Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės – šeši mėnesiai ir 118 MGL (5 900 Eur) bauda ir S. S. paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 118 MGL (5 900 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirta galutinė vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 118 MGL (5 900 Eur) bauda. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. liepos 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. S. bausmę, tinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimas padarytas, siekiant gauti turtinės naudos. Nors S. S. yra jauno amžiaus, praeityje jau yra tris kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, du kartus – už analogiškas nusikalstamas veikas, šis nusikaltimas padarytas neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (t. 4, b. l. 47–50). Per penkerius metus iki nusikaltimo padarymo nuteistasis administracine tvarka buvo baustas daugiau nei dvidešimt kartų, po nusikaltimo padarymo administracine tvarka baustas dar tris kartus (t. 4, b. l. 5–25). S. S. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. dirbo ūkio plėtros vadybininku (t. 4, b. l. 166), nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. atliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, paskirtą nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį (t. 5, b. l. 24–25), šiuo metu vėl dirba ūkininko A. V. ūkyje (t. 5, b. l. 26), nuo 2022 m. balandžio 27 d. yra įsteigęs mažąją bendriją (t. 5, b. l. 27). Darbdavio ir gyvenamosios vietos seniūnės charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 23, t. 4, b. l. 165, 166), Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos charakteristikoje nurodyta, kad bausmę atliko tinkamai (t. 5, b. l. 24–25), nuo 2022 m. sausio 18 d. yra vedęs (t. 5, b. l. 29). Kaip matyti iš nuteistojo gynėjo teismo posėdžio metu pateiktų medicinos dokumentų, S. S. sutuoktinė ir motina turi sveikatos problemų (t. 5, b. l. 30, 31). Byloje nustatyta viena S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistasis yra sumokėjęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 118 MGL (5 900 Eur) baudą (t. 4, b. l. 167).

7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną nuteistojo S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis ne tik prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bet ir padėjo išaiškinti šią veiką, o tai, apelianto vertinimu, yra dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, S. S. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytos cigaretės su juo nėra susijusios, jis nežino, iš kur jos atsirado miške, jų iš Vilniaus nevežė ir miške neišmetė (t. 4, b. l. 96–97, 103–104). Tik baigiant ikiteisminį tyrimą, kai jau buvo surinkti visi jo kaltę pagrindžiantys duomenys, nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau parodymų vis tiek nedavė, nurodė juos duosiantis teisme (t. 4, b. l. 117). Taigi, S. S. prisipažinimas ir nusikalstamos veikos aplinkybių atskleidimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas ne jo noro padėti išaiškinti nusikalstamą veiką, kadangi nusikalstama veika jau buvo išaiškinta, o siekio sušvelninti savo teisinę padėtį, nagrinėjant bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.

9. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią apibūdina tam tikrų sąlygų visuma: visų pirma, būtinas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, antra, reikalinga dar viena iš alternatyvių sąlygų – kaltininkas turi nuoširdžiai gailėtis arba padėti išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, prisipažinęs padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, ne tik nuoširdžiai gailisi, bet ir padeda išaiškinti šią veiką. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti neturi reikšmės, ar yra nustatoma viena ar kelios iš alternatyvių sąlygų. Tiek vienu, tiek kitu atveju tai laikoma viena baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindinė sąlyga (kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką) gali būti siejama tiek su viena iš alternatyvių sąlygų, tiek su šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020). Taigi, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą poziciją, net jei S. S. ir būtų padėjęs išaiškinti nusikalstamą veiką, tai būtų laikoma ta pačia baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

10. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas mažesnis nei galimas skirti šios bausmės vidurkis, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo S. S. asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežta, todėl nuteistajam skirti kitos rūšies bausmę – baudą arba mažinti paskirtos bausmės dydį nėra jokio pagrindo. Asmuo praeityje yra ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, šį kartą sunkus nusikaltimas padarytas esant neišnykusiam teistumui, sistemingai daro administracinius nusižengimus, kas reiškia, kad neteisėtas elgesys nėra atsitiktinis, o anksčiau S. S. skirtos bausmės – laisvės apribojimas, bauda, taikytas dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo. Teigiamai vertinama tai, kad apeliantas vedė, dirba, išreiškia rūpestį sergančiais artimaisiais, vis dėlto kol kas nėra galimybės spręsti apie šių pokyčių ilgalaikiškumą ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę.

11. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas apeliacinio skundo ribose dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. Paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą bei BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.