Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1962 m. gruodžio 27 d. Rietave, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis Raseinių rajono savivaldybės meru, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. privataus kaltinimo tvarka kaltina R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. už tai, kad jis paskleidė neatitinkančią tikrovės, žeminančią ir niekinančią jį informaciją, o būtent :

2010 m. gruodžio 3 d. per VŠĮ „Raseinių krašto televizija“ transliuojamą laidą „Tiesioginis eteris“ R. A. paskelbė teiginius:

„<...> žmonės atėjo su interesais, kadangi buvo ne paslaptis, formuojant koaliciją, buvo pirmas R. Z. posakis: „Vyrai, kad man nieko nereikia, bet aš kaip medinukas, jūs man šilumos ūkį atiduokit. Kadangi aš turiu medžio verslą, man reikia tiekti ten pjuvenas, drožles visas medžio.““;„Na, aš manyčiau, kad galbūt ir prisiminkim tą pačią istoriją apie R. Z., kada jisai kiaulininkystės kompleksui vadovavo. Paskui kitam kompleksui – Š. Abudu jie buvo nugyventi ir, kaip pasakyti, žmonės atsidūrė gatvėje, bet tai čia istorija yra.“Ir čia, manyčiau, kad mūsų koalicijos partneris R. Z. įsivaizduoja, kad Raseinių šilumos ūkis tai yra kaip jo uabas. Ir jisai gali bet kuriomis kainomis tiekt. Bet kokia kaina lupti iš gyventojų.“„Šiandien ne paslaptis, ką ir mūsų laikraštis „Alio, Raseiniai“ rašė, kad ta įmonė „Eglyta“, kuri tiekia. Aš dar neišsiaiškinau iki galo, kas yra akcininkai, bet tai yra ne paslaptis, nes ir koalicijoj ne vieną kartą Z. pasakęs, kad tai yra jo įmonė.“ „O tai, kad Darbo partija kuruoja šitą sritį, ir konkrečiai Z. kuruoja, ir nei vienam neleidžia rūpintis tais visais reikalais – tai yra faktas.“

2010 m. gruodžio 25 d. laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 3 straipsnyje „“Tvarkietis“ R. A.: „Atsakingi politikai niekados nesielgs taip, kad likus iki savivaldos rinkimų dviems mėnesiams, tektų versti merą!..” paskleidė teiginius:

„Pasirodo, Raseinių rajono Darbo partijos skyriaus pirmininkas R. Z. užsiima medžio verslu, turi kelias lentpjūves. Vos tapęs Raseinių rajono savivaldybės nariu jis iš karto pareiškė, kad yra „medinukas“, todėl jam esą turėtų būti atiduoti kuruoti rajono šilumos tinklai. R. Z. ketino tiekti biokurą – medžio versle susikaupusias atliekas, medžio atraižas, drožles, pjuvenas.“;„Rajono šilumos ūkį pradėjus kuruoti „darbiečiui“ R. Z., šilumos kaina vartotojams ėmė pastebimai brangti.“;„Ir tik pastaruoju metu, kai liko vienas biokuro tiekėjas – verslininkas R. Z., gavosi tai, kas gavosi“.

2011 m. sausio 27 d. laikraštyje „Alio, Raseiniai“ Nr. 4 straipsnyje „R. A.: kur aš bebūčiau – esu raseiniškis (interviu su partijos Tvarka ir teisingumas Raseinių skyriaus pirmininku R. A.)“ R. A. paskleidė teiginius:

Visų pirma niekam ne paslaptis, kad kurą miesto katilinėms tiekia R. Z. ir jo žmonos įmonė. <...> galime teigti, kad ta kuro dalis, kurią R. Z. tiekia iš savo lentpjūvės, yra nekokybiška. Todėl papildomai katilines reikia kūrenti mazutu – dėl šios priežasties šilumos kaina ženkliai padidėja. Be to, kita kuro dalis – durpės – tarpininkaujant R. Z. yra perkamos dvigubai pigiau, o parduodamos dvigubai brangiau. Taip yra apiplėšinėjami Raseinių šilumos tinklų paslaugomis besinaudojantys gyventojai.“

