- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- I-4364-243/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00591-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A.Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.Z. skundu prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI), dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. Nurodo, jog jis yra neįgalus, jam nustatytas 75 procentų netektas darbingumas, todėl gali judėti tik neįgaliojo vežimėlyje, nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Teigia, jog Kauno TI nėra pritaikytas neįgaliesiems, todėl jis turėdamas judėjimo negalią, Kauno TI turėdavo judėti be neįgaliojo vežimėlio, nes jis iš jo buvo atimtas. Pareiškėjo teigimu, judėti turėdavo savarankiškai, niekas jam nesuteikdavo pagalbos nueinant į pasivaikščiojimo kiemelį, persinešant daiktus. Nurodo, jog buvo paskirtas į 204 kamerą, kuri yra antrame aukšte, nors Kauno TI žinojo apie jo negalią ir galėjo apgyvendinti pirmajame aukšte. Nurodo, kad Kauno TI maistas buvo tiekiamas į kameras, todėl reikėdavo pačiam nueiti iki durų pasiimti, nors maistą tai padaryti buvo sunku, negalėdavo išsiplauti indų ir tekdavo valgyti sekantį kartą iš neplautų indų. Būnant Kauno TI turėjo sveikatos problemų, tačiau pas gydytojus negalėjo užsiregistruoti, nes jie buvo kitame aukšte. Dėl judėjimo negalios ir nesuteiktos pagalbos, atimto neįgaliojo vežimėlio negalėjo nusiprausti duše, pasivaikščioti gryname ore, nes Kauno TI kiemeliai yra įrengti ant 3 aukšto stogo, taip pat paskambinti artimiesiems, nes taksofonas buvo įrengtas toli nuo jo kameros, prie jo reikėdavo stovėti. Argumentuoja, jog Kauno TI yra įrengtas specialiosios kameros neįgaliesiems, tačiau jam nebuvo leista ten gyventi. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus.
Pareiškėjas skundą prašo patenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas į Kauno TI atvyko su neįgaliojo vežimėliu, kuris buvo paimtas, tačiau ramentai jam palikti. Teigia, jog ne tik Kauno TI, tačiau ir Šiaulių tardymo izoliatorius iš pareiškėjo paėmė neįgaliojo vežimėlį jam atvykus į įstaigą. Tvirtina, jog jis gali judėti be neįgaliojo vežimėlio, nes kitu atveju neįgaliojo vežimėlis nebūtų paimtas, kratos protokolo dalyje pareiškėjas dėl paimto vežimėlio pretenzijų nereiškė. Atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos būklės Kauno TI neturėjo ir tai patvirtino parašu. Nurodo, jog jo sveikatos istorijoje yra 2018 m. gegužės 15 d. gydytojo įrašas, kad jis vaikšto ramentų pagalba, nusiskundimų neturi, pagalbos nereikia, medikamentinio gydymo taip pat. Be to, 2018 m. gegužės 8 d. pažymoje yra pareiškėjo nuotrauka iš kurios matosi, kad jis stovi.
Šalies argumentai
Nurodo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas pats atsisakė pasivaikščiojimų. Teigia, jog teisės aktuose nėra numatytas liftų įrengimas patenkant į pasivaikščiojimų kiemelius. Skunde pareiškėjas nurodė, kad lipo laiptais iš laikinojo sulaikymo patalpų, esančių cokoliniame pastato aukšte į antrą aukštą, todėl jis gali judėti be invalido vežimėlio. Nesutinka, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti telefonu. Teigia, jog prie telefonų yra kėdės, kurias suimtieji ir nuteistieji gali naudoti, o šalia internetinės telefonijos taip pat įrengta pakyla. Tvirtina, jog pareiškėjas galėdamas judėti be neįgaliojo vežimėlio, galėjo savarankiškai pasinaudoti sanitariniu mazgu ir kad jis nesiskundė dėl Kauno TI nesuteiktos pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui A.Z. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu ir atlyginimo pagrįstumo nustatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog jam, turinčiam judėjimo negalią, Kauno TI nesudarė galimybių nueiti į pasivaikščiojimo kiemelius, paskambinti telefonu, pasiimti maistą, persinešti daiktus ir kt., t. y., iš jo buvo paimtas neįgaliojo vežimėlis ir nesuteikta pagalba apsitarnaujant buityje.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Nėščioms moterims, nepilnamečiams, neįgaliesiems ir ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Teisiniu reglamentavimu yra nustatyta atsakovo pareiga neįgaliam asmeniui sudaryti tokias buities sąlygas, kurios leistų užtikrinti tokias jo laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas, jog dėl savo neįgalumo jis nepatirtų papildomų sunkumų.
Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma, pareiškėjui nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d. nustatytas 75 netektas darbingumas (b. l. 5). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos turinio matyti, jog pareiškėjui nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. spalio 29 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 6). Iš teismui pateikto 2017 m. lapkričio 6 d. medicininio pažymėjimo matyti, jog pareiškėjas į teismą gali vykti neįgaliojo vežimėlyje, su ramentų pagalba gali nueiti trumpą atstumą (b. l. 36). Gydytojo 2018 m. gegužės 15 d. įraše nurodyta, jog pareiškėjas vaikšto ramentų pagalba, apsitarnauja pats, pagalbos nereikia (b. l. 37).
Nurodyti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ramentų pagalba gali nueiti tik nedidelius atstumus. Iš Kauno TI 2018 m. gegužės 4 d. protokolo matyti, jog iš pareiškėjo buvo paimtas neįgaliojo vežimėlis (b. l. 33). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių neįgaliojo vežimėlio paėmimo priežastį. Todėl vertinant šias aplinkybes, spręstina, jog Kauno TI, iš pareiškėjo paimdamas neįgaliojo vežimėlį, jį apgyvendindamas antrajame aukšte ( ginčo dėl to nėra) ir nepritaikytose neįgaliesiems kamerose, nesiėmė visų reikalingų priemonių, užtikrinančių pareiškėjo kaip neįgalaus asmens laikymą tardymo izoliatoriuje, tuo pačiu sukeldamas jam papildomus nepatogumus. Pareiškėjo neįgalumo požymiai akivaizdūs, todėl Kauno TI turėjo pareigą imtis priemonių įsitikinti, ar jo veiksmai, apgyvendinant pareiškėją kamerose, kurios nėra pritaikytos neįgaliesiems, nepažeis nurodytų teisės normų, o ne laukti, kol jis teiks skundus ar prašymus.
Iš Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimus gryname ore apskaitos žurnalo matyti, jog kameroje Nr. 204, kurioje buvo laikomas ir pareiškėjas, nuteistieji 2018 m. gegužės 5 d. – 2018 m. gegužės 8 d. atsisakė pasivaikščioti gryname ore (b. l. 38-44). Nors atsakovės atstovas teigia, kad pareiškėjas nenorėjo pasivaikščioti, tačiau įvertinus, kad Kauno TI pasivaikščiojimo kiemelis įrengtas ant stogo ir iki jo reikėjo nueiti laiptais (tai nurodo ir atsakovės atstovas), o iš pareiškėjo buvo paimtas neįgaliojo vežimėlis, spręstina, jog pareiškėjui ne tik buvo sudėtinga nueiti iki pasivaikščiojimo kiemelio, tačiau ir jame išbūti vieną valandą be neįgaliojo vežimėlio.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Kauno TI maistas buvo tiekiamas į kameras, todėl reikėdavo pačiam nueiti iki durų pasiimti, nors maistą pačiam pasiimti būdavo sunku, negalėdavo išsiplauti indų ir tekdavo valgyti iš neplautų indų, taip pat turėjo sveikatos problemų, tačiau pas gydytojus negalėjo užsiregistruoti, nes jie buvo kitame aukšte, be neįgaliojo vežimėlio negalėjo nusiprausti duše, o atvykus į Kauno TI ir išvykstant iš jo, daiktus turėjo pats persinešti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje Nr. A-979-556/2017 ir kt.).
Teismas įvertinęs tai, kad iš pareiškėjo Kauno TI paėmė dėl neaiškios priežasties neįgaliojo vežimėlį, tuo suvaržydamas judėjimo galimybę, neapgyvendino neįgaliems asmenims skirtose patalpose ( priežasties nenurodė) taip pat nėra duomenų, ar jam buvo suteikiama kokia nors pagalba nusiprausiant (pateikta sanitarinio mazgo nuotrauka, o dušo nuotrauka nepateikta), persinešant daiktus, nueinant iki pasivaikščiojimo kiemelio, išduodant maistą, sprendžia, jog pareiškėjui, kaip neįgaliajam asmeniu, nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos.
Pareiškėjo argumentai, kad negalėjo paskambinti taksofonu, nes jis buvo toli ir prie jo reikėjo stovėti, vertintini nepagrįstais, nes iš pateiktų nuotraukų matyti, jog prie taksofono yra padėta kėdė, todėl prie telefono nereikėjo stovėti (b. l. 54).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiškose savo pobūdžiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie truko itin trumpą laiko tarpą, t. y. nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gegužės 8 d., neįgalaus asmens teisių pažeidimą, į teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nenustačius kitų pažeidimų, atsižvelgiant į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-929-520/2019 ir kt.) priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį, spręstina, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo galimai patirtus nepatogumus, teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 200 Eur.
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu. Pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
priteisti pareiškėjui A.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus,
atmesti pareiškėjo skundą kitoje dalyje.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.