Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-20 · Administracinė byla Nr. eI-1544-331/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-20
Bylos Nr.
eI-1544-331/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04435-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Rūta Miliuvienė
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1544-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04435-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos gyvenamojo namo statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja gyvenamojo namo statybos bendrijos (toliau – GNSB) (duomenys neskelbtini) pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 1SS-2383-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – Raštas); 2) įpareigoti NŽT direktorių išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 12 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymo „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos procedūrą“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“; 3) priteisti GNSB (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš NŽT.

1.1. Skunde paaiškina (b. l. 1–10), jog aplinkybę, kad Įsakymas turi būti skundžiamas ir nagrinėjamas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka NŽT vadovui, patvirtina tiek Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-36-880/2017, tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-232/2018. Teigia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka galima pasinaudoti tik tais atvejais, kai nėra priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad nuo tokio sprendimo priėmimo momento visi susiję ginčai nagrinėjami teisme. Nagrinėjamu atveju NŽT vadovo arba jo įgalioto NŽT skyriaus vadovo sprendimas parduoti ar išnuomoti žemės sklypą GNSB (duomenys neskelbtini) nebuvo priimtas.

1.2. Pabrėžia, kad atsisakymas parduoti valstybinės žemės sklypą ar jį išnuomoti nėra ir negali būti prilyginamas sprendimui parduoti ar išnuomoti žemės sklypą. Be to, Įsakymu NŽT skyriaus vadovas nenuspendė neparduoti ar neišnuomoti valstybinės žemės, o nuspendė nepradėti kitos paskirties valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos procedūros.

1.3. Nesutinka su atsakovo Rašte pateiktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 19 ir 39 punktų aiškinimu. Taisyklių 19 punktas kalba apie tą atvejį, kai jau yra parengtas ir suderintas su pirkėju valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, o Taisyklių 39 punktas, kai jau yra parengtas ir su nuomininku suderintas valstybinės žemės nuomos sutarties projektas. Ginčo atveju, nei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, nei valstybinės žemės nuomos sutarties projektas nebuvo nei parengti, nei suderinti su GNSB (duomenys neskelbtini), todėl Taisyklių 19 ar 39 punktai negali būti taikomi. Kita vertus, Taisyklių 19 ir 39 punktai kalba apie sprendimų apskundimą Lietuvos Respublikos administraciniu bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, kuri numato tiek teisminį ginčų nagrinėjimą (ABTĮ 29 straipsnis). tiek ikiteismini privalomą ir neprivaloma ginčų nagrinėjimą (ABTĮ 26 straipsnis). Nesant priimto sprendimo dėl žemės pardavimo/ išnuomojimo, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, ABTĮ 29 straipsniu bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklėmis, Įsakymas NŽT direktoriui laikantis jo apskundimo termino (20 darbo dienų nuo Įsakymo priėmimo) buvo apskųstas pagrįstai.

1.4. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-5445-1063/2018 nustatė, kad skundas administraciniam teismui dėl Įsakymo neteismingas. Todėl tokį pareiškėjos klaidinimą vertina kaip akivaizdžiai neteisėtą ir prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams bei 8 straipsnyje įtirtintiems reikalavimams, keliamiems individualaus administracinio akto priėmimui.

2. Atsakovė NŽT su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.

Atsiliepimas

2.1. Atsiliepime į skundą (b. l. 83–96) paaiškina, kad asmenys, ketinantys ir turintys teisę nuomoti arba pirkti valstybinę žemę, iki žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sandorio privalo atlikti visą eilę žemės sklypo suformavimo procedūrų ir tik įregistravus žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir turint žemės sklypo planą gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl minėtos sutarties sudarymo. Valstybinės žemės patikėtiniui dar kartą (2018 m. spalio 15 d.) įsitikinus, kad konkreti sąlyga (t. y. faktinis statinių buvimas), būtina valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, neegzistuoja, buvo priimti individualūs administraciniai aktai, sukeliantys pareiškėjai teisines pasekmes: 1) NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 44VĮ-899-(14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos procedūrą (toliau – Įsakymas Nr. 44VĮ-899-(l4.44.2.)), kuriuo priimtas sprendimas nepradėti kitos paskirties valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos procedūros; 2) NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 44VĮ-898-(14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo procedūrą“, (toliau – Įsakymas Nr. 44VĮ-898-(l4.44.2.)) kuriuo priimtas sprendimas nepradėti kitos paskirties valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros.