Nukentėjusysis R. Z. parodė, kad R. A. viešai – Raseinių televizijos laidoje „Tiesioginis eteris“ ir duodamas interviu laikraščiams „Laisvas laikraštis“ ir „Alio, Raseiniai“ paskleidė žinias, kad jis užsiima medžio verslu, turi kelias lentpjūves, todėl, vos tapęs Raseinių savivaldybės tarybos nariu, pareikalavęs atiduoti jam kuruoti rajono šilumos tinklus. Jis jokio medžio verslo ar lentpjūvių neturi, todėl jokio kuro jis neketino tiekti. Jis neneigia, kad darbo partija, kurios nariu jis yra, kuravo Raseinių šilumos tinklus, tačiau kuravimas reiškia padėjimą įmonei pritraukti investicijas, renovuoti gamybą ir pan. 2010 m. jis dirbo sutuoktinės D. Z. IĮ ,,Rodarta” direktoriumi, tačiau su ,,Eglyta” nieko bendro nei jis, nei jo sutuoktinė neturi, ši įmonė kažkurį laiką tik nuomojosi iš jų patalpas, tačiau jokiais kitokiais ryšiais jis su šia įmone nėra susijęs. Laimėjusi viešą konkursą „Eglyta“ tiekė Raseinių šilumos tinklams kurą, tačiau jis asmeniškai nėra susijęs nei su kuro tiekimu, nei su jo kainomis. Tokiu būdu, R. A. tiesioginio eterio metu ir laikraščiuose „Laisvas laikraštis“, „Alio Raseiniai“ paskleista informacija, kad jis kuruoja UAB „Rasienių šilumos tinklai“, yra UAB „Eglyta“ akcininkas, tiekia biokurą „Raseinių šilumos tinklams“, kurį tiekia nekokybišką ir brangų, todėl Raseiniuose šilumos kainos yra didelės, yra neatitinkanti tikrovės. R. A. savo teiginiuose nurodo, kad dėl jo kaip vienintelio biokuro tiekėjo veiksmų yra apiplėšinėjami gyventojai. Iš šių seimo nario R. A. teiginių Raseinių rajono gyventojai susidarė nuomonę, kad jis elgiasi negarbingai, vykdo nesąžiningą komercinę veiklą, yra kaltas dėl didelių šilumos tiekimo paslaugų kainų. Šie teiginiai pakirto visuomenės pasitikėjimą juo, nuteikė prieš jį žmones. R. A. savo teiginiu, kad „žmonės atėjo be programos, ne darbų daryti, bet pasiėmę tarsi šaukštą kažką tai semti“, pabrėžė, kad jis Raseinių savivaldybės tarybos nariu tapo turėdamas savanaudiškų tikslų, t.y. pasipelnyti. Tiesioginio eterio metu, norėdamas sumenkinti jį rinkėjų akyse, R. A. paminėjo apie jo vadovaujamus ir bankrutavusius kiaulininkystės kompleksus, nors tuo metu, kai jis vadovavo Girkalnio kiaulininkystės kompleksui, šis kompleksas klestėjo, darbuotojai nebuvo atleidinėjami iš darbo, tik po kelerių metų, jam išėjus iš vadovo posto, bankrutavo, o UAB „Švedūnai“ jis aplamai nevadovavęs, buvęs šios įmonės vienas iš akcininkų. Šie R. A. paskleisti duomenys taip pat neatitinka tikrovės. R. A. skleidžiamos žinios per televiziją ir laikraščius yra melagingos, prasimanytos ir žemina jo garbę ir orumą. Tuo metu, kai buvo paskleistos apie jį tikrovės neatitinkančios žinios, jis buvo darbo partijos pirmininkas, tarybos narys, kaimo reikalų komisijos pirmininkas, todėl tikrovės neatitinkančios žinios sumenkino jo autoritetą rinkėjų akyse, pasitikėjimą juo.

