Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-584-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00118-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.6 (S)

2017 m. kovo 30 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1021-479/2016 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams Palangos kredito unijai ir antstolei B. T. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu atmetė ieškovo A. M. ieškinį atsakovams Palangos kredito unijai ir antstolei B. T. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu.2017 m. sausio 4 d. teisme buvo gautas ieškovo A. M. apeliacinis skundas, kuriuo ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Klaipėdos apygardos teismas, nustatęs, kad ieškovo teikiamas apeliacinis skundas nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu, o ginčijama suma yra 107 739 Eur, 2017 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. sausio 19 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - sumokėti 1 677 Eur žyminį mokestį ir pateikti Klaipėdos apygardos teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, bei išaiškino, kad, nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas jį pateikusiam asmeniui

Ieškovas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį ir atleisti nuo skundžiamoje nutartyje nurodyto žyminio mokesčio mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Ieškovas nurodo, kad, priimdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, atsižvelgdamas į sunkią jo turtinę padėtį, atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Apeliacinio skundo pateikimo dieną ieškovo turtinė nėra nė kiek pagerėjusi, priešingai, šiai dienai ieškovo materialinė padėtis dar labiau pasunkėjo, kadangi šiuo metu ieškovas yra bedarbis, jokių nedarbingumo išmokų ir kitų pajamų negauna, be to, turi daug skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o prieš kurį laiką atliktos 2 chirurginės operacijos, dar labiau apsunkino ieškovo darbingumo galimybes. Nurodytas aplinkybes, ieškovo teigimu, patvirtina su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie ieškovui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus ir pranešimus dėl pašalpos skyrimo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nebus sprendžiamas klausimas dėl galimybės ieškovą atleisti nuo už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos ar mokėtinos žyminio mokesčio sumos atidėjimo, nes toks prašymas nebuvo pateiktas pirmos instancijos teismui ir nebuvo nagrinėjamas, ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas siekia pagrįsti sunkią savo turtinę padėtį, kaip nesusiję su nagrinėjimo dalyku, neprijungtini prie bylos.

Dėl žyminio mokesčio

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, tačiau nepateikė nei įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, nei suformulavo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ar atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovo apeliaciniu skundu ginčijama suma sudaro 107 739 Eur, todėl, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, už apeliacinį skundą, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 1 677 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 7 d.). Ieškovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad apeliacinis skundas yra apmokėtas žyminiu mokesčiu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi ieškovui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu, todėl proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba jį atidėti (CPK 84 str.), tačiau šiomis procesinėmis teisėmis ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą nepasinaudojo. Vien tas faktas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 2 186 Eur žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo byloje, negali reikšti, kad automatiškai ieškovas yra atleidžiamas ir nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, visada yra vertinama aktuali asmens turtinė padėtis, kuri yra susiklosčiusi sprendžiamo klausimo metu, o prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, tiek prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio pagrįstumą pareiga įrodyti tenka to prašančiam asmeniui (CPK 12, 178 str.).

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, apeliantui nustatytinas naujas terminas sumokėti 1 677 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus pirmos instancijos teismui (CPK 7 str., 115 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovui A. M. nustatyti terminą iki 2017 m. balandžio 21 d. sumokėti 1 677 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį bei Klaipėdos apygardos teismui pateikti tai patvirtinančius dokumentus, priešingu atveju, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.