- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- 1A-633-557-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00440-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Nuteistasis
- A. B.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-633-557/2012
Teisėjas J. Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00440-2010-7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. (A. B.) nuteistas pagal BK 290 str. (2010-02-27 epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 290 str. (2010-12-03 epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nuosprendžiu iš A. B. priteista nukentėjusiajam A. Z. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vasario 27 d. 14.58 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įžeisti valstybės tarnautoją, iš IP adreso 88.118.76.29 po internetiniame puslapyje www.klaipeda.lt publikuotu straipsniu „Svarstomas antstolio A. Z. suėmimo laikas“, pasivadinęs slapyvardžiu „clever“, parašė valstybės tarnautoją -antstolį A. Z. žeminantį ir įžeidžiantį komentarą, rašydamas: „Čia ne žmogus, čia tikras gyvulys, kuris nieko švento neturi...<...> pati žinai koks jis debilas ir psichas. Jam jau seniai reikėjo gydytis, nes su galva problemų turi.<...> Jei tokiam svolochui paliks licenciją, aš tada neįsivaizduoju, kur mūsų valstybė žiūri“, o 15.12 val. parašė: „ <...> jis yra neeilinis šunsnukis ir padarė daug blogo daug kam <...>“. Tokiu būdu A. B. įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją - antstolį A. Z..
A. B. nuteistas ir už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 3 d. 11.42 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įžeisti valstybės tarnautoją, iš IP adreso 88.118.79.209 po internetiniame puslapyje www.klaipeda.lt publikuotu straipsniu „Klaipėdos antstolius Z. užgriuvo nemalonumai“, pasivadinęs slapyvardžiu „clever“, parašė valstybės tarnautoją - antstolį A. Z. žeminantį ir įžeidžiantį komentarą, rašydamas: „<...> priimtas nors vienas sprendimas, kuris neleistų tai aferistų, sukčių ir plėšikų bandai tęsti savo nusikalstamą veiką? Nejaugi neaišku, kad A. yra neadekvatus žmogus, psichas, alkoholikas ir tiesiog ligonis? <...> Ir dar prie to pačio sugeba sukčiauti, grasinti ir imti kyšius?? Kas jis toksai, kad tiek daug sau leidžia?“. Tokiu būdu A. B. įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją - antstolį A. Z..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 290 str., padarymą pagal abu epizodus paskirti pinigines baudas. Nurodo, jog su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, veikų kvalifikavimu, taip pat priteista neturtinės žalos suma ir proceso išlaidomis sutinka, jų neginčija, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai paskyrė jam sankcijoje numatytą pačią griežčiausią bausmės rūšį, todėl nuosprendis dėl neteisingai paskirtos bausmės keistinas. BK 290 str. sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys - bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas jam paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgdamas į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, o konkrečiai, teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, akcentavo tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, veikė tyčia, ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. Mano, kad teismas nepagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį ir net nesvarstė ir nepasisakė dėl galimybės skirti piniginę baudą. Jis yra neteistas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltę pilnai pripažino. Nori pažymėti, kad jis bendrąja prasme nėra neigiamai nusistatęs prieš antstolius, kurie vykdo įstatymais jiems pavestas funkcijas, tame tarpe ir prieš nukentėjusįjį A. Z.. Jo veiksmus, už kuriuos teismas nuteisė laisvės atėmimo bausme, iššaukė, jo manymu, teisės aktų, kurie reglamentuoja antstolių darbą, netobulumas: jis iki pat šiol yra įsitikinęs, kad antstolio darbo apmokėjimas turi būti visiškai ar bent jau iš dalies susietas su galutiniu jo atlikto darbo rezultatu. Laiko nelogišku tokį teisinį reglamentavimą, kai išieškotojui vykdomojoje byloje iš skolininko nieko neišieškoma, po to tas pats išieškotojas, jau ir taip būdamas nukentėjęs, praradęs pinigus, privalo antstoliui sumokėti dideles pinigų sumas už darbą be jokio rezultato. Būtent į tokią situaciją buvo papuolęs ne tik jis, bet ir kiti artimi giminaičiai, o tai iš esmės ir sąlygojo jo neigiamus pasisakymus internetinėje erdvėje. Yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas neskiriant jam griežčiausios bausmės rūšies - laisvės atėmimo, o paskiriant sankcijoje numatytą baudą. Nors jis šiuo metu nedirba, tačiau iš turimų santaupų ir padedant giminaičiams išgalėtų sumokėti teismo paskirtą, neviršijančią BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatyto dydžio, piniginę baudą. Kita vertus, jei paliktų galioti pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, tai labai apribotų jo galimybes susirasti bent kiek geriau apmokamą darbą, nes tam, kad išlaikytų šeimą, ketino išvykti dirbti į užsienį.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
BK 54 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu BK 55 str. nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. BK 55 str. vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui skiriama tik motyvuojant sprendimą (BK 55 str.). Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe. Tuo atveju, jeigu asmuo pirmą kartą teisiamas už kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas taip pat turėtų apsvarstyti galimybę skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę – nuosprendyje išdėstyti šios bausmės skyrimo motyvus (kasacinė byla Nr. 2K-138/2011).
Nuteistojo A. B. nusikalstami veiksmai skundžiamu nuosprendžiu buvo kvalifikuoti pagal BK 290 str., kuriame nustatyta, jog tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. yra teisiamas pirmą kartą, o jo padarytos BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos pagal BK 11 str. 3 d. priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kadangi A. B. yra teisiamas pirmą kartą, padarė du BK 290 str. numatytus nesunkius nusikaltimus, kurių sankcijose be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir kitos alternatyvios švelnesnių bausmių rūšys, todėl egzistuoja visos BK 55 str. nustatytos sąlygos ir teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. B., visų pirma turėjo apsvarstyti galimybę skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas A. B. paskyrė pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, laikė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. B. už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą paskirtos subendrintos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, tačiau nepasinaudojo galimybe A. B. skirti BK 290 str. sankcijoje numatytas su laisvės atėmimu nesusijusias alternatyvias bausmes.
Baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę, bet visais atvejais, o ypač skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą. Pažymėtina, kad BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas nėra speciali bausmės rūšis. Bausmių rūšys padariusiam nusikaltimą pilnamečiui asmeniui pagal eiliškumą nuo švelniausios iki griežčiausios yra išdėstytos BK 42 str. 1 d. BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose, numatančiose baudžiamąją atsakomybę už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, dažniausiai nustatomos kelios alternatyvios bausmės. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu jeigu teismas laiko, kad BK 41 str. nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rūšis, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš to seka, kad teismas BK 75 str. turi taikyti tais atvejais, kada BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-138/2011).
Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. skyrė griežčiausią BK 290 str. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą motyvuodamas tuo, kad A. B. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikė tyčia, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Nors BK 55 str. nedraudžia asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, skirti laisvės atėmimo bausmę, straipsnyje formuluojama sąlyga, kad tokį sprendimą teismas privalo motyvuoti. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl BK 290 str. sankcijoje numatytos bausmės rūšies parinkimo skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai motyvuotas. A. B. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje tai pat nėra. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. B., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pirmą kartą teisiamam už nesunkių nusikaltimų padarymą asmeniui tinkamai nemotyvavo, kaip to reikalauja BK 55 str., laisvės atėmimo bausmės skyrimo, ir to pasekoje paskyrė neteisingą bausmę. Be to, esant galimybei skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, taikė BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėjo. Todėl teismo nuosprendis keistinas, už kiekvienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 str., padarymą nuteistajam A. B. skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui bylos aplinkybių visumą ir įvertinus kiekvienos aplinkybės reikšmę, bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. B. už kiekvieną nusikalstamą veiką skiriant švelniausią sankcijoje numatytą piniginio pobūdžio bausmę – baudą. Nors šiuo metu nuteistasis A. B. niekur nedirba, savo apeliaciniame skunde nurodė, jog turės galimybę įvykdyti piniginio pobūdžio bausmę. Už kiekvienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 str., padarymą nuteistajam A. B. skiriama bausmė – bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į veikų padarymo metu galiojusio BK 47 str. redakciją, nustatomas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, nustatytas BK 47 str. 3 d. 2 p.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 2 p., 331 str.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti.
A. B. (A. B.) pagal BK 290 str. (2010-02-27 epizodas) skirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą, pagal BK 290 str. (2010-12-03 epizodas) skirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą, kurią nuteistasis per du mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.