Kaltinamasis R. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis, būdamas Seimo nariu, Raseinių televizijos transliuojamos laidos „Tiesioginis eteris“ metu ir laikraščiuose “Alio Raseiniai“ bei „Laisvas laikraštis“ išdėstė savo nuomonę apie Darbo partijos Raseinių skyriaus pirmininką R. Z., kurią jis buvo susidaręs iš laikraštyje „Alio Raseiniai“ pateiktos informacijos, paties R. Z. pasisakymų 50 – ajame Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje, koalicijos posėdyje, oficialios informacijos, pateiktos jam kaip Seimo nariui iš UAB „Raseinių šilumos tinklai“. Prieš 4 metus, formuojant koaliciją iš 4 partijų, vyko koalicijos susirinkimas, kurio metu R. Z. pasakė pirmame kaltinimo teiginyje nurodytus žodžius. R. Z. prašydamas, kad Darbo partijai būtų atiduota kuruoti šilumos tinklai, nurodė, kas ji esąs „medinukas“, turintis medžio verslą. Nurodydamas, jog R. Z. turi lentpjūves jis tik pateikė tokią informaciją, tačiau R. Z. neapšmeižė ir neįžeidė. Jam žinoma, kad R. Z. vadovavo Girkalnio kiaulininkystės kompleksui, po to Švedūnų, bet abu šie kompleksai užsidarė, žmonės neteko darbo, tačiau šiuo teiginiu jis nieko nekaltinąs, tik konstatuojąs faktą. Teiginys, jog ,,R. Z. įsivaizduoja, kad Raseinių šilumos ūkis yra kaip jo uabas”, tai jo kaip viešo asmens nuomonė, kurią jis susidarė iš R. Z. veiksmų. 2010-12-02 laikraštis ,,Alio, Raseiniai” buvo pateikta informacija apie tai, kad Darbo partija kuruoja Raseinių šilumos ūkį, laikraštis atskleidė R. Z. sutuoktinės individualios įmonės sąsajas su UAB „Eglyta“, R. Z. savo kalboje, pasakytoje 50-ajame rajono tarybos posėdyje (internetiniame puslapyje buvo patalpintas šio tarybos posėdžio vaizdo įrašas), pripažino, kad jis tiekia dalį kuro. Ketvirtame kaltinimo punkte jo pasakyti žodžiai paremti, būtent, laikraščio „Alio, Raseiniai“ informacija. Penktajame teiginyje nurodyti žodžiai yra tie patys anksčiau paminėti teiginiai, tik pasakyti vėliau apie verslą, kuris nėra nusikalstamas. Šeštasis teiginys, kad ,,rajono šilumos ūkį pradėjus kuruoti darbiečiui R. Z. šilumos kaina vartotojams ėmė pastebimai brangti” seka iš to, kad tai rašė laikraštis ir nurodyta UAB ,,Raseinių šilumos tinklai” oficialioje jam pateiktoje informacijoje. Jis 2010-10-27 suformulavęs UAB ,,Raseinių šilumos tinklai” 11 klausimų, į kuriuos ši įmonė pateikė atsakymus. Iš oficialios informacijos su diagramomis, sutartimis jis padarė išvadą, kuri nurodyta kaltinimo šeštame punkte. Iš R. Z. tarybos posėdyje oficialaus pareiškimo, kad Raseinių šilumos tinklai moka ,,Eglytai” arba Z., arba Z., kad „didžiausia bėda, jog Z. tiekia dalį kuro”, jis susidarė nuomonę, kad nukentėjusysis yra ,,Eglyta” akcininkas. Septintame teiginyje pasakytas posakis yra jo asmeninė išvada, t.y. kai yra vienas tiekėjas, galima didinti kainas kiek nori. Kad Raseinių šilumos tinklams tiekiamas prastas kuras, ji pats asmeniškai įsitikino, nuvykęs į katilinę – atvežtos kūrenimui medžio drožlės buvo šlapios. Kai kūrenamas prastos kokybės medžio kuras, daugiau reikia mazuto, todėl auga šildymo kaina. Durpininkų pasitarimo metu jam buvo suteikta informacija, kad R. Z. derėjosi dėl durpių kainos, kokia kaina jos buvo parduodamos, jis padarė išvadą, kad tiekėjas durpes perka dvigubai pigiau, o Raseinių šilumos ūkiui parduoda dvigubai brangiau. Opius visuomenei klausimus jis tik iškėlė į viešumą, tačiau tokiais savo veiksmais nusikaltimo nepadarė.

Liudytoja P. V., buvęs Raseinių rajono meras, parodė, kad 2007 m. pavasarį susirinkime, kuriame dalyvavo partijų Tvarka ir teisingumas, Naujoji Sąjunga, Darbo partijos ir Krikščionių demokratų partijos atstovai, buvo formuojama valdančioji koalicija. R. Z. pasakė, kad ,,kaip medinukas” norėtų kuruoti šilumos ūkį. Jis užsiminė, kad yra to verslo atstovas ir norėtų šią ūkio sritį prižiūrėti.

Liudytojas S. B., UAB ,,Raseinių šilumos tinklai” direktorius, parodė, kad praėjusią kadenciją šilumos tinklus kuravo Darbo partija, kurios atstovai R. Z., V. K. lankydavos įmonėje, domėdavosi įmonės ekonomika, perspektyva, investicijų reikalingumu. Ariogaloje vykusiame susitikime su visuomene, kuriame dalyvavo ir Seimo narys R. A., jis asmeniškai taip pat dalyvavo, buvo atvežtas kuro – medžio drožlių, paimtų iš katilinės, pavyzdys, jos atrodė žemesnės kokybės už vidutinę, nes buvo drėgnos.

Liudytojas J. K. parodė, kad formuojant būsimąją koaliciją pasitarime dalyvavo 4 ar 5 partijų atstovai ir kiekvienas išreiškė savo norą kuruoti kokią nors ūkio sritį, t.y. tvarkyti, rūpintis ja, kad gerai dirbtų ir pan. Partija Tvarka ir teisingumas pasirinko autobusų parką, Darbo partija - šilumos tinklus. R. Z. sakė, kad turi lentpjūvę, yra ,,medinukas” ir labiausiai norėtų kuruoti šilumos ūkį, nes supranta ir žino apie tai. Jis rūpinosi šilumos ūkiu, džiaugėsi, kad buvo pelnas, iniciavo, kad valdyboje būtų žmogus iš Darbo partijos. Raseiniuose visiems žinoma, kad R. Z. turi lentpjūvių, iš kurių tiekiamos atraižos į Raseinių šilumos tinklų katilinę.

Liudytojas S. V. parodė, kad jis dalyvavo valdančiosios koalicijos susirinkime 2007 metais, girdėjo, kaip R. Z. pasakė, jog jis nori kuruoti šilumos ūkį, nes turi patirties, yra ,,medinukas”. Žodį ,,medinukas” jis supratęs kaip žmogų besiverčiantį medžio verslu, nes tuo metu R. Z. turėjo 2 ar 3 lentpjūves.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis 2007 m. Raseinių rajono savivaldybės tarybos buvo paskirtas šilumos tinklų valdybos nariu ir išrinktas jos pirmininku. Raseinių šilumos tinklai naudoja dviejų rūšių kurą - mazutą ir biokurą. 2010 m. biokuro tiekėjas buvo ,,Eglyta”. Jam nėra žinoma, kad R. Z. būtų susijęs su šia įmone. R. Z. kaip tarybos narys ir Darbo partijos atstovas domėdavosi šilumos tinklų veikla.

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto 2010 m. gruodžio 3 d. VšĮ „Raseinių krašto televizija“ transliuotos laidos „Tiesioginis eteris“ vaizdo įrašo, patalpinto CD laikmenoje, ištraukų, šios laidos stenogramos (b.l. 7-22) matyti, kad šios laidos metu Seimo narys R. A. išsakė teiginius, nurodytus nukentėjusiojo R. Z. kaltinime. Iš laikraščio „Laisvas laikraštis“ kopijos (b.l. 23) matyti, kad straipsnyje „Tvarkietis“ R. A.: „Atsakingi politikai niekados nesielgs taip, kad likus iki savivaldos rinkimų dviems mėnesiams, tektų versti merą!..“ pateikti R. A. atsakymai į laikraščio žurnalisto užduotus jam klausimus, į kuriuos atsakydamas R. A. nurodė nukentėjusiojo R. Z. kaltinime nurodytus teiginius. Iš 2011 m. sausio 27 d. laikraščio „Alio, Rasieniai“ kopijos (b.l. 24) matyti, kad R. A., duodamas interviu straipsniui „R. A.: kur aš bebūčiau – esu raseiniškis“ išsakė nukentėjusiojo R. Z. kaltinime nurodytus teiginius.

Iš teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto 2010-04-30 vykusio Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdžio įrašo, užfiksuoto CD laikmenoje (b.l. 80), matyti, kad R. Z. pasako: ,,Darbo partija kuruoja šilumos ūkį, Raseinių šiluminiai tinklai ,,Eglytai” arba Z., arba Z. moka, didžiausia bėda, kad Z. tiekia dalį kuro“.

2010 m. gruodžio 2 d. laikraščio „Alio, Raseiniai“ straipsnyje „Investicijos milžiniškos, tačiau ekonomikos efektas abejotinas“ nurodyta : „Per 50-ąjį Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdį, kai buvo tvirtinama UAB ,,Raseinių šilumos tinklai” ataskaita, tarybos narys R. Z. viešai atskleidė viešą paslaptį, kad Darbo partija kuruoja šilumos tinklus. R. Z. žodžiais tariant, didžiausia bėda, kad R. Z. tiekia dalį kuro ir turi gaterinę. R. Z. teigė, kad Tauragės šilumos tinklai tiekėjui už megavatvalandę moka 58 Lt, o Raseinių šilumos tinklai ,,Eglytai” arba Z., arba Z. moka 54 Lt”. „Priešrinkiminiu laikotarpiu R. Z. neigia turįs kokių nors ryšių su UAB ,,Eglyta”, tačiau Registrų centro tinklalapyje pateikta informacija rodo, kad UAB ,,Eglyta” įsikūrusi tose pačiose patalpose, kaip ir D. Z. IĮ ,,Rodarta” – (duomenys neskelbtini). Maža to, ,,Rodarta” ir ,,Eglyta” naudojasi tuo pačiu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) ir netgi tuo pačiu telefono numeriu – (duomenys neskelbtini).” (b.l. 48).

Iš Lietuvos Respublikos Seimo nario R. A. 2010 m. spalio 27 d. paklausimo „Dėl šilumos kainų Raseinių rajono savivaldybėje“ ir UAB „Raseinių šilumos tinklai“ atsakymo (b.l. 48) matyti, kad 2010 m. lapkričio 15 d. Seimo nariui pateikta informacija apie šilumos kainą penkerių metų laikotarpyje, kurą tiekiančias įmones, kuro pirkimo kainas.

Kaltinamojo pateikti įrodymai - 2011 m. vasario 3 d. laikraštis „Alio, Raseinai“ ir 2011 m. gegužės 27 d. vykęs durpininkų pasitarimas – neaptariami, kadangi jose galimai esančios žinios ar informacija pateikta po nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas R. A., padarymo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuri yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, 10 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25str. 1 ir 2 dalys). Teisė skleisti ir gauti informaciją-vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, kurio neužtikrinus, neįmanoma nei demokratinė visuomenė, nei laisvas kiekvieno individo egzistavimas. Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir tikrovę atitinkančią informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį.

Šiai bylai itin reikšminga yra ir tai, kad R. Z. taikytinas viešojo asmens kriterijus. Nukentėjusysis R. Z. neabejotinai yra viešasis asmuo, kadangi jis yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, žinomas viso Raseinių rajono mastu asmuo.

Tarptautinėje ir nacionalinėje teismų praktikoje pripažįstama, kad viešajam asmeniui taikytinos žymiai platesnės komentavimo ir kritikos ribos. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens kritika, kokia griežta ji būtų, yra leistina, dėl ko viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas, todėl šiuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo bei teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę, koliziją pirmenybė teiktina pastarajai. Viešasis asmuo turi tikėtis nuolatinio padidinto visuomenės dėmesio, susitaikyti su tuo, kad dėl savo pastebimumo jis gali būti labiau komentuojamas ir kritikuojamas, būti atlaidesnis įvairioms nuomonėms apie su juo susijusius duomenis. Tai taip pat reiškia, kad gali būti pateisinama kritiškesnės nuomonės apie tokį viešąjį asmenį reiškimas, nes jo kritikos ar komentavimo ribos yra platesnės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-193/2009), nurodė, kad viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina, taip pat nurodė, kad ir šioje grupėje yra atskira subjektų grupė – politikai ir kiti viešieji asmenys (įskaitant valstybės tarnautojus), kuriems taikytinos dar platesnės kritikos ribos. Tokių pačių nuostatų, t. y., kad politikų ir kitų viešųjų asmenų kritikos ribos yra daug platesnės nei privačių asmenų ir jie (politikai) turi tolerantiškai į ją reaguoti, laikomasi ir baudžiamųjų bylų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo BBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 28 d. nutartis baudž. byloje Nr. 2K-7-295/2005; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis baudž. byloje Nr. 2K-7-437/2008).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad R. A., būdamas Seimo nariu, televizijos laidoje, transliuojamojo Raseinių televizijos ir duodamas interviu laikraščių „Laisvas laikraštis“ ir „Alio, Raseiniai“ žurnalistams, komentuodamas Raseinių rajono savivaldybėje susidariusią politinę padėtį, mero atsistatydinimo priežastis, išsakė savo nuomonę apie valdančios koalicijos atstovą - Darbo partijos Raseinių skyriaus pirmininką R. Z.. Ši nuomonė akivaizdžiai neigiama, tačiau negali būti laikoma žiniomis, tikrovės neatitinkančia informacija. Įvertinus R. A. pasisakymų televizijos laidoje visumą, o ne atskirus, iš konteksto paimtus teiginius, kaip nurodyta kaltinime, matyti, kad jis savo pasisakymuose vartoja tokius žodžius kaip „turbūt“, „galbūt“, „manyčiau“ : „... turbūt, atėjo žmonės su interesais...“, „... aš manyčiau, kad gal būt ir prisiminkim tą pačią istoriją ...“, „...manyčiau, kad mūsų koalicijos partneris R. Z. įsivaizduoja...“. Žodžiais „turbūt“, „galbūt“ išsakoma tikimybė, galimybė vienokio ar kitokio reiškinio ar įvykio. R. A. savo pasisakymuose vartodamas šiuos žodžius išreiškia mintį, jog į politiką atėję žmonės, tarp jų ir R. Z., tikriausiai, turi interesų, tačiau nekonstatuoja faktų, kurie galėtų būti vertinami kaip pakeista žinia. Iš tolimesnio R. A. pasisakymo matyti, kad, vertindamas R. Z. kaip politiką, siūlo prisiminti istoriją su gyvulininkystės kompleksais, kuriuose dirbo R. Z., tačiau šis pasisakymas aplamai nėra nei žinia, nei informacija. Pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu pripažino, kad vadovavęs Girkalnio gyvulininkystės kompleksui, turėjęs UAB „Švedūnai“ akcijų. Tai, kad R. Z. save apibūdino kaip „medinuką“, t.y. verslininką, susijusį su medžio verslu, patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai P. V., J. K. ir S. V.. Antrame ir trečiame pasisakymų segmente R. A. pavartoti žodžiai „manyčiau“ akivaizdžiai leidžia suprasti, kad tai R. A. asmeninė nuomonė, kurią reikšti viešai demokratinėje visuomenėje nėra uždrausta, juolab, apie viešą asmenį - politiką. Iš ketvirtame kaltinimo punkte nurodyto pasisakymo segmento matyti, kad R. A. komentuoja laikraščio „Alio, Raseiniai“ išspausdintą informaciją. Iš 2010 m. gruodžio 2 d. šio laikraščio straipsnio „Investicijos milžiniškos, tačiau ekonomikos efektas abejotinas“ matyti, kad jame nurodytos R. Z. šeimos narių sąsajos su kurą tiekiančia įmone „Eglyta“, paviešintas R. Z. pasisakymas Raseinių savivaldybės tarybos posėdyje apie jam mokamą kuro kainą. Bylos nagrinėjimo metu R. Z. paaiškino, kad jo žodžiai, pasakyti 2010 m. balandžio 30 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje : „Raseinių šilumos tinklai ,,Eglytai” arba Z., arba Z. moka 54 Lt” yra tik prielaida. Tačiau toks pasisakymas iš tiesų buvo, tai užfiksuota tarybos posėdžio vaizdo įraše, kuris teismui pateiktas CD laikmenoje, todėl tokio pasisakymo vertinimas, jo paties žodžiais išreikštos minties supratimas negali būti laikomas įžeidžiančiu. Kad Darbo partija kuruoja šilumos ūkį teismo posėdžio metu pripažino ir pats nukentėjusysis R. Z.. Akivaizdu, kad R. A. televizijos laidoje vertina politiko R. Z. elgesį, išsako savo nuomonę, įsitikinimus, ši nuomonė nėra teigiama, R. Z. ji nepriimtina, tačiau teigti, kad R. A. televizijos laidoje „Tiesioginis eteris“ išsakyta nuomonė apie koalicijos partnerį R. Z., yra žinios, neatitinkančios tikrovės, žeminančios ir niekinančios jį, nėra pagrindo.