2.2. Pabrėžia, kad tik išspendus kilusį ginčą tarp ieškovo NŽT ir atsakovo GNSB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-101179-522/2019, kurioje teisinę reikšmę turinti aplinkybė – statinio buvimas žemės sklype ar šio statinio visiškas išnykimas, bus galima įvertinti, ar NŽT pagrįstai nustatė ginčo pastato visišką išnykimą ir pagrįstai pareikalavo atlaisvinti valstybinę žemę ir pastato išregistravimą iš viešojo registro. Be to, Raštu nepažeidžiamos pareiškėjos teisės, nes pareiškėja įgyvendino savo teisių gynimą pateikdama priešieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuriuo be kita ko, prašo teismo ne tik įpareigoti sudaryti nuomos arba pirkimo-pardavimo sutartis dėl ginčo valstybinės žemės, bet ir panaikinti Įsakymą Nr. 44VĮ-899-(14.44.2.) ir tam pačiam teismui pateikė prašymą patikslinti priešieškinio dalyką, kuriuo prašo teismo panaikinti ir Įsakymą Nr. 44 VĮ-898-(14.44.2.).

2.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-5445-1063/2018 pareiškėja prašė ne tik panaikinti skundžiamą įsakymą dėl jo neteisėtumo ir nepagrįstumo, bet ir įpareigoti NŽT parduoti arba išnuomoti be aukciono ginčo žemes sklypą GNSB (duomenys neskelbtini), t. y. administraciniam teismui pateikė civilinio pobūdžio reikalavimą, kuris turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22, 25 straipsniai), todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti GNSB (duomenys neskelbtini) skundą, nes civilinio pobūdžio teisiniai ginčai yra nagrinėjami ne administraciniame, bet bendrosios kompetencijos teisme.

Atsiliepimas

2.4. Pažymi, kad pareiškėja, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų pažeidimu bei 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų keliamų individualaus administracinio akto priėmimui, pažeidimu nenurodo, kuri minėtų straipsnių dalis ar punktas yra pažeista ir kaip pasireiškia pažeidimas.

2.5. Mano, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus, tiek civilinėje byloje Nr. e2-101179-522/2019 surinktų įrodymų visuma, tiek ir NŽT Širvintų skyriaus raštai suteikė pareiškėjai pakankamai informacijos apie tai, kokiais nustatytais faktais grindžiami Įsakymas Nr. 44VĮ-899-(14.44.2.) ir Įsakymas Nr. 44VĮ-898-(14.44.2.), kokią įtaką jie turės pareiškėjos teisėms ir pareigoms, kokia jų apskundimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 1SS-2383-(7.5.), kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 22 d. skundo dėl NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 44VĮ-899-(14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos procedūrą“, išaiškinant jai, jog tokio pobūdžio ginčai dėl galutinių sprendimų valstybinės žemės nuomos procese skundžiami tiesiogiai teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Taigi, teismo vertinimu, šis ginčas yra civilinio pobūdžio ginčas tarp ieškovo (Nacionalinės žemės tarnybos) ir atsakovo (GNSB (duomenys neskelbtini)), kuris kilo 2016 m. dėl valstybinės žemės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo (atlaisvinimo nuo buvusių pamatų liekanų) bei dėl šiuo adresu atsakovui nuosavybės teise priklausančio ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-2544-0204, būklės ir likimo, taip pat dėl atsakovo (GNSB (duomenys neskelbtini)) teisės įgyvendinimo išimtine lengvatine tvarka (be aukciono) sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

5. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-5445-1063/2018 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną administracinių bylų kompetencijai. Pareiškėja teismo prašė ne tik panaikinti skundžiamą įsakymą dėl jo neteisėtumo ir nepagrįstumo, bet ir įpareigoti NŽT parduoti arba išnuomoti be aukciono ginčo žemes sklypą GNSB (duomenys neskelbtini), t. y. administraciniam teismui pateikė civilinio pobūdžio reikalavimą, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti GNSB (duomenys neskelbtini) skundą, nes civilinio pobūdžio teisiniai ginčai yra nagrinėjami ne administraciniame, bet bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėja pasinaudojo savo teise apskųsti ginčijamą įsakymą, pareikšdama priešieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-101179-522/2019.

