- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-499-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19679-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Delintra“
- Ieškovas
- AAS „BTA“
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Delintra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba, veikiančio per filialą Lietuvoje UAB „BTA draudimas“, ieškinį atsakovui UAB „Delintra“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 36 180,69 Lt sumokėtas draudimo išmokas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo apdrausti atsakovui UAB „Delintra“ nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių Scania R420, v.n. (duomenys neskelbtini), Scania R480, v.n. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz 1844, v.n. (duomenys neskelbtini), Scania R420, v.n. (duomenys neskelbtini), Scania R420, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojai Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minėtos transporto priemonės 2008 m rugsėjo 29 d., 2009 m. sausio 13 d., tų pačių metų gegužės 22 d., liepos 14 d. ir rugsėjo 29 d. pateko į eismo įvykius, kurių kaltininkais buvo pripažinti atsakovo transporto priemonių valdytojai. Už autoįvykių metu padarytą žalą, ieškovas, kaip atsakovo draudikas, viso išmokėjo 36 180,69 Lt draudimo išmokų. Ieškovas nurodo, kad atsakovo draudimo įmokos buvo sumokėtos praleidus terminus, jau po eismo įvykių, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų dėl padarytos žalos ieškovo išmokėtas sumas. Dėl išmokų grąžinimo atsakovui buvo teikiamos pretenzijos, tačiau jos nebuvo patenkintos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir iš atsakovo UAB „Delintra“ priteisė 36 180,69 Lt draudimo išmokų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 36 180,69 Lt sumą nuo ieškinio pareiškimo 2010 m. gruodžio 30 d. ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 085 Lt žyminio mokesčio ieškovo Latvijos Respublikoje Įmonių registre registruotai AAS „BTA“, apdrošinašanas akciju sabiedriba, naudai. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. nurodoma: jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Teismas konstatavo, kad 2008-2009 metais ECA paprastąsias draudimo sutartis, atsakovas sudarė su draudiku UAB „BTA Draudimas“ per draudimo tarpininką – Drauvelita UADBB ir tai yra nurodyta draudimo sutartyse. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo teiginius, kad draudimo santykius jis turėjęs tik su tarpininku – bendrove Drauvelita. Su atsakovu sudarytų draudimo sutarčių 10 punkte kalbama apie draudiko teisę reikalauti, kad draudėjas sumažintų iki 50 procentų dėl draudžiamojo įvykio padarytos išmokėtos išmokos, jeigu sutarties galiojimo metu padidėjus draudimo rizikai, draudėjas apie tai neinformavo draudiko arba sutarties sudarymo metu, nuslėpė svarbią informaciją. Šioje byloje atsakovui ieškinys reiškiamas kitu teisiniu pagrindu – dėl atsakovo pavėluoto mokėjimo draudimo įmokų. Teismas sprendė, kad remtis draudimo sutarčių 10 p. nuostata dėl įmokos sumažinimo, atsakovas negali. Draudikas „BTA Draudimas“ buvo prijungtas ir nuo 2010 m. gruodžio 31 d. jo teises ir pareigas perėmė Latvijos Respublikoje registruota ASS „BTA“, apdrošinašanas akciju sabiedriba, tad ši draudimo bendrovė yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Teismas motyvavo, kad iš teismui pateiktų polisų išklotinių seka, jog atsakovas draudiko tarpininkui – bendrovei Drauvelita pavėlavo įmokėti 16 įmokų, iš jų 9 mokėjimai buvo pavėluoti daugiau nei 45 dienas. Likusios 7 įmokos buvo įmokėtos pavėlavus nuo 10 iki 45 dienų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl įmokų mokėjimų pavėlavimo iki 45 dienų su draudiko tarpininku buvo