Analogiškas mintis ir savo nuomonę apie Darbo partijos kuruojamą sritį – šilumos tinklus, išaugusias šilumos energijos kainas gyventojams R. A. išdėstė ir atsakydamas į laikraščių „Laisvas laikraštis“, „Alio, Raseiniai“ žurnalistų klausimus, atsakymai pateikti straipsniuose „“Tvarkietis“ R. A.: „Atsakingi politikai niekados nesielgs taip, kad likus iki savivaldos rinkimų dviems mėnesiams, tektų versti merą!..” („Laisvas laikraštis“ Nr. 3), „R. A.: kur aš bebūčiau – esu raseiniškis“ („Alio, Raseiniai“ Nr. 4). Kaip jau minėta anksčiau, apie R. Z. šeimos sąsajas su Raseinių šilumos tinklams kurą tiekiančia įmone “Eglyta“ buvo rašoma spaudoje, R. Z. viešai, tarybos posėdžio metu, pareiškė, kad jam mokama už patiektą kurą, kad jis tiekia dalį kuro. Seimo nariui R. A. UAB „Raseinių šilumos tinklai“ pateiktoje oficialioje informacijoje buvo nurodyta perkamo kuro rūšis ir kaina, šilumos energijos augimas pastarųjų penkerių metų laikotarpiu. Liudytoju apklaustas UAB „Rasinių šilumos tinklai“ direktorius patvirtino, kad į Raseinių šilumos ūkiui priklausančią katilinę buvo patiektas nekokybiškas kuras – drėgnos medžio drožlės, būtent, tokias Seimo narys R. A. aptikęs katilinėje, apie tai kalbėjęs Ariogaloje vykusiame visuomenės susirinkime. Duodamas interviu laikraščiui „Alio, Raseiniai“ R. A. teigė : Surinkę informaciją ir išanalizavę situaciją, pasitarę su specialistais, galime teigti, kad ta kuro dalis, kurią R. Z. tiekia iš savo lentpjūvės, yra nekokybiška.“ Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad laikraščių straipsniuose pateikta R. A. nuomonė yra paremta viešai paskleista informacija, faktais, kurie į viešumą jau buvo keliami anksčiau. Iš laikraščiuose pateiktų R. A. atsakymų matyti, kad jis kalba apie ydingą Darbo partijos, jos nario R. Z. veiklos pusę, tačiau jo padarytos išvados, viešai išsakyta nuomonė nelaikytina žiniomis, neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis R. Z..

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios.

Kadangi šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas - nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Teismas negali įpareigoti asmenį paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę ir materialinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d., LR Konstitucijos 25 str. 1 d.).

Remiantis visomis aukščiau išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis ir faktais, konstatuotina, kad kaltinamasis R. A. televizijos laidoje ir laikraščiuose išreikšta nuomone apie konkrečius jau žinomus įvykius ir jų aplinkybes, susijusias su R. Z., nepaskleidė apie jį tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri galėjo jį paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo, be to, nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, neva jis padarė sunkų nusikaltimą, tai yra, neapšmeižė R. Z., todėl R. A. išteisintinas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Išreikšdami nuomonę per visuomenės informavimo priemones asmenys yra nevaržomi išsakydami savo vidinį įsitikinimą, kadangi teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra konstitucinė vertybė. Nuomonė reiškiama tiek atskleidžiant mintis apie bendro pobūdžio asmens idėjas, tiek išsakant komentarus apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, tačiau tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Pripažinus, kad kaltinamojo R. A. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, t.y. jį išteisinus BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nukentėjusiojo R. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BKP 115 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., išteisinti nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Z. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.