6. Taigi, teismui svarbu nustatyti, ar NŽT pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, ar ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjai išaiškinta teisė dėl valstybinės žemės pardavimo arba nuomos, yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

8. Iš pareiškėjos skundo bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja nesutiko su NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 44VĮ-899-(14.44.2), kuriuo nuspręsta nepradėti kitos paskirties žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos procedūros, nes Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato – gyvenamojo namo valstybinėje žemėje nėra.

9. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis).

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013 pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškintina tokiu būdu, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl kitų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų, žemėtvarkos projektų rengėjų, matininkų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų), dalyvaujančių žemės reformos procese, atliktų paruošiamųjų, pagalbinių, tarpinių veiksmų bei priimtų sprendimų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties), išskyrus sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis. Tokiu būdu, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek teritoriniams padaliniams išnagrinėjus anksčiau minėtus skundus ar vengiant tai atlikti, tiek priėmus savarankiškus sprendimus, atlikus veiksmus ar vengiant juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai. Teismas atkreipė dėmesį, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka galima pasinaudoti tik tais atvejais, kai nėra priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad nuo tokio sprendimo priėmimo momento visi susiję ginčai nagrinėjami teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1120-492/2016).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NŽT Širvintų skyriaus vedėjas 2018 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 44VĮ-899-(14.44.2) priėmė galutinį sprendimą nepradėti kitos paskirties žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos procedūros, nes Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato – gyvenamojo namo valstybinėje žemėje nėra, t. y. atsisakyta sudaryti pareiškėjos pageidaujamo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, todėl teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad šis sprendimas yra skundžiamas tiesiogiai teismui.

12. Byloje taip pat nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjamas civilinio pobūdžio ginčas tarp ieškovės NŽT ir atsakovės GNSB (duomenys neskelbtini), kuris kilo 2016 m. dėl valstybinės žemės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo (atlaisvinimo nuo buvusių pamatų liekanų) bei dėl šiuo adresu atsakovui nuosavybės teise priklausančio ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato – gyvenamojo namo būklės ir likimo, taip pat dėl GNSB (duomenys neskelbtini) teisės įgyvendinimo išimtine lengvatine tvarka (be aukciono) sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (Širvintų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. eI-36-880/2017).

13. Be to, Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės NŽT apeliacinį skundą konstatavo, kad tik išspendus kilusį ginčą tarp ieškovo NŽT ir atsakovo GNSB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-101179-522/2019, kurioje teisinę reikšmę turinti aplinkybė – statinio buvimas žemės sklype ar šio statinio visiškas išnykimas, bus galima įvertinti, ar NŽT pagrįstai nustatė ginčo pastato visišką išnykimą ir pagrįstai pareikalavo atlaisvinti valstybinę žemę ir pastato išregistravimą iš viešojo registro (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. E2A-875-232/2018).

14. Taigi, teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu (Raštu) nėra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, nes pareiškėja įgyvendino savo teisių gynimą pateikdama priešieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuriuo be kita ko, prašo teismo ne tik įpareigoti sudaryti nuomos arba pirkimo-pardavimo sutartis dėl ginčo valstybinės žemės, bet ir panaikinti Įsakymą Nr. 44VĮ-899-(14.44.2.) ir tam pačiam teismui pateikė prašymą patikslinti priešieškinio dalyką, kuriuo prašo teismo panaikinti ir Įsakymą Nr. 44 VĮ-898-(14.44.2.).

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016) yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Įvertinęs ginčijamo sprendimo (Rašto) turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

16. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad NŽT iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 12 d. prašymą dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais.

17. Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjos reikalavimo įpareigoti NŽT direktorių išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 12 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymo „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos procedūrą“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

18. Teismui atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

19. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; administracinė byla Nr. A-3555-261/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos gyvenamojo namo statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos gyvenamojo namo statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas