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau faktas, kad jis per 10 metų yra jau trečią kartą baudžiamas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, duoda pagrindą daryti išvadą, kad apeliantas iš praeityje padarytų administracinių pažeidimų padarymo bei už juos paskirtų nuobaudų išvadų nepadarė, yra linkęs toliau pažeidinėti įstatymus.

Nors apeliantas nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina norint išlaikyti darbo vietą, t. y. nuvykti į darbą Klaipėdoje iš namų Kretingoje, taip pat transporto priemonės vairavimas yra viena iš jo darbinių funkcijų, pažymėtina, jog šios aplinkybės jam buvo žinomos ir anksčiau, tačiau to nepaisydamas vis dėlto sėdo už vairo neblaivus. Apeliacinis teismas pažymi, jog vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui ir jo prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams, dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Apygardos teismo vertinimu, V. B. nurodyta aplinkybė (beje, nesulaikiusi jo nuo transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam), jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui išlaikyti, bei tai, jog jo darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų (kaip šiuo atveju apeliantas nurodo, jog iškils sunkumai bandant nevėluoti į darbą ar sugrįžti į namus), susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apylinkės teismas V. B. skyrė minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą ir teisę vairuoti transporto priemones atėmė minimaliam laikotarpiui. Taigi, apelianto prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei jo asmenybė (neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų) pirmosios instancijos teismo jau buvo tinkamai įvertinti ir į šias aplinkybes buvo atsižvelgta skiriant minimalią nuobaudą. Apeliacinis teismas daro išvadą, kad V. B. skirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka V. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.