susitarta (CPK 178 str.). Dauguma mokėjimų buvo pavėluota mokėti net daugiau nei 45 dienas, taigi ieškovas turi teisę išmokas susigrąžinti, kaip tai numato minėto įstatymo 11 str. 7 d. nuostatos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Delintra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas yra išmokėjęs draudimo išmokas žalą patyrusiems/reikalavimo teisę į žalos atlyginimą turintiems asmenims ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo (apgadinto turto vertinimo ataskaitų, apgadinto turto atkūrimą patvirtinančių dokumentų ir kt.), kurie įrodytų, kad dėl ieškinyje nurodytų eismo įvykių tretiesiems asmenims būtų padaryta ieškinyje nurodyto dydžio žala. Byloje nesant nei vieno įrodymo iš kurio turinio galima būtų pagrįstai nustatyti ieškinyje nurodytų eismo įvykių metu padarytos žalos dydį, mokėtinos draudimo išmokos dydį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmokų 36 180,69 Lt sumai ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris įrodytų, kad ieškovas išmokėdamas ieškinyje nurodytas draudimo išmokas, būtų atlyginęs atsakovo padarytus nuostolius nukentėjusiems ar kitiems reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turintiems asmenims. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad atsakovas vėlavo sumokėti eilines draudimo įmokas. Ieškovas nei su ieškiniu, nei su dubliku nepateikė įrodymų (sąskaitų išrašų, mokėjimo nurodymų ir kt.) iš kurių turinio galima būtų objektyviai nustatyti, kada ir kokio dydžio draudimo įmokas atsakovas yra sumokėjęs ieškovui, kiek ir kokio dydžio draudimo įmokas atsakovas vėlavo sumokėti ieškovui. Ieškovas tik pradėjus bylą nagrinėti iš esmės į bylą pateikė paties ieškovo parengtus įmonės vidaus dokumentus pavadintus „poliso išklotinėmis“. Šiais įrodymais ieškovas įrodinėjo atsakovo vėlavimą sumokėti eilines draudimo įmokas. Iš ieškovo į bylą pateiktų paties ieškovo vidaus dokumentų „polisų išklotinių“ negalima nustatyti, kada ir kokio dydžio draudimo įmokas atsakovas sumokėjo ieškovui. Visos atsakovo mokėtos draudimo įmokos buvo mokamos ieškovo atstovui UADBB „Drauvelita“. Atsakovo draudimo įmokos sumokėjimas UADBB „Drauvelita“, laikomas tinkamu iš draudimo sutarčių kylančių prievolių įvykdymu ieškovui. UADBB „Drauvelita“ gautas sumas pagal tarpininkavimo sutartį pervesdavo ieškovui. „Polisų išklotinėse“, skiltyje „mokėjimo būdas“ nurodomi draudimo įmokų mokėjimo būdai – „Brokerio skola“, „Grynais/pavedimu (Draudiko atstovas)“. Visiškai neaišku ar „Polisų išklotinėse“ nurodoma įmokų gavimo data - kuomet atsakovas draudimo įmokas sumokėjo ieškovo atstovui UADBB „Drauvelita“ ar kuomet ieškovas atsakovo sumokėtas draudimo įmokas gavo iš ieškovo atstovo UADBB „Drauvelita“. Atsižvelgiant į tai, teismas pagal ieškovo į teismą pateiktus įmonės vidaus dokumentus „polisų išklotines“ negalėjo objektyviai nustatyti bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia teismui ieškovo atstovo UADBB „Drauvelita“ išrašytas sąskaitas eilinių draudimo įmokų mokėjimams ir mokėjimo nurodymus iš kurių turinio matyti, kada ir kokio dydžio draudimo įmokas yra sumokėjęs atsakovas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius, neatskleidė ir nevertino tarp šalių susiklosčiusios bendradarbiavimo praktikos. Pagal pavedimo sutartį UADBB „Drauvelita“ veikė ieškovo vardu, turėjo teisę sudaryti draudimo sutartis, priimti draudimo įmokas, kontroliuoti draudimo įmokų sumokėjimą, reikšti pretenzijas dėl vėlavimo mokėti draudimo įmokas. Atsakovas visas draudimo įmokas mokėjo ieškovą atstovaujamai UADBB „Drauvelita“, kuri gavusi draudimo įmokas pagal tarpininkavimo sutartį vieną kartą per mėnesį, vienu mokėjimo pavedimu pervesdavo ieškovui visas iš draudėjų gautas draudimo įmokas. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas tiksliam draudimo įmokos įmokėjimo terminui, nesuteikė esminės reikšmės. Tarp ieškovo, ieškovo atstovo - draudimo brokerio UADBB „Drauvelita“ bei atsakovo nuo pat šalių bendradarbiavimo pradžios (2007 m.) susiklosčiusi ir po 2008-09-29, 2009-01-13, 2009-05-22, 2009-07-14, 2009-09-29 įvykusių draudiminių įvykių tebesitęsianti bendradarbiavimo praktika, kuomet atsakovas UADBB „Drauvelita“ išrašytas sąskaitas apmokėdavo praėjus kuriam laikui po jų gavimo vienu mokėjimo pavedimu, o ieškovas jas priimdavo ir nereiškė atsakovui jokių pretenzijų bei pastabų, šalims buvo tinkama ir priimtina. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime netinkamai taikė ir aiškino Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Pagal cituojamos teisės normos prasmę yra akivaizdu, kad itin neigiami padariniai draudėjui gali atsirasti ne dėl bet kokio sutarties sąlygų pažeidimo, o tik dėl tokio pažeidimo, kuris pagal Civilinio kodekso 6.217 str. kriterijus gali būti laikomas esminiu pažeidimu. Vėlavimas sumokėti eilinę įmokos dalį, kuomet dalis bendros draudimo įmokos draudiko jau buvo gauta, negali būti laikomas esminiu draudimo sutarties pažeidimu, nes už teikiamą draudimo apsaugą draudikas dalį draudimo įmokos jau buvo gavęs. Nesant esminio draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, kuomet buvo pavėluotai sumokėta tik įmokos dalis, draudikui nesuteikiama teisė reikalauti draudimo apsaugos panaikinimo, tačiau suteikiama teisė į Privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 5 d. numatytus delspinigius (Jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip). Šiuo konkrečiu atveju atsakovas su ieškovu sudarė draudimo sutartis ir kiekviena sutartimi susitarė dėl draudimo apsaugos vienų metų terminui. Už draudimo apsaugą pagal kiekvieną draudimo sutartį atsakovas turėjo sumokėti bendrą kiekvienoje draudimo sutartyje numatytą draudimo įmoką. Ieškovas savo valia sutiko bendras sutartyse nustatytas draudimo įmokas priimti dalimis, sutartyse numatytais terminais. Įmokos buvo mokamos dalimis tik kiek pavėluotai, visos įmokos ieškovo buvo priimamos. Po dalies eilinių draudimo įmokų sumokėjimo, pažeidus vienos iš eilinių įmokų mokėjimo terminą, atsitikus įvykiui, toks tik eilinės įmokos sumokėjimo termino praleidimas negali būti laikomas esminiu pažeidimu, nes dalis eilinių įmokų jau buvo sumokėtos, o likusi dalis buvo sumokėta praleidus terminą, tačiau draudiko priimta. Tai reiškia, kad ieškovas pagal su atsakovu sudarytas visas draudimo sutartis gavo visas bendras draudimo įmokų sumas už vienerių metų draudimo apsaugą. Jei nesant esminio sutarties pažeidimo draudikui būtų leista susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tai reikštų, kad atsakovas, susimokėjęs už vienerių metų draudimo apsaugą, realiai tos apsaugos neturėjo. Tokia situacija būtų nesąžininga ir neteisinga, bei nepagrįstai praturtintų ieškovą atsakovo sumokėtų bendrų draudimo įmokų suma, už paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos. Teismas priėmęs sprendimą neįvertino, kad ieškovas yra priėmęs atsakovo pavėluotai įvykdytas prievoles, kaip tinkamą iš sutarčių kylančių prievolių įvykdymą, dėl to ieškovas neteko teisės reikšti reikalavimų susijusių su šių prievolių netinkamu vykdymu, dėl to teismas sprendime netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias praleisto termino pasekmes. Teismo sprendimas, kuomet teismas ieškovui, gavusiam ir priėmusiam visas draudimo įmokas priteisė visas išmokėtas draudimo išmokas yra nesąžiningas, prieštaraujantis bendriesiems teisės principams. Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose, o tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Ieškovas AAS „BTA“, apdrošinašanas akciju sabiedriba, veikiantis per filialą Lietuvoje UAB „BTA draudimas“, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujų įrodymų ( b. l. 194- 296), teigdamas, kad ieškovas pateikė „polisų išklotines“ tik bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti papildomų įrodymų, susijusių su šiomis ieškovo įrodinėjamomis aplinkybėmis. Nurodė, kad tik iš naujų įrodymų galima nustatyti, kada ir kokio dydžio draudimo įmokas atsakovas sumokėjo ieškovui. Šis prašymas tenkintinas, padarius išvadą, kad ieškovas nesavalaikiai pateikė byloje įrodymus apie atliktus mokėjimus pagal atsakovo sudarytus draudimo polisus, jis pateikė šiuos įrodymus tik teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas byloje, pateikė byloje nekonkretų ieškinį, kuriame nurodęs, jog atsakovas praleido draudimo įmokos sumokėjimo terminus, nenurodė, kada ir kokius įmokų mokėjimo terminus atsakovas praleido, todėl atsakovo teikiami nauji įrodymai priimami apeliacinės instancijos teismo.
Nustatyta, kad atsakovas draudimo įmokas pagal ECA paprastąsias draudimo sutartis ( b. l. 19-20, 22-23,25-56, 28-29) mokėjo ne draudikui, o draudiko atstovui UAB „ Drauvelita“. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pavėlavo nustatytu laiku įmokėti draudimo įmokas UAB „Drauvelita“, atmesdamas atsakovo pateiktą susitarimo dėl mokėjimo termino pakeitimo su UAB „Drauvelita“ įrodymą - 2007-01-20 prašymą dėl atsiskaitymų už draudimo įmokas pakoregavimo ( b.l.78), kuriuo atsakovas prašė įteisinti 45 dienų atsiskaitymo terminą už teikiamą draudimo apsaugą pagal sudarytas su draudiko atstovu sutartis. Teismas nevertino atsakovo atsiliepime ir triplike išdėstytų argumentų dėl to, kad ieškovo atstovas UAB „Drauvelita“, kuriam ieškovas buvo pavedęs sutarčių sudarymą ir įmokų surinkimą iš draudėjų, nereiškė pretenzijų atsakovui dėl pavėluotų draudimo įmokų mokėjimo, argumentų dėl to, kad abipusiu susitarimu tarp atsakovo ir draudėjo buvo prailgintas atsiskaitymų terminas iki 45 dienų. Įvertinus šias aplinkybes, iš atsakovo pateikto 2007-01-20 prašymo ieškovo atstovui, pagal faktinę padėtį dėl įmokų mokėjimo ne savalaikiškumo ir tokių įmokų priėmimo, pagal atsakovo atstovo paaiškinimą dėl žodinio susitarimo buvimo su UAB „Drauvelita“ vėliau mokėti įmokas ir dėl to, kad ieškovas nepasirūpino įrodymo, paneigiančio tokį atsakovo paaiškinimą, pateikimu į bylą, darytina išvada, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje. Iš byloje pateiktų ieškovo „ polisų išklotinių“ ( b.l.168-171) matyti, jog laikotarpyje nuo 2008-07-31 iki 2010-07-01 atsakovas nuolat įmokas mokėdavo vėliau, nei nurodyta draudimo sutartyse esančiuose mokėjimo grafikuose. Ieškovas turėjo galimybę nesuteikti draudimo apsaugos atsakovo automobiliams, jei nebus sumokėta pirmoji draudimo įmoka, tačiau , kaip matyti iš poliso išklotinių ( b.l.9-14), nei vienu atveju įmoka nebuvo sumokėta iki draudimo termino pradžios, o ieškovo atstovas, pasirašęs draudimo sutartis, nereikalavo iš atsakovo net pirmojo mokėjimo pagal grafiką įvykdymo laiku. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo atstovas toleravo tokią atsiskaitymų pagal sutartis praktiką, kai draudimo įmokos mokamos ne laiku, nereikalavo savalaikio jų mokėjimo, todėl atsakovui negali kilti atsakomybė už pažeidimą, kurio iš esmės nelaikė pažeidimu pats draudiko atstovas. Draudikas sutartimi dėl tarpininkavimo sudarant draudimo sutartis ( b. l. 194-200) įsipareigojo sudaryti draudimo sutartis draudiko vardu ir sąskaita, todėl tarpininko veiksmai, priimant įmokas iš draudėjo, sukelia pasekmes ir draudikui, kadangi tarpininkas veikia draudiko jam suteiktų įgalinimų ribose.
LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 5 punkte numatyta: „ Jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip“. Pripažintina, kad nepasinaudojimas viena teise, kuri drausmintų ne laiku mokantį draudimo įmokas draudėją, o siekimas naudotis kita teise – reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, klaidina draudėją, be to, nereikalavimas sudarant sutartį įmokėti bent jau pradinę įmoką, skatina draudėją nesirūpinti tiksliu, pagal numatytą grafiką draudimo įmokų mokėjimu. Pripažintina, kad nereiklus ir nenuoseklus draudiko elgesys sudarė prielaidą draudėjui nesilaikyti sutartyse numatyto grafiko įmokoms mokėti. Draudikas, sutikęs su draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymais, praranda teisę reikalauti LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu žalos atlyginimo iš draudėjo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo – Vilniaus apygardos teismo formuojamą praktiką, taikant šią teisės normą, todėl priėmė sprendimą, neatitinkantį suformuotos teisminės praktikos analogiškose bylose. Ieškovas, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovo skunde nurodytos kaip analogiškos teisminės praktikos bylos nėra tokiomis, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės, tačiau nepagrindė, kuo tos aplinkybės skiriasi. Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A-792-275/2010, Nr. 2A-160-345/2010 nutartyse esančios išvados, jog draudiko pretenzijų nereiškimas draudėjui dėl mokėjimo terminų praleidimo, draudimo sutarties nenutraukimas, pavėluotų draudimo įmokų priėmimas yra reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant, ar draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo dėl padarytos žalos sumokėtų sumų grąžinimo. Nutartyse akcentuojama, kad nenutraukimas draudimo sutarties dėl draudėjo terminų praleidimo mokėti įmokas, yra šio pažeidimo vertinimu kaip ne esminio. Ieškovo atsiliepime nurodytos nutarties – Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-281/71/2009 priimtos nutarties negalima laikyti kaip taikytino precedento dėl to, kad vėliau priimtose tos pačios instancijos teismų nutartyse buvo suformuota kitokia LR Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 punkto taikymo ir aiškinimo praktika.
Reikalavimams, kylantiems iš draudimo sutarties reikšti, yra nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas ( CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl sumos, išmokėtos 2009-11-09, praleido šį terminą, nes pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui 2010-11-15, tačiau atsakovui neprašant taikyti ieškinio senaties, ji netaikytina byloje.
Teismo sprendimas naikintinas CPK 185 straipsnio ir CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas, sumokėdamas žyminį mokestį už apeliacinį skundą turėjo 1086 Lt žyminio mokesčio, nei 4810 Lt atstovavimo išlaidų. Prašymas priteisti ( nenurodyto skunde dydžio) atstovavimo išlaidas tenkintinas dalinai, nes nėra pateiktas išlaidų apskaičiavimas, tuo nesilaikyta CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimo, be to, atstovo pagalba atsakovas naudojosi tik apeliacinio skundo surašymui, todėl atstovavimo išlaidos 2000 Lt sumoje atitiks būtinas darbo ir laiko sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Delintra“ iš ieškovo „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba, įregistruoto Latvijos Respublikos įmonių registre, veikiančio per filialą Lietuvoje UAB „BTA draudimas“, 3